Šalies vadovė pataisas argumentavo būtinybe kovoti su priešiška propaganda.
Už Visuomenės informavimo įstatymo pataisas balsavo 79 Seimo nariai, keturi buvo prieš, 27 parlamentarai susilaikė.
Pataisos atsakomybę už turinį nustato visiems retransliuotojams, nepriklausomai nuo registracijos vietos. Numatyta, kad pataisos įsigalios nuo spalio 1-osios.
Pagal pataisas, bauda transliuotojams ir retransliuotojams už karo propagandą, raginimus keisti konstitucinę santvarką ir kėsintis į šalies suverenitetą sieks iki 3 proc. metinių pajamų.
Naujas priemones šalies vadovė D.Grybauskaitė argumentuoja tuo, jog „Lietuva šiuo metu gyvena informacinio karo sąlygomis“.
Už pataisas balsuoti raginę Seimo nariai laikėsi pozicijos, jog tai būtų tinkamas atsakas į Rusijos propagandą, o kritikai tvirtino, kad tai - cenzūros įvedimas.
„Mes vėluojame su adekvačia reakcija į tai, kas vyksta iš Rusijos pusės. Vadinti saviraiškos, nuomonės ir spaudos laisve melą, dezinformaciją, buką propagandą yra mažų mažiausiai paviršutiniška ir klaidinga. Kai norima mus paversti sovietinio mentaliteto įkaitais, tai nieko neturi bendra su saviraiškos laisve, aš tai sakau kaip liberalas. Aš manau, mūsų reakcija turi būti adekvati. Pasirinktas būdas, mano supratimu, yra tinkamas ta prasme, kad transliuotojams ir retransliuotojams uždedama atsakomybė“, - sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Gintaras Steponavičius.
Mišrios Seimo narių grupės atstovas, buvęs prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys tvirtino, kad siūlomos priemonės grąžina į cenzūros laikus, o hibridinio karo laimėti jos nepadės.
„Tikiu, kad dar gyvename demokratinėje valstybėje, kur galima pasakyti savo nuomonę. Kad ir koks būtų sunkus ir pavojingas hibridinis karas, kokia propagandos ataka plūstų, manęs neapleidžia jausmas, kad grįžtume į cenzūros laikus. (...) Kad ir kaip norėtume uždaryti tuos kanalus, jie vis tiek mus pasieks įvairiais būdais, per internetą, kurio neįmanoma sukontroliuoti, ir labai kyla abejonių, ar šios priemonės padės mus laimėti hibridinį karą“, - kalbėjo L.Balsys.
Dalį retransliuotojų vienijančios Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė teigiamai įvertino Seimo sprendimą, kuriame, pasak jos, buvo atsižvelgta ir į esmines retransliuotojų pastabas.
„Pirmiausia, sankcijos taikomos ne už pačią karo propagandą, o už Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimų nevykdymą. Tai yra labai didelis skirtumas, nes pradinis siūlymas buvo kitoks. Galutinis sprendimas - yra institucija, kuri įvertina, ar ta informacija tinkama, netinkama Lietuvai. Jei ji įvertina, kad ta propaganda yra, retransliuotojai privalo sprendimą vykdyti. Kas nevykdo - moka pinigus“, - kaip praktiškai turėtų veikti pataisos, paaiškino V.Žukienė.
Anot jos, vienas svarbiausių pakeitimų - kad įstatymas galios ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse registruotiems ir Lietuvoje veikiantiems retransliuotojams, pavyzdžiui, bendrovei „Viasat“.
„Mes visada buvome ir būsime už tai, kad taisyklės galiotų visiems vienodai“, - sakė ji.
Įstatymu taip pat draudžiama vienerius metus teikti valstybės paramą karo propagandą ar raginimus keisti konstitucinę santvarką paskelbusiai žiniasklaidai, o Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) prieš tokius transliuotojus ar retransliuotojus galės operatyviau imtis priemonių.
Prezidentūros teigimu, rusiškas televizijos programas, per kurias rodoma propaganda, nuolat stebi 15 proc., arba 400 tūkst., Lietuvos gyventojų.
Lietuva neseniai pirmoji Europos Sąjungoje (ES) uždraudė rusiškos televizijos transliaciją, šis žingsnis sulaukė prieštaringų vertinimų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
