Lietuvos rusų sąjunga (LRS), negavusi Seimo pritarimo versti balsavimo biuletenius į tautinių mažumų kalbas, jų vertimą inicijavo pati. Šią savaitę balsavimo biuleteniai rusų kalba platinami Vilniuje.
„Vilniuje gyvena apie 12 proc. rusų tautybės žmonių, o net apie 30 proc. Vilniaus regiono gyventojų sudaro rusakalbiai. Manome, kad čia gyvenantiems tautinių mažumų atstovams, kurie yra teisėti Lietuvos piliečiai, turi būti sudarytos galimybės deramai išreikšti savo valią rinkimuose. Kadangi valstybė nepalaiko mūsų iniciatyvos versti balsavimo biuletenius į tautinių mažumų kalbas, nusprendėme versti ir platinti biuletenius rusų kalba savo jėgomis“, – teigia Sergej Dmitrijev, Lietuvos rusų sąjungos pirmininkas.
Lietuvos rusų sąjunga praėjusių metų gruodžio pabaigoje kreipėsi į LR Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ir Seimo narius prašydama inicijuoti LR Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pakeitimus. Pagal juos per Savivaldybių tarybų rinkimus balsavimo biuleteniuose šalia teksto valstybine kalba turėjo atsirasti ir vertimas į tautinių mažumų kalbas. Nė viena parlamentinė partija nesureagavo į LRS prašymą, o Seimo pirmininkė jį atmetė grįsdama tuo, jog siūlomos pataisos ignoruoja konstitucinę valstybinės kalbos sampratą.
„Pabrėžiame, kad neginčijame valstybinės kalbos statuso, bet mūsų nuomone, nacionalistinės pažiūros šiuo atveju užgožia demokratinę piliečių teisę dalyvauti rinkimuose. Siekdami, kad kuo daugiau žmonių, nepriklausomai nuo jų tautybės ir valstybinės kalbos mokėjimo lygio, išsakytų savo nuomonę rinkdami Savivaldybės tarybos narius, šią savaitę patys platiname į rusų kalbą išverstus balsavimo biuletenius“, – teigia Sergej Dmitrijev, Lietuvos rusų sąjungos pirmininkas.
Pagal Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, kurią yra pasirašiusi ir Lietuva, tautinės mažumos turi teisę gauti ir perduoti informaciją savo gimtąja kalba. Be to, anksčiau Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalies 5 punkte buvo įtvirtina nuostata, kad kartu su biuletenio tekstu valstybine kalba yra šio teksto vertimas į savivaldybės teritorijoje tradiciškai gausiai gyvenančios tautinės mažumos kalbą. Šie biuleteniai naudojami balsuojant tose rinkimų apylinkėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinės mažumos. Tačiau nuo 2009 m. gegužės 26 d. ši nuostata neteko galios.
Pagal Lietuvos Respublikos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį teisę rinkti savivaldybės tarybos narius turi nuolatiniai šios savivaldybės gyventojai. Nuolatiniais savivaldybės gyventojais laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat asmenys, turintys teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, t.y. ir kitų šalių tautybės žmonės.
Lietuvos rusų sąjunga yra politinė partija, įkurta 1995 metais. Partija turi skyrius Vilniuje, Visagine, Klaipėdoje, Kaune, Pabradėje, Ignalinoje ir Didžiasalyje.
