Aktyvistai ir žmogaus teisių organizacijų atstovai kritikuoja Rusijoje galiojantį įstatymą dėl taip vadinamo „asmeninių duomenų lokalizavimo Rusijos Federacijos teritorijoje“, kuris šalyje įsigaliojo nuo rugsėjo 1-osios dienos, ir vertina tai kaip „eilinį spaudimą interneto laisvei“, teigiama „BloombergBusiness“. Leidinys taip pat pateikia trumpą apžvalgą, kaip nuo 2012-ųjų (kai dar sykį Rusijos prezidentu tapo Vladimiras Putinas) keitėsi Rusijos įstatymai:
2012-ųjų lapkritis: žalingas turinys vaikams
Nominaliai šį įstatymą kūrė tam, kad į juoduosius sąrašus patektų tinklapiai su vaikų pornografija, narkomanijos ar savižudybių propaganda. Įstatymo kritikai, kurie baiminasi piktnaudžiavimo, buvo priskirti „pedofilų lobistams“. Šis teisinis aktas leido daug valandų laikyti užblokuotą sistemą „GitHub“ dėl vieno pajuokavimo apie savižudybę ir laikinai uždaryti prieigą prieš „Wikipedia“ dėl straipsnio apie marihuaną, tariamai suteikiančio per daug informacijos.
2013-ųjų birželis: homoseksualumo „propaganda“
Šis Rusijos federalinis įstatymas sukurtas remiantis apsaugoti vaikus nuo informacijos internete ir kituose šaltiniuose, kuris populiarintų netradicinius seksualinius santykius arba platintų „iškreiptą tradicinių ir netradicinių santykių įsivaizdavimą“, – primena autorius.
2013-ųjų rugpjūtis: piratavimas internete
Iki 2012-ųjų Rusijos internetas, dideliam kūrėjų siaubui, kunkuliavo piratiniais filmais ir muzika. Šiandien Rusijos teisinė sistema numato, kad tinklapiai su piratine produkcija gali būti interneto tiekėjų blokuojami, jeigu per 72 valandas nebus įvykdytas reikalavimas jį pašalinti“, – teigiama straipsnyje.
2014-ųjų liepa: ekstremistinis turinys
Rusijos cenzūros mašina nusprendė, kad „kovoje su terorizmu“ yra būtinas įstatymas, drausiantis bet kokį ekstremistinį turinį ar skatinti organizuoti „ekstremistinį“ renginį. Remiantis šiuo įstatymu, galima sulaukti rūsčių bausmių, pavyzdžiui, 500 tūkst. rublių (apie 6,7 tūkst. eurų) dydžio baudą arba 8 metus praleisti už grotų. „BloombergBusiness“ primena, kad ekstremistiniu turiniu buvo pripažintas ir interviu su „Ukrainos pasipriešinimo kovotojais“.
2014 balandis: tinklaraštininkų anonimiškumas
Anot šio įstatymo, anonimiškumas negali būti taikomas tinklaraštininkams, kuriuos skaito daugiau nei 3 tūkst. žmonių per dieną. Tačiau kai kurie tinklaraščiai ir jų platformos surado būdų, leidžiančių nuslėpti tinklapio lankytojų skaitliuką, taip apeinant įstatymą.
2015-ųjų gegužė: „nepageidaujamos organizacijos“
Tai įstatymas, pagal kurį užsienio finansavimą gaunančios visuomeninės organizacijos įgauna „užsienio agentų“ juridinį statusą. Maža to, tokioms, į juodąjį sąrašą patekusioms, organizacijoms draudžiama vykdyti veiklą Rusijos teritorijoje. Žiniasklaida, publikavusi bet kokią šių organizacijų platinamą medžiagą, gali būti nubaustos.
2015-ųjų rugsėjis: draudimas dėl Rusijos vartotojų asmeninės informacijos laikymo užsienyje
Šis įstatymas sukuria begales sunkumų JAV bendrovėms, tokioms kaip „Facebook“, „Google“ ir „Twitter“, kurios pageidauja laikyti vartotojų duomenis ne Rusijos teritorijoje.
Rusija tvirtina, kad šis įstatymas yra diktuojamas noru apsaugoti jos piliečių privatų gyvenimą, iššaukto JAV interneto monitoringo baimės. Tačiau perkėlus savo duomenų bazes į Rusiją, bendrovės rizikuoja patekti į didesnę Rusijos spec. tarnybų kontrolę. Remiantis Rusijos įstatymais šios šalies interneto tiekėjai privalo įrengti šnipinėjančias „juodąsias dėžes“.
2016-ųjų sausį: neįtinkančios politikams nuorodos
Rusijos „užmaršties įstatymo“ versija įpareigos paieškos sistemas pašalinti konkrečias nuorodas arba gauti 3 mln. rublių baudą. Skirtingai nuo Europoje galiojančių įstatymų, vieši asmenys galės reikalauti panaikinti nuorodą iš paieškos sistemos rezultatų, pavyzdžiui, kai baigs valdininko darbą.