Seimas po pateikimo nepritarė Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms, kurias šalies vadovės vardu parlamentarams pristatė prezidentės vyriausioji patarėja Rūta Kačkutė.
Seimo nariai nutarė grąžinti pataisas prezidentūrai tobulinti. Už tai balsavo 62 parlamentarai, tuo metu 35 Seimo nariai siūlo pataisas atmesti.
Ragina stiprinti informacinės erdvės saugumą
„Šiandien nekyla abejonių, kad informacinis saugumas yra labai svarbi nacionalinio saugumo dalis. Priešiška propaganda, dezinformacija, karo ir neapykantos kurstymas kelia grėsmę mūsų šales demokratijos saugumui. Todėl privalome stprinti Lietuvos informacinės erdvės saugumą“, – pridtatydama siūlomas pataisas sakė R. Kčkutė.
Ji aiškino, kad įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad karo propoaganda yra neskelbtina informacija, .o retransliavimo sąvoka patikslinti taip, kad ji liestų visus juridinius asmenis, sutiprinti Radijo ir televizijos komisijos įgaliojimus suteikiant jai teisę nustatyti, kokia informacija neskelbtina, nustatyti baudas už draudžiamos informacijos platinimą ir pan.
Pasak prezidentės vyriausiosios patarėjos, taip pat siūloma nustatyti, kad oficialiomis ES kalbomis būtų retransliuojama 90 proc. Televizijos programų, retransliuojamų pagrindiniuose pakeltuose. Ji taip pat pabrėžė, kad siūloma numatyti sankcijas už karo propagavimą. R.Kačkutė pastebėjo, kad neseniai patyrėme, jog nutarus laikinai riboti kai kurių rusiškų kanalų transliavimą, kai kurie retransliuotojai galėjo to nepaisyti, todėl siūloma, pataisyti įstatymą taip, kad apribojimai galiotų „visiems be išimties pažeidus reikalavimus galėtų būti taikomos poveikio priemonės“.
B. Vėsaitė: kodėl manoma, kad Lietuvosp iliečiai – asilai?
Diskusijose Mindaugas Bastys suabejojo, ar prievartinis kelias išspręs šias problemas, nes šiuolaikinių informacinių technologijų galimybės „padaro šiuos veiksmus beprasmiais“.
„Kodėl manoma, kad Lietuvos piliečiai yra asilai ,neturintys kritinio mąstymo ir žmonės paprasčiausiai nesugebės atsirinkti, kur yra skelbiamas melas, o kur yra tiesa“, – klausė socialdemokratė Birutė Vėsaitė. Ji pridūrė, kad tik 30 proc. gyventojų supranta anglų kalbą, todėl kiti gyventojai dėl siūlomų pataisų gali būti diskriminuojami. „Visų informacijos šaltinių neuždrausi“, – pridūrė ji, sakydama, kad techniškai tai neįsivaizduojama, todėl geriau dėmesį skirti kontrpropagandai.
Valdui Vasiliauskui parūpo, kodėl komisijai perduodamos teismo funkcijos ir teisė pačiai spręsti, kuri informacija yra neteiktina. „Kitaip sakant, įteisinama cenzūra“, – suabejojo jis siūlomomis pataisomis.
Liberalas Remigijus Šimašius suabejojo, ar siūlomos pataisos nepaskatins retransliuotojų išmesti iš programų paketų alternatyvią Rusijos televiziją „Dožd“ ar vienintelę Ukrainos televiziją, o paliks RTR ir kitas. „Ar ne geriau sugriežtinti sankcijas“, – klausė jis.
Tačiau R. Kačkutė teigė, kad retransliuotojai supranta, kokios grėsmės kyla Lietuvos saugumui ir atsakingai formuos programų paketus. Ji taip pat pakartojo, kad siūloma taikyti 90 proc. ribojimą tik pagrindiniame retransliuotojų siūlomame pakete, o kituose tos programos galėtų būti. Patarėja taip pat pridūrė, kad apriboti Lietuvos gyventojų teisių neketinama, nes papildomuose paketuose galės būti programos ir ne ES kalbomis. R.Kačkutė taip pat patvirtino, kad Radijo ir televizijos komisijai siūloma suteikti papildomus įgaliojimus, jei iškiltų pavojus pacionaliniam saugumui, tačiau nepatenkintiems dėl sankcijų „visada lieka teisė kreiptis į teismą ir skųsti komisijos sprendimus“.
Tačiau Seimo nariai iš pradžių nusprendė siūlomoms pataisoms po pateikimo nepritarti, o po to, balsuodami dar kartą nusprendė, kad įstatymo pataisas tobulinti turi patys iniciatoriai, tai yra prezidentūra.
