propaganda

Maskvos gyventojai, bent jau tie, kurie įamžinti vaizdo įraše, neatrodė sužavėti propagandos atstovų pasiūlyta idėja „kautis už rusų pasaulį“. Partijos „Drugaja Rosija“ (kuriai vadovauja JAV ir ES sankcijų sulaukęs Eduardas Limonovas) organizuota akcija renkant patiklius miestiečius patrankų mėsai Donbase sulaukė kiek netikėto pasipriešinimo. Moteris su plakatu „Rusija – viskas, likę – niekas“, platino laikraštį „Totali mobilizacija“ ir verbavo maskviškius karui Ukrainoje.

Aktyvistai ir žmogaus teisių organizacijų atstovai kritikuoja Rusijoje galiojantį įstatymą dėl taip vadinamo „asmeninių duomenų lokalizavimo Rusijos Federacijos teritorijoje“, kuris šalyje įsigaliojo nuo rugsėjo 1-osios dienos, ir vertina tai kaip „eilinį spaudimą interneto laisvei“, teigiama „BloombergBusiness“. Leidinys taip pat pateikia trumpą apžvalgą, kaip nuo 2012-ųjų (kai dar sykį Rusijos prezidentu tapo Vladimiras Putinas) keitėsi Rusijos įstatymai: 2012-ųjų lapkritis: žalingas turinys v...

Klaipėdoje šią savaitę surengtas prokremliškas renginys, kuris, pasak Lietuvos politikų, skleidžia Rusijai palankią ideologiją mūsų šalyje. Tačiau jis sukėlė aistras tarp renginio organizatorių. Klaipėdos tarybos narys Viačeslavas Titovas išplatino kreipimąsi į Vidaus reikalų ministrą Saulių Skvernelį dėl iš Lietuvos išprašytų forumo „Etnonacionalizmas – saugumo ir stabilumo pasaulyje grėsmė“ pranešėjus.

Rusijos teismas pirmadienį nurodė prezidento Vladimiro Putino politiką palaikančiam slapiam „propagandos fabrikui“ sumokėti simbolinę kompensaciją buvusiai darbuotojai, kuri apskundė buvusius darbdavius, siekdamas atskleisti Kremliaus virtualiosios kariaunos metodus.

 Lietuvos ambasadorius Maskvoje Remigijus Motuzas propaganda vadina šią savaitę Rusijos žiniasklaidoje paskelbtą žinią apie tyrimą dėl Baltijos šalių nepriklausomybės pripažinimo 1991 metais. „Aš manau, kad tas paskelbimas spaudoje buvo tam tikrais, suinteresuotos žmonių grupės iniciatyva, propagandiniais tikslais“, - interviu BNS sakė diplomatas.

Vadinamųjų interneto trolių darbovietėje sugebėjusi įsidarbinti Rusijos aktyvistė atskleidė, kaip šimtai gerai apmokamų, internete kiaurą parą sėdinčių specialistų plauna smegenis rusams, lietuviams ir kitiems,  skaitantiems rusiškai ir angliškai. Vienas toks vadinamasis „trolių fabrikas“ veikia Sankt Peterburge. Niekuo neišsiskiriantis pilkas pastatas Sankt Peterburge slepia, o tiksliau, slėpė tai, ko Kremlius nenorėtų viešinti.

Lietuva neturėtų vadovautis Ukrainos pavyzdžiu drausdama rusiškus kanalus, bet nepasiūlydama alternatyvos, sako Ukrainos žurnalistė, redaktorė, televizijos „Ukraine Today“ („Ukraina šiandien“) generalinė prodiuserė Tetjana Pušnova. Pristatydama Ukrainos pasirinktą kelią kovojant su Rusiška propaganda, ji BNS tvirtino, kad nepakeitus net ir laikinai uždraustų programų originaliu bei įdomiu turiniu rusakalbiams, televizijos žiūrovai vistiek ieškos galimybių žiūrėti tai, ką yra įpratę.

J.Vachtangovo valstybinio teatro režisierius Rimas Tuminas pažėrė Vladimiro Putino ideologiją palaikančių minčių. Nuo 2007-ųjų Rusijoje teatrui vadovaujantis lietuvis nusprendė „išsakyti savo nuomonę“, kuri visiškai atitinka šios šalies propagandinę kryptį – „Rusijai būtinas griežtas kumštis, režimas“, teatro meninis vadovas netgi pateisino valdžios žiaurumą, kaip „būtinybę“. „Būtinas griežtas, galbūt netgi žiaurus režimas, tai tik šalies kūrimo pradžia, kitaip viskas grįš į chaosą, revoliuciją,...

 Televizijos kanalų draudimas nėra veiksminga priemonė kovojant su žalinga propaganda, sako Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė žiniasklaidos laisvės klausimams Dunja Mijatovič. „Esu prieš kanalų draudimą, nes šiais laikais taip problemos neįmanoma išspręsti. Kanalus įmanoma pasiekti įvairiais būdais. Valstybės turi remti visuomeninius transliuotojus įvairiomis kalbomis ir teikti nešališką informaciją“, - interviu BNS sakė pareigūnė.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad Rusijos sudarytas Europos Sąjungos (ES) pareigūnų „juodasis sąrašas“ yra propagandinio karo dalis. Žiniasklaida skelbė, kas šiame sąraše yra septynių lietuvių pavardės. „Aš manau, kad vyksta tam tikras toliau karas, tik dabar iš kitos pusės. Karas toks propagandinis gal daugiau pavadinčiau, informacinis, ir vertinu neigiamai. Aš manau, tai nepalengvina dvišalių santykių arba tiesiog sprendimų, kurie yra priimami tarp Europos Sąjungos ir Rusijos.

Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė Lietuvoje Deborah A.McCarthy sako, kad kovojant su propaganda reikia sudaryti kuo didesnes galimybes pasirinkti informaciją. „Turint negausius išteklius sudėtinga konkuruoti (su Rusijos žiniasklaida). Nemanau, kad Lietuva apskritai turėtų tai daryti. Daug svarbiau pasiūlyti didesnį pasirinkimą, nei pateikti daugiau informacijos kuria nors viena kalba“, - interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė ambasadorė.

Seimas ketvirtadienį priėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotas pataisas, pagal kurias už karo propagandą, raginimus keisti konstitucinę santvarką būtų baudžiami ir retransliuotojai. Šalies vadovė pataisas argumentavo būtinybe kovoti su priešiška propaganda. Už Visuomenės informavimo įstatymo pataisas balsavo 79 Seimo nariai, keturi buvo prieš, 27 parlamentarai susilaikė. Pataisos atsakomybę už turinį nustato visiems retransliuotojams, nepriklausomai nuo registracijos vietos.

Seime svarstant Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlomas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kurios padėtų lengviau užkirsti kelią draudžiamos informacijos skleidimui, „tvarkietis“ Petras Gražulis kaip reikiant įsismarkavo.

  Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) trečiadienį pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotoms pataisoms dėl kovos su priešiška propaganda.   Pagrindiniu paskirto ŠMKK sprendimu baigus svarstymą komitetuose, kitą savaitę ketvirtadienį planuojamas Visuomenės informavimo įstatymo pataisų projekto svarstymas plenariniame posėdyje, informavo komiteto vadovė Audronė Pitrėnienė. Jo įsigaliojimas siūlomas nuo spalio 1-osios.

Tik pasirodžius rusų režisieriaus Sergei Mokritsky filmo „Mūšis dėl Sevastopolio“ plakatui Vilniuje – viešojoje erdvėje imta diskutuoti: ar nėra keista rodytį filmą tokiu pavadinimu vienoje iš ES sostinių, kai prieš daugiau nei metus Rusija okupavo ir aneksavo Krymą bei Sevastopolį? Diskusijose kalbėta ir apie tai, kad filmas gali būti propagandinis ir kertasi su Lietuvos sprendimu boikotuoti gegužės 9-osios minėjimą Maskvoje.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris, lankydamasis Baltijos šalyse, pareiškė, kad jis supranta Estijos, Latvijos ir Lietuvos susirūpinimą, iššauktą Rusijos išorine politika, ir pažadėjo suteikti šioms valstybėms palaikymą kovojant su Kremliaus propagandą, pranešą „Frankfurter Allgemeine“. „Tokioms dezinformacijos kampanijoms, kokias mes stebėjome konflikto Ukrainoje paūmėjimo metu, mes privalome pateikti kažkokį atsaką“, – pareiškė F. W. Steinmeieris.

 Po Krymo okupacijos Lietuvoje itin aktyvizavosi įvairūs Rusijos ambasados Lietuvoje oficialiai ir neoficialiai remiami rusakalbių judėjimai. Jie neva kovoja už žmogaus teises, o iš tikrųjų kiršina Lietuvos rusus ir lietuvius tarpusavyje bei tiksliai atkartojantys Kremliaus propagandines klišes, skirtas užvaldyti svetur gyvenančių, pirmiausia rusakalbių Lietuvos piliečių protus.

Pastaraisiais dešimtmečiais iškilo naujos diktatūros formos, paremtos manipuliavimu informacija, o ne masiniu smurtu. Šios diktatūros dažniau pasitelkia cenzūrą, propagandą nei represijas ir smurtą. Vienas jų didžiausių priešų – informuota ir apsišvietusi visuomenė, rašoma voxeu.org. Modernieji diktatoriai gali išgyventi, naudodami nedidelį smurtą nuosaikaus ekonominio atsilikimo sąlygomis. Ekonominio nuosmukio metu dažnai sustiprėja propaganda ir cenzūra.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis Krymą aneksavo norėdama apsaugoti šiame Juodosios jūros pusiasalyje gyventojų daugumą sudarančius rusakalbius, kai Ukrainoje į valdžią atėjo provakarietiški nacionalistai. Rusijos televizijos „Rossija 1“ planuojamo parodyti dokumentinio filmo „Krymas.

Panašu, kad Rusijos propagandai jau nėra nieko švento. Praeitą savaitę šalies žiniasklaidos priemonėse buvo pranešta, kad Ukrainos kariai nukovė šioje šalyje itin mėgstamą amerikiečių filmų suaugusiems aktorę – Sasha Grey. Pasak Rusijos žiniasklaidos Sasha Grey, pakeitusi savo pavardę į Serova, padėjo Rusijos kariams Ukrainoje savanoriaudama kaip slaugė, kai neva buvo pagrobta ir brutaliai nužudyta Ukrainos karių. Šis išgalvotas incidentas pasak rusų nutiko praėjusį antradienį, vasario 17 dieną.

Lietuvos kariuomenės Strateginių komunikacijų departamento atstovas, viršila Tomas Čeponis kalbėdamas apie karą sako, kad žmonės dažnai klaidingai mano, kad karo tikslas - sunaikinti kuo daugiau priešų. Iš tiesų kiekvienas karas turi aiškius tikslus, pavyzdžiui, užgrobti tam tikrą teritoriją. Tačiau tikrai nėra tikslo toje naujoje teritorijoje kuo daugiau visko sunaikinti, nes vėliau teks patiems atstatyti.

 Jau aštuntus metus iš eilės šalies žurnalistus suvienijo futbolas. Vilniuje universalioje arenoje „Sportima“ vyko Lietuvos žurnalistų futbolo čempionatas. Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) organizuotose varžybose rungtyniavo dešimt komandų. Dėl pagrindinio turnyro rėmėjo „Orakulo“ įsteigtos čempionų taurės finale susitiko LŽS sporto žurnalistų klubas „PRESS‘as“ ir Kauno žurnalistų komanda.

 Nors ir tapusi NATO ir Europos Sąjungos nare, Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, nuolat jaučia nepalankų, netgi kartais agresyvų Rusijos nusiteikimą jų atžvilgiu ir spaudimą, kuriam panaudojamos įvairiausios priemonės. Neatskiriama tokio požiūrio palydove tapo propaganda, kurios veikimas ypač aktyvus per rusakalbius televizijų kanalus ir labiausiai orientuotas į nelietuvišką auditoriją.

1622 m. popiežius Grigalius XV siekdamas palaikyti kunigų misionierių veiklą bei paskatinti nekatalikiškų šalių krikštą, įkūrė „Šventąją kongregaciją tikėjimui platinti“. Tai pirmoji oficiali propagandos institucija. Propagandos žodis kilęs iš lotyniško žodžio „propagare“. Jis reiškia „platinti“. Įdomu tai, kad jis pirmiausia reiškė tiesos, neabejotinos informacijos sklaidą. „Ir štai paprasti Rusijos gyventojai palaiko savo prezidentą, nes tiki, kad jis elgiasi gerai.

 Tuo metu, kai Lietuva oriai išsiskiria su puikiai jai tarnavusiu litu, šovinistinės isterijos apimtoje Rusijoje žmonės visai nepatriotiškai ir labai jau paknopstomis skuba atsikratyti rublių, keisdami juos už bet kiek į gėjiškos Europos eurus ir nekenčiamos Amerikos dolerius. Pirmadienį rublio kursas gerino vieną antirekordą po kito. Rublis, palyginti su JAV doleriu, per dieną smuko 13 proc.

Rusija pirmadienį įkūrė naują valstybės finansuojamą užsienio naujienų tarnybą, kuri turės mesti iššūkį „agresyviai propagandai“ iš Vakarų ir suteikti „alternatyvų paaiškinimą“ pasaulio įvykiams. Naujoji naujienų tarnyba „Sputnik“ yra sukurta valstybei priklausančios naujienų agentūros „RIA Novosti“ ir radijo „Golos Rosiji“ pagrindu. Garsaus programų vedėjo Dmitrijaus Kiseliovo vadovaujama tarnyba transliuos naujienas užsienio kalbomis per radiją bei internetu.

Didžiojoje Britanijoje vietos televizijos banginiams iššūkį mes specialiai britams skirtas Rusijos propagandos kanalas RT. Jau transliuoti pradėjęs RT deklaruoja siekį pralaužti Britanijoje esą nusistovėjusias informacinės galios struktūras. Didžioji Britanija dėl itin aukštos žiniasklaidos kokybės ekspertų laikoma bene stipriausia autentiškos viešosios erdvės tvirtove pasaulyje.

Internete pasirodė merginų „pin-up“ stiliuje plakatai. Reklaminiai plakatai jau spėjo pabuvo priešakinėse antiteroristinės operacijos linijose, o Ukrainos kariai dėkoja kūrėjams už apsinuoginusias gražuoles, praneša crime.in.ua. Kai kurie kariai, netgi nežinodami, kas gi yra plakatų autorius, perduoda jam „didelį respektą“ (angl. Respect – pagarba), praneša televizija „TSN“. Karių teigimu, paskutinį kartą paveiksliukus rinko gal tik 1998-ais, tuomet vykusio pasaulio futbolo čempionato metu.

Kultūros ministerijos darbo grupė teiks patobulintas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, numatančias apriboti retransliacijas ne Europos Sąjungos kalbomis ir galimybę taikyti priemones prieš Lietuvoje neregistruotus retransliuotojus.

Nors Lietuvoje nematyti svetimos šarvuotos technikos kolonų, negirdėti kulkosvaidžių kalenimo ar pabūklų griausmo, mes jau kariaujame, laimė, kol kas – tik virtualioje tikrovėje. Tokią ją regi kai kurie politikai, prabilę apie informacinį karą ir prieš Lietuvą nukreiptos priešiškos propagandos atakas. Arvydas Praninskas Tie, kurie dar nespėjo jų pastebėti, turėtų įsijungti televizorių, paimti nuotolinio valdymo pultelį ir spustelėti kurio nors Rusijos TV kanalo mygtuką.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Šią savaitę išaiškėjo, kad Seimas ir prezidentė skirtingai vertina rusiškos propagandos ir dezinformacijos grėsmes Lietuvos saugumui. Seimas atmetė Prezidentės pateiktas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis buvo siūloma Lietuvoje transliuoti ne mažiau kaip 90 proc.

Rusijai sustiprinus informacines veiklas tapo akivaizdu, kad mes atsiliekame reaguodami – šią kovą, deja, pralaimime, akcentavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius spalio 7 dieną Vašingtone vykusiuose susitikimuose su JAV saugumo ekspertų bendruomene. Ministras kvietė kartu ieškoti būdų, kaip atsverti propagandą, kuriai Rusija pastaruoju metu skiria ypač daug lėšų ir dėmesio.

 Seimas antradienį nepritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamoms pataisoms, kuriomis siūlyta mažinti rusiškos televizijos produkcijos transliavimą. Už atitinkamas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas balsavo 33 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 49 parlamentarai. Už projektą balsavo opoziciniai konservatoriai ir keli liberalai, prieš ir susilaikė valdantieji ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai. Projektas grąžintas Prezidentūrai tobulinti.

Seimas po pateikimo nepritarė Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms, kurias šalies vadovės vardu parlamentarams pristatė prezidentės vyriausioji patarėja Rūta Kačkutė. Seimo nariai nutarė grąžinti pataisas prezidentūrai tobulinti. Už tai balsavo 62 parlamentarai, tuo metu 35 Seimo nariai siūlo pataisas atmesti. Ragina stiprinti informacinės erdvės saugumą „Šiandien nekyla abejonių, kad informacinis saugumas yra labai svarbi nacionalinio saugumo dalis.

 Prezidentės siūlomos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos leis operatyviau reaguoti į pažeidimus ir taikyti griežtesnes sankcijas, sako prezidentės vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Giedrė Kaminskaitė-Salters. Antradienį Seime pristatomomis įstatymo pataisomis siekiama atkreipti dėmesį į grėsmes „dėl dezinformacijos, dėl karo bei neapykantos kurstymą, dėl raginimų kėsintis į valstybės nepriklausomybę“, interviu „Žinių radijui“ sakė prezidentės patarėja.

LRT radijo laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt Dėl finansinių išteklių Lietuva negali sukurti panašaus kiekio populiariosios kultūros produkcijos kaip Rusija, tačiau mūsų šalis gali turėti savo stipriąją pusę, padedančią atremti Vladimiro Putino propagandą. Pasak politologo Nerijaus Maliukevičiaus ir naujienų portalo rudelfi.lt vyriausiojo redaktoriaus Olego Jerofejevo, laikas skirti daugiau dėmesio žiniasklaidai, kurioje netrūktų alternatyvių rusakalbių ekspertų nuomonių.

JAV leidžiamas naujienų savaitraštis „Newsweek“ dar pavasarį paskelbė 12 homofobiškiausių šalių. Sąraše, parengtame vadovaujantis įvairiais kriterijais, vyrauja labiau atsilikusios Afrikos, Azijos, Karibų regiono valstybės. Sąrašo pabaigoje – 11-oje vietoje – įvardyta Lietuva. Žurnalistai pabrėžė, kad nors homoseksualumas šalyje nėra uždraustas, yra daugybė jo priešininkų.

Dėl principingos Lietuvos pozicijos karo veiksmų Ukrainoje metu, Maskva pasitelkia aktyvias propagandos priemones ir mūsų šalyje kursto etninę nesantaiką, socialinį nepasitenkinimą.

Ar žinote, kuo visas Rusijos vykdomas niekšybes pateisina rusai ir prorusiški lietuviai - actininkai? Taigi jiems atrodo, kad tai geriau nei Amerikos diktatūra. Niekada nemokėjau rimtai reaguoti į nesąmones, bet ši nesąmonė tokia išskirtinė, kad verta pasvarstyti, kas gi čia per naujas Kremliaus propagandistų sukurtas baubas, įtikinantis actininkus, kad geriau būti Rusijos pusėje.

 LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Žiniasklaidoje blogai nušviečiama Lietuva nėra pagrindinis Kremliaus propagandos šaltinis – Rusijai labai pravarti korupcija Lietuvoje, sako politologas Vytis Jurkonis. „Tiek valstybės institucijos, tiek ekspertai, tiek pati visuomenė turi stengtis įveikti korupciją, nes tai pagrindinė Lietuvos valstybės pažeidžiamumo priežastis [...]. Rusija, Kremlius gali veikti per korumpuotus pareigūnus, verslininkus“, – pabrėžia jis.

 Lietuvos kabelinės televizijos asociacija (LKTA) pareiškė esanti rimtai susirūpinusi dėl Lietuvos pozicijų informaciniame kare: prorusiški informacijos kanalai ir toliau gali nevaržomai skleisti Kremliaus propagandą, o neseniai žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie operatoriaus „Viasat“, kuris priklauso Švedijos žiniasklaidos grupei „MTG“ („Modern times group“), sąsajas su Kremliumi tik paryškino vangias Lietuvos pozicijas.

 Kultūros ministerija antradienį pranešė parengsianti siūlymus, kaip kovoti su Rusijos skleidžiama propaganda prieš Lietuvą ir padidinti produkcijos oficialiomis Europos Sąjungos (ES) kalbomis televizijoje ir radijuje.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Salomėja Nėris neabejotinai turėjo talentą, tačiau ir talentingi žmonės klysta, sako istorikas Tomas Baranauskas. Pasak jo, poetė kolaboravo su Sovietų Sąjunga. LRT radijo klausytojas Virginijus iš Raseinių domisi poetės S. Nėries praeitimi. „Įdomu, kodėl S. Nėrį taip niekina, kad ji buvo pakviesta į suvažiavimą ir pan. Ką blogo ji padarė? S. Nėris buvo puiki poetė, man labai patiko ir visiems patiko“, – kalba Virginijus.

Seime minint Gotlando komunikato 25-metį parlamento pirmininkė Loreta Graužinienė teigė, kad jo iškeltas siekis atgauti nepriklausomybę - įtvirtintas, tačiau agresijos akivaizdoje reikia telktis ją apginti. „Pagrindinis Gotlando komunikate iškeltas tikslas pasiektas – nepriklausoma Lietuvos valstybė atkurta. Tačiau gyvenimas nestovi vietoje, jis kelia naujus uždavinius.

„Misija Sibiras“ ekspedicija pasinaudojo Rusijos propaganda – ekspedicijos dalyviai vieno iš Rusijos televizijos kanalų pristatyti kaip turistai, besidomintys antrojo pasaulinio karo aukomis, pranešė „Panorama“. Sibire transliuojantis Rusijos televizijos kanalas parodė reportažą, kuriame tremtinių kapus į Krasnojarsko kraštą atvykusią tvarkyti „Misiją Sibiras“ pavertė turistų grupe ir pranešė, kad ekspedicijos vadovas Arnoldas Fokas viliasi, jog ateityje jau bendros rusų – lietuvių grupės lankys...

 Latvija ketvirtadienį pranešė, kad sostinėje Rygoje bus atidarytas NATO strateginės komunikacijos centras. Jis steigiamas augant susirūpinimui dėl Kremliaus propagandos įtakos Latvijoje gyvenančių etninių rusų nuomonei apie krizę Ukrainoje. Centras rūpinsis, kad būtų pateikiama alternatyva oficialiajam Rusijos naratyvui apie krizę, ir iki vasaros pabaigos turėtų gauti reikalingą NATO akreditaciją, agentūrai AFP nurodė Latvijos gynybos ministerija.

Pastaraisiais metais Vakarai labai atlaidžiai žiūrėjo į Rusijos propagandos mašiną, kuri sugebėjo suburti didelius Putino palaikytojų būrius visame pasaulyje. Revoliucija Ukrainoje nušvietė daugelį Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos melų, kuriais siekiama patikliai auditorijai sukurti alternatyvią realybę. Kalbama ne tik apie pagrindines Rusijos žiniasklaidos priemones, bet ir apie armijas mokamų komentatorių, kurie socialiniuose tinkluose skleidžia melagingą informaciją ir neapykantą.

Rusijos propaganda yra tokia efektyvi, nes ji remiasi mokslo pažanga, sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis. Geriausia alternatyva jai, anot profesoriaus, – tai demokratija ir nuomonių įvairovė, o ne visuomenės uždarumas ir centralizacija. „Rusijos šiuolaikinė propaganda pradeda labai plačiai remtis ir naudotis šiuolaikiniais humanitarinių ir socialinių mokslų tyrinėjimais. Vadinasi, mokslo pažanga tarnauja propagandai ir karo mašinai.

Kristina Jackūnaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas cituoja Lietuvos žvalgybą, įspėjančią, jog šiemet Lietuva susidurs su dar intensyvesnėmis propagandos atakomis, nukreiptomis ir prieš šalies narystę NATO bei ES.