Kad šita televizinė propaganda veikia, įrodo LRTK užsakymu „Vilmorus“ atliktas tyrimas paskelbtas sausio pradžioje. Nelietuviai dažniausiai naudojasi rusakalbe žiniasklaida. Rusijos televizijos kanalais bent kartą per dieną naudojasi 61 proc. respondentų, lietuviška televizija yra žiūrima maždaug du kartus rečiau: nacionalinis transliuotojas – 31 proc., kitos televizijos lietuvių kalba – 33 proc. Lietuviai naujienas dažniausiai seka per lietuvišką televiziją: LRT – 51 proc., kitas televizijos lietuvių kalba – 60 proc., o per rusiškus televizijos kanalus – tik 13 proc. lietuvių. Ir to rezultatas – dauguma lietuvių (55 proc.) nurodė, kad dėl konflikto Ukrainoje yra kalta Rusija, tuo metu tarp nelietuvių tokių – tik 16 proc. Ukrainos kaltę nurodė 10 proc. lietuvių ir 26 proc. nelietuvių. JAV ir Europos Sąjungos kaltę – tik 7 proc. lietuvių ir žymiai daugiau nelietuvių – 23 proc.
LRTK pirmininkas Edmundas Vaitekūnas šį vakarą „Savaitės“ studijoje.
– Jeigu žiūrime į jūsų tyrimą, jis lyg ir paneigia tai, ką bandė pasakyti Seimo nariai ir ne tik Seimo nariai, kad mūsų žmonės nėra kvaili, jie patys atsirinks, kas yra kas žiūrėdami televiziją?
– Taip, aš irgi girdėjau tokią poziciją, nuomonę, bet mūsų užsakymu atliktas tyrimas aiškiai parodo, kad ta informacija, kuri yra teikiama, ir žiūrovas ar klausytojas ją mato ir girdi, tai ji veikia. O būtent – tie, kurie žiūrėjo rusų kanalus ir laidas, tai praktiškai su ta nuomone ir sutinka. Ir priešingai.
– Dabar į Komisijos akiratį yra įkliuvusios dvi rusiškos televizijos – „Rosija RTR“ ir „NTV Mir Lithuania“. Jūs pradėjote su jais derybas, su vienais susitikote praeitą savaitę, su kitais – šią, kaip jie reaguoja į tai, ką jiems pasakojate, kad jie neleistinai elgiasi mūsų teritorijoje?
– Na, šiaip tai aš nebuvau optimistas, kad mes susitiksime, jie tikrai atgailaus: taip, buvo pažeista ir gal net kažkas kaltas dėl to buvo, kažkas ne tą įjungė. Pasikeitėme nuomonėmis ir abiem atvejais jie nesuprato mūsų. Bet įdomiausia tai, kad jie apeliuoja į mūsų įstatymą, į ES direktyvas, pagaliau į tų šalių, kur jie yra registruoti, įstatymus. Neva jūs išsiaiškinkite tarpusavyje, kaip tenai yra, o mes skleidėme tą informaciją, kuri atitinka įstatymus, nežinia, ko mūsų Komisija nori.
– Kitaip sakant, geranoriškumo nebuvo iš anos pusės, o jau tuo labiau pripažinimo, kad kažkas ne taip.
– Tikrai taip.
– Iš tiesų jau taip buvo mūsų praktikoje, LRTK buvo uždraudusi bene tris kanalus tam tikriems laikotarpiams. Bet ar jūs turite vienareikšmišką nuomonę apie tą draudimą, ar tai yra panacėja, ar to užtenka?
– Jeigu tiek ES direktyvos, tiek ir mūsų įstatymai numato, kad už draudžiamos informacijos sklaidą gali būti tam tikros sankcijos ir apribojimai, tai, manau, kad tai reikia ir vykdyti.
– Naudotis jūs linkęs, sakote, kad tai yra gerai. Jūs sakote, kad jie aiškina, mes registruoti kitoje šalyje, tai nėra Rusija, tai – Londonas, dar kokia nors kita šalis, ką daryti su tuo? Ar ne metas pradėti derybas ir gauti galbūt Briuselio palaiminimą, kad ne taip lengvai tos licencijos ES šalyse būtų išduodamos, tada ir kalba su jais paprastesnė būtų?
– Iš tikrųjų taip, labai gerai pastebėjote. Tie Rusijos kanalai yra registruojami Anglijoje, Švedijoje, Vengrijoje, ypatingai daug Londone, nes ten procedūra paprastesnė. Ir kada mes nustatome pažeidimus ir informuojame tą patį „Ofcom“ Londone, deja, dažnai liekame nesuprasti. Todėl, kad pas juos to nereikalaujama. Net ir tokį atvejį aš pasakysiu – tas pirmas precedentas, kuris buvo 2013 metų rudenį dėl Sausio 13-osios įvykių ir skirtingų interpretacijų, tai ilgai buvome nesuprasti. Ir teko aiškinti, kas ta Sausio 13-oji, kodėl mums tai aktualu, kodėl svarbu. Mes praėjusiais metais spalio mėnesį organizavome Seime didžiulę tarptautinę konferenciją, kur diskutavome tais klausimais, ir mūsų atstovas Briuselyje kaip tik patikino, kad iš tų pavyzdžių, su kuriais mes susiduriame Lietuvoje, jau šiais metais, matyt, bus prieita prie diskusijų, ar nereikėtų tobulinti, keisti, pildyti ES direktyvos toje srityje.
– Iš tiesų Briuselio kelias, matyt, bus tolimas, jeigu ten dar tik diskusijos inicijuojamos, bet pas save mes galime kažkokią tvarką lyg ir įsivesti. Tai kalbėkime apie retransliuotojus. Ar šiuo metu retransliuotojas turi kažkokią atsakomybę už tai, ką jis retransliuoja?
– Taip, geras klausimas. Aš dabar galvoju apie tą atsakomybę, bet žiūrime teisiškai. Teisiškai šiandien retransliuotojas atsako už tai, kokias mes jam išdavėme licencijas, ką ir kokius kanalus retransliuoti. Praktiškai ir viskas. Reiškia jis privalo retransliuoti tuos kanalus, kurie yra numatyti licencijoje. Jeigu kalbėtume apie turinį, tai mes net ir bylą turėjome teisme. Kai priėmėme tas sankcijas, dauguma kabelinių operatorių kreipėsi į teismą, kad galbūt mes ne tuo adresu kreipiamės, kad ne į retransliuotojus, kad mes neva turėtume į transliuotoją kreiptis. Dabartiniame įstatyme, kuris yra parengtas ir registruotas Seime, aiškiai viskas sudėliota – kad atsakomybę dėl turinio, dėl šitos situacijos neša kabeliniai operatoriai.
– Tai, kitaip sakant, dabar retransliuotojas jokios atsakomybės neprisiima, nes tai nenumatyta pagal įstatymą, bet Visuomenės informavimo įstatymo pataisose, kurias tikimasi Seimas priims pavasario sesijoje, jau ten jų atsakomybė yra numatyta.
– Labai konkrečiai.
– Tada dar vienas klausimas man kilo. Ar jūs galite paaiškinti, kodėl retransliuotojai siūlo tokius paketus savo vartotojams, kuriuose rusiški kanalai yra jau be žurnalistikos, ten likę propaganda ir popsas. Tuo metu, jeigu tu nori matyti rusiškus filmus, sporto programas ar animaciją, turi mokėti papildomai, nes pagrindiniuose paketuose to nėra. Tai ar negalima kažkaip su tais retransliuotojais pasikalbėti ir primygtinai jiems pasiūlyti pilietiškai pažiūrėti į šitą klausimą?
– Man atrodo, kad kartais, kai žiūri tą retransliuotojų situaciją, kartais tas verslas, tos pajamos jų pozicijose būna aukščiau, bent jau taip matyti. Kada mes diskutavome ir dėl tų rusiškų programų, mes turėjome nemažai pastebėjimų būtent iš jų, kodėl nereikėtų apskritai sankcionuoti (uždarymo), kad čia galbūt ir valstybės biudžetas sumažės ir pajamų valstybė mažiau gaus ir panašiai. Bet aš labai laukiu to įstatymo projekto, kuris kovo mėnesį, matyt, bus svarstomas, labai daug kas tada susidėliotų į vietas. Įstatymo projekte numatyta, kad, jeigu mes nustatome pažeidimą, informuojame kabelinį operatorių ir pareikalaujame nedelsiant imtis priemonių. Viskas. Jie turi imtis priemonių. Labai paprasta, akivaizdu ir aišku.
– Tikėkimės, kad tas įstatymas bus priimtas pavasario sesijoje. Ačiū jums už pokalbį.
