„Tokioms dezinformacijos kampanijoms, kokias mes stebėjome konflikto Ukrainoje paūmėjimo metu, mes privalome pateikti kažkokį atsaką“, – pareiškė F. W. Steinmeieris. Šiuo metu, primena „Frankfurter Allgemeine“, 35 proc. Latvijos, 27 proc. Estijos ir 6 proc. Lietuvos gyventojų gimtoji kalba yra rusų, o Baltijos šalių televizijos transliuoja tik valstybinėmis kalbomis.
Todėl „rusakalbių mažuma gyvena paralelinėje realybėje, ir Baltijos šalių valdžia baiminasi, kad Kremlius, savo žiniasklaidoje skleidžiamos propagandos jėga, gali paveikti jų nuomonę“. Tačiau F. W. Steinmeieris taip pat perspėjo dėl atsakomosios – „savos, nevykusios kontrpropagandos“ – idėjos pavojų. Baltijos respublikų valdžios atstovai mano, kad bendro Europos naujienų televizijos kanalo rusų kalba idėja neduos reikiamo efekto ir, tikriausiai, bus neproduktyvi.
Berlynas, „Frankfurter Allgemeine“ teigimu, siūlo pagalbą kuriant viešuosius televizijos kanalus Baltijos šalyse. Netrukus rusų kalba savo laidas pradės transliuoti vokiečių „Deutsche Welle“, o Vokietija parems Baltijos šalių žurnalistikos studentus ir žurnalistus, remiantis „Vokietijos akademinių mainų tarnybos“ patirtimi. Ilgalaikiai Vokietijos tikslai – „rusakalbiai Baltijos šalių žurnalistai, remdamiesi žurnalistikos standartais, pateiktų visuomenei pliuralistinį požiūrį į įvykių, besiskiriantį nuo Kremliaus standartų“.
Tačiau garantijų, kad Baltijos šalių valdžia atsisakys kontrpropagandos ir vystys pliuralistines žiniasklaidos priemones, nėra, teigiama „Frankfurter Allgemeine“. Kaip pavyzdį dienraštis pateikia praėjusią savaitę paskelbtą „RTR-Planeta“ transliacijų nutraukimą Lietuvoje.
