Su kolegomis diskutavome, kaip atsikratyti kasdien pašto dėžutėse randamo reklaminio šlamšto. Prastai dega, keptuvėms ar langams valyti netinka – popierius slidus, gal radus perdėti į pašto dėžutę kaimynui arba apskritai užklijuoti dėžutės angą... O jei užsiklijavus užrašą – „Nenoriu reklamos“?
Vieno lenkimo „laikraštukas“ – apie 30 centų
Tauragėje reklaminius leidinius platina Lietuvos paštas, „Jūros paštas“ ir pašto paslaugų įmonė „Greitasis kurjeris“. Tauragėje dirbantys keturi pastarosios įmonės kurjeriai per dieną išplatina apie 5 600 reklaminių leidinių. Kaip sako Lauryna Gedvilaitė, „Greitojo kurjerio“ generalinė direktorė, už 10 tūkstančių egzempliorių tiražo išplatinimą jiems mokama apie 500 litų. Suskaičiavus apytiksles išlaidas už leidinio pagaminimą (mokama reklamos gamintojams) ir išplatinimą pašto dėžutėje rastas vieno lenkimo reklaminis laikraštukas turėtų kainuoti apie 24 centus. 10 tūkstančių egzempliorių save reklamuojančiai įmonei „atseina“ apie du su puse tūkstančio litų.
Tačiau, kaip sako Tadas Alijošius, statybinių medžiagų, buities reikmenų ir technikos parduotuvės „Senukai“ direktorius, reklamai išleisti pinigai grįžta.
– Matome, kaip ateina žmonės su laikraštuku ir renkasi, pavyzdžiui, kokią skalbimo mašiną. Jie turbūt ilgai svarstė, lygino kainas su reklamuojamomis kitose parduotuvėse ir, radę jų lūkesčius atitinkančią, atėjo pas mus. Dažniausiai tada perka didesnės vertės pirkinį, pavyzdžiui, kuro katilą ar žoliapjovę, – sakė jis.
Jų kartą per mėnesį leidžiamas reklaminis laikraštis, kartais žurnaliukas, platinamas tiek Tauragėje, tiek rajone.
Renkasi, kur platinti
Besireklamuojantieji ne šiaip sau „mėtosi“ iš savo lėšų pagamintais reklaminiais leidiniais kur papuola – numatydami galimą rezultatą jie reklamos gavėjus renkasi. Anot reklaminius leidinius platinančios įmonės „Greitasis kurjeris“ generalinės direktorės, save reklamuojančios įmonės dažniausiai nurodo, kur turi būti platinamas jų reklaminis leidinys. Tauragėje didžiausi reklaminių leidinių tiražai keliauja į tankiai apgyvendintą mikrorajoną.
– Gali nurodyti ir gatves, kurių gyventojams turėtume platinti, – sako L.Gedvilaitė.
Deja, dėl to ne visuomet nudžiunga reklaminiais leidiniais užversti gyventojai. Anot „Greitojo kurjerio“ atstovės, pasitaiko, kad platintojus išvaro lauk iš laiptinės arba visai neįleidžia.
– Ar neatskleidžia durų kodo, jei šis pasikeitęs, kad kurjeris nepatektų vidun. Mes daugiabučių namų durų kodus sužinome iš gyvenamųjų namų bendrijų.
Reklamos atsisakyti – galima
Tiesa, būtent namų durų kodus atskleidžiančių namų bendrijų pagalba galima atsisakyti nepageidaujamos reklamos. Tam reikia surinkti namo gyventojų parašus ir parašyti reklaminių lankstinukų siuntėjams laišką, kuriame išdėstyta, kad šio namo gyventojai nebepageidauja gauti reklamos. Tačiau įspėti visus besireklamuojančius būtų beveik neįmanoma, nes anksčiau ar vėliau atsiras tokių, kurie apie tai nieko nežinojo. O gal tiesiog ant pašto dėžutės užklijuoti užrašą „Nenoriu reklamos“?
Būtent tokį būdą, kaip vieną iš alternatyvų, pateikė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas Vitas Jonas Ūsas.
– Užklijavus užrašą turėtų nemesti reklamos į pašto dėžutę. Jeigu po aiškiai išreikšto vartotojo nesutikimo gauti reklamą (ar išsiuntus laišką, ar užklijavus pranešimą), ji vis tiek nešama į pašto dėžutę, reikia kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri pradės tyrimą, – teigė vyriausiasis specialistas viešiesiems ryšiams.
Anot jo, įspėjimo nepaisantiems reklamos siuntėjams gali grėsti nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų bauda. Jei pažeidimas mažareikšmis, taikoma administracinė nuobauda – įspėjimas. Mūsų nenorą gauti reklamą gina Reklamos įstatymo 13 straipsnis, kurio antrojoje dalyje nurodyta: „draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas“.
M. Pūdžiuvienė
