požiūris

Rusijos prezidento Vladimiro Putino karas Ukrainoje pradeda septintą mėnesį, bet daugelis Afrikos šalių dar neparodė tvirtos paramos Kijevui. Pirmosiomis konflikto dienomis 17-ai Afrikos šalių atsisakius paremti JT rezoliuciją, smerkiančią Rusiją, keli Europos diplomatai, paskirti į Afrikos sostines, surengė šou, prieštaraudami Afrikos lyderiams dėl to, kad jie nesipriešino invazijai.

„Jau du metus dirbu vienoje įmonėje ir nebegaliu tylėti dėl savo kolegos elgesio. Manau, kad atėjo laikas šį klausimą iškelti viešai. Žmonės, nejaugi ofisuose nebeliko jokios pagarbos kitam žmogui?“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi Zita. Prieš karantiną dirbti mūsų ofise būdavo linksma, jauku ir gera. Į darbą tikrai eidavau noriai, o ir su kolegomis sutardavome kuo puikiausiai. Žinoma, viską pakeitė koronavirusas.

Sveikatos ekspertai siūlo ir toliau tęsti karantino priemones, taip pat ankstinti mokytojų skiepijimą. Apie tai BNS antradienį informavo Vyriausybė. Premjerė Ingrida Šimonytė ir prie Vyriausybės suburta sveikatos ekspertų taryba pirmadienį aptarė koronaviruso situaciją, karantino priemones, taip pat vakcinavimo, testavimo klausimus.

Kandidatė į premjerus Ingrida Šimonytė sako, kad į sveikatos apsaugos ministrus buvusį valstybės kontrolierių Arūną Dulkį pasiūlė, nes jis sistemiškai išmano problemas. „Mano pasirinkimas susijęs su situacija, kuri yra šiuo metu, taip pat ir su sisteminėmis problemomis sveikatos apsaugoje. Aš manau, kad A. Dulkys yra sukaupęs gerą patirtį būdamas valstybės kontrolieriumi, gerą išmanymą apie sistemų problemas“, – po susitikimo su prezidentu sakė I. Šimonytė.

Savo kūdikį virtualios pamokos metu maitinusi mama buvo dėstytojo sugėdinta. Besimokydama iš namų Marcella Mares iš dėstytojo išgirdo, kad kūdikį maitinti pamokos metu yra „nederama“. Nors moteris sako, kad maitindama savo atžalą ji vaizdo kamerą išjungdavo, dėstytojas su tuo vis tiek nesutiko. Norėdama apginti savo teisę maitinti kūdikį, studentė iš Kalifornijos parašė galingą įrašą feisbuke.

Berlynas remia pragmatinį ir realistinį Lietuvos valdžios požiūrį, siekiant užtikrinti Baltarusijoje baigiamos statyti Astravo atominės elektrinės saugumą, sako naujasis Vokietijos ambasadorius Vilniuje. „Vokietija šiltai sveikina Lietuvos vyriausybės pragmatišką ir realistinį požiūrį. Kanclerė Merkel viešai patvirtino šią poziciją prezidento Nausėdos vizito Berlyne rugpjūčio mėnesį metu“, – teigė Matthias Sonnas, raštu atsakydamas į BNS klausimus.

Kėdainiuose dėl neįprasto nuolatinės gyvenamos vietos neturinčio jauno vyro elgesio dalis žmonių sukėlė aštrią diskusiją socialiniame tinkle „Facebook“. Atsirado net pasiūlymų mažametę mergaitę prekybos centre išgąsdinusį 28-erių Paulių (vardas pakeistas – aut. past.) izoliuoti nuo žmonių. „Mūsų visa šeima buvome prekybos centre ir jis sukosi aplink mūsų 7-metę dukrą. Labai nužiūrinėjo ir vis slinko artyn. Gerai, kad mes buvome kartu ir vyras jį nuvarė.

Emigravusios lietuvės, JK auginančios vaikus, ne kartą tvirtino, kad pačios susidūrė su tuo, kaip kardinaliai skiriasi Lietuvos ir Jungtinės Karalystės medikų požiūris. Vienoje Anglijos lietuvių grupių pasklido moters įrašas, kuris perspėja neseniai atžalų susilaukusias mamas. „Noriu visas įspėti, kurios turite kūdikius! Žodžiu situacija: vaikas gimė JK lapkričio mėnesį.

  Turkija šeštadienį pasmerkė Kinijos elgesį su savo etinine musulmonų uigūrų mažuma pavadindama jį „didžiule gėda žmonijai“. Pastaruoju metu teisių grupės ne kartą reikšdavo susirūpinimą dėl masinio turkiškai kalbančios etninės mažumos atstovų sulaikymo. „Sisteminga Kinijos valdžios asimiliacijos politika uigūrų turkų atžvilgiu yra didžiulė gėda žmonijai“, – pranešime sakė Turkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Hami Aksoy.

Vargu, ar bent vienas iš mūsų prisimintume pirmąsias savo gyvenimo minutes šiame pasaulyje. Tačiau būtent šios trumpos akimirkos yra pačios svarbiausios mūsų mamoms. Vienos besilaukiančios moterys labiau už viską nekantrauja, kol pagaliau galės pažvelgti į savo mažylio akis, kitos šiek tiek nerimauja, jog viskas praeitų sklandžiai. Būtent tokiomis akimirkomis nėščiosioms moterims į pagalbą atskuba ne kas kitas, o dulos.

Gyvendami technologinio proveržio amžiuje galime mėgautis įvairiais patogumais. Bet toks gyvenimo būdas sukelia ir daugybę problemų, kurių nematome arba, tiksliau, nenorime pastebėti. Šios problemos egzistuoja tiek konkrečioje asmenybėje, tiek šeimos rate, tiek bendrai visuomenėje. Šie šaržai yra turbūt taikliausias šūvis į dešimtuką – siekiant parodyti realią situaciją šių laikų visuomenėje.

Amerikiečių policininkas vardu Chris’as Green’as ketino sulaikyti narkotikų pardavėjus, tačiau sulaikymo operacijos metu pratrūko šių turėtas narkotikų maišelis. Dalis miltelių pateko ant policininko marškinių. Green’as juos instinktyviai ranka nusibraukė. Tiek ir tereikėjo. Netrukus policininkas susmuko ir prarado sąmonę. Pasirodo tame maišelyje buvo fentanilis - sintetinis opioidas, pasižymintis 50 – 100 kartų stipresniu poveikiu nei morfinas.

Valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis teigia gerbiąs prezidentės kritiką, bet pabrėžia, kad ir „valstiečiai“, ir valstybės vadovė vienodai supranta tai, kas turi būti padaryta. „Prezidentė visiškai taip pat kaip ir mes supranta tai, kas turi būti padaryta. Galbūt skiriasi veiksmų prasme požiūris, kaip tų tikslų siekti. (...) Prezidentė turi tokią teisę (kritikuoti – BNS), ir mes ją gerbiame, jos nuomonę, kad kritikuoja.

 Reikia daug laiko, kad visuomenė, tėvai pakeistų požiūrį į fizines bausmes, ir smurtas prieš vaikus nebūtų toleruojamas, sako Švedijos Upsalos universiteto kviestinis profesorius Staffanas Jansonas. Seime tarptautinėje konferencijoje dalyvavęs gydytojas pediatras penktadienį teigė, kad praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje didžioji dalis tėvų Švedijoje manė, jog jų pareiga buvo pliaukštelėti vaikui, kad šie taptų gerais piliečiais.

Patys madingiausi paplūdimio ansambliai nuo XVIII a. iki mūsų dienų. Maudymosi kostiumėlis, pritaikytas būtent plaukioti – visai naujas išradimas. Tai kokia gi yra maudymosi kostiumėlio istorija? Kaip pantalonai ir suknelės virto bikiniu? Senovės graikai ir romėnai visai nesidrovėdami maudydavosi nuogi. Netgi Viduramžiais žmonės, kurie nelaikė maudymosi kenksmingu sveikatai ir asmeninei higienai, maudydavosi nuogi arba su marškiniais.

Kelių valstybinių mokslo tyrimų institutų darbuotojų iniciatyvinė grupė spalio 28 d. 12–14 val. rengia piketą, kuriuo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žeminančią mokslininko padėtį Lietuvoje ir reikalaujama, kad 2017 m. valstybės biudžete būtų numatyta lėšų mokslininkų atlyginimams didinti. Dar 2008 m. Vyriausybė parengė programą, pagal kurią per trejus metus mokslininkų atlyginimai turėjo išaugti 70 proc., bet prasidėjus krizei šie įsipareigojimai nebuvo įgyvendinti.

Naujojo Darbo kodekso keitimą kaip vieną svarbiausių darbų įvardijantys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) lyderiai tikina, kad jų nuomonės su Lietuvos liberalų sąjūdžiu, kuris palaikė kodeksą, stipriai nesiskiria. Paklaustas, kaip galima suderinti visiškai skirtingus požiūrius į Darbo kodeksą tarp LŽVS ir liberalų, valstiečių-žaliųjų sąrašo lyderis Saulius Skvernelis tikino, kad didelio skirtumo nėra.

Žinoma, užstrigti spūstyje nenori nei vienas vairuotojas. Nuobodus laukimas reikalauja nemažai kantrybės, tačiau aplinkybių aukomis pasijutę vairuotojai patys retai susimąsto, kad būtent jie savo elgesiu prisideda prie to, jog spūstis ne mažėja, o tik didėja. Saugaus eismo specialistas bei vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas vairuotojams primena kaip reikia įveikti spūstis mieste ir užmiestyje.

„Lietuva yra bendrų europinių problemų atspindys: neturime jokios ilgalaikės migracijos politikos ir strategijos. Pradėjome apie tai galvoti ir kalbėti tik prasidėjus bendrai krizei, kas išaugino žmonių pasipriešinimą,“ – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis. Jau po 10 metų Lietuvos laukiantys rimti demografiniai iššūkiai verčia ne neigti problemas, o nedelsiant ieškoti būdų joms spręsti.

 Reaguodamas į Rusijos užsienio politiką, Vakarų pasaulis ne tik įvedė jai ekonomines sankcijas, tačiau svarstė savo karinių strategijų pokyčius. Pasaulyje atlikti tyrimai rodo, kad vis mažiau užsienio šalių gyventojų pasitiki Rusija kaip valstybe, o šansų, kad situacija ims gerėti praktiškai nėra. Šie dalykai ėmė ženkliai blogėjančius Rusijos ir kitų valstybių santykius – skelbia rbcdaily.ru portalas.

Rusiją ir Iraną sieja „požiūrių vienybė“ dėl Sirijos, pirmadienį pareiškė Kremliaus atstovas, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui susitikus su aukščiausiu Irano lyderiu ajatola Ali Khamenei Teherane. Pirmą kartą per aštuonerius metus Irane apsilankęs V.Putinas, lydimas užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, pirmiausia atvyko susitikti su A.Khamenei. Abi šalys pasisako prieš „išorinius bandymus“ pakeisti režimą Sirijoje.

 Darbas yra žmonių gerovės ir valstybės klestėjimo garantas, todėl dirbančiųjų padėtis yra prioritetas. Pensijas gaunantys piliečiai taip pat visą gyvenimą sunkiai dirbo ir mokėjo mokesčius, todėl valstybės pareiga pasirūpinti, kad už tai jiems būtų deramai atlyginta. Algų ir pensijų kėlimas privalo tapti valstybės prioritetu.

 Virš 7 tūkst. prekybos centrų Europoje turintis tinkas „Lidl“ pirmąkart nesėkmingai į Lietuvos rinką įžengė 2002 metais. Tuomet nepavyko atidaryti parduotuvių dėl didelės konkurencijos mažmeninės prekybos rinkoje. Tinklas iš šalies pasitraukė 2006-2007 metais. Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, jau išdygo naujoji parduotuvė, tačiau tiksliai nežinoma, kada ji atvers duris. Prekybos tinklas pasižymi ne tik kukliu prekių išdėstymu, tačiau ir skandalais pagarsėjusiu elgesiu su darbuotojais.

Turtingiausiųjų Lietuvos žmonių sąraše esantis bendrovės „KG Group“ valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys pasakoja, kad turtais negalima vertinti nei žmogaus, nei verslo. „Man asmeniškai žmogus pirmiausiai turi būti turtingas dvasiškai. Jeigu viską būčiau daręs dėl pinigų, tai būčiau sudegęs ant laužo“, - portalui tv3.lt atvirauja verslininkas. Pasak jo, daugelis yra apakinti verslo įvertinimo pinigais ir dažnai nesupranta, kaip sunkiai sėkmė yra pasiekiama.

 Norėdami padėti abiturientui išsirinkti studijas, aplinkiniai dažnai siūlo pagalvoti, kokį darbą jis norėtų dirbti visą gyvenimą. Kaip gali tai žinoti aštuoniolikmetis, kuris ką tik baigė mokyklą ir neturi rimtesnės darbo patirties? Per didelė atsakomybė renkantis profesiją, universitetą, baimė nepataisomai suklysti jauną žmogų gali atvesti prie neracionalių sprendimų. Kad taip nenutiktų, siūlome atkreipti dėmesį į 3 dalykus, kurių nereikėtų daryti renkantis studijas.

 Šiais laikais kone kiekvieną dieną susiduriame su klimato kaitos padarinių problemomis, o trumpiau tariant – tiesiog su globalinėmis problemomis. Klimato kaitą ir visas su tuo susijusias blogybes skatina daugelis žmogaus veiklos sričių ir ne visas šias sritis įmanoma suvaldyti. Tačiau mokslininkai kas dieną dirba siekdami atrasti naujų būdų, kaip išspręsti opias pasaulio problemas. Netikėta, tačiau nemažai inovatyvių ir modernių sprendimų yra siūloma žemės ūkiui.

Vakaruose jau seniai egzistuoja supratimas, kad investicijos į darbuotojo emocinę būseną, sveikatą atsipirks, nes darbuotojo savijauta aiškiai atspindi jo darbo rezultatus. Tačiau Lietuvoje vadovai nelinkę į tai investuoti. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros tyrimų duomenimis savo darbu nepatenkinti net 29 proc. lietuvių, kurie dirba daugiau valandų ir prastesnėmis sąlygomis nei vakariečiai, o su stresu darbe susiduria net 51 % darbuotojų.

Politologai, sociologai, žiniasklaidos atstovai sutartinai tvirtina, kad tokios vangios rinkimų kampanijos, kokia yra prieš kovo 1 –ąją vyksiančius rinkimus, Lietuvoje dar nebuvo. Akivaizdu, jog tokių žinių skleidėjai nemato Biržų. O čia vyksta tikros politinės varžybos, stipriai pranokstančios rinkimines kampanijas kituose rajonuose. Biržai – ne Lietuvoje? Šalies žiniasklaidoje kaskart pasirodo pranešimai apie kovo 1 – ąją šalyje vyksiančius savivaldybių tarybų ir tiesioginius merų rinkimus.

Kiekvienas socialiniais tinklais besinaudojantis žmogus greičiausiai yra susidūręs su interneto vartotojais, kurie atvirai demonstruoja nepakantumą kitataučiams, kitatikiams, kitų rasių, pažiūrų ar lytinės orientacijos žmonėms. Jie nieko nestebina, jų pažiūros priimamos kaip radikalus, bet teisėtai egzistuojantis „asmeninis“ požiūris. Mūsų neintelektualioje, sovietiniu proletariato mąstymu dvokiančioje visuomenėje nėra gėdinga nekęsti ir atvirai rodyti savo neapykantą.

Edvardas Kubilius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvos žmonių požiūris į eurą labai priklausys nuo to, kaip sklandžiai valdžia užtikrins naujos valiutos įvedimą. Taip teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas. Anot jo, valdžios institucijos neturėtų perlenkti lazdos, spausdamos verslą nedidinti kainų.

Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Viešo žindymo nereikia sieti su ekshibicionizmu, nes tai – natūralus procesas, LRT radijo laidai „60 minučių“ sako Laktacijos ir žindymo konsultantų asociacijos valdybos narė, tarptautinės laktacijos konsultantė Daiva Šniukaite-Adner. Pasak specialistės, užsimanę valgyti suaugusieji užkandžiauja tiesiog gatvėje, tad būtų neteisinga mamų reikalauti užsidaryti namuose tol, kol vaikas žindomas.

Italijoje sulaikytas Rusijos pilietis Vasilijus Kotlerovas neigia per Sausio įvykius buvęs Lietuvoje, rašo Maskvoje įkurtas internetinis verslo laikraštis „Vzgliad“ („Požiūris“), remdamasis ruso advokatais. Lietuvos prašymu Milane sulaikytas įtariamasis Sausio 13-osios byloje V.Kotlerovas 1991 metų sausį tarnavo 76-ojoje Pskovo oro desantininkų divizijoje. Tačiau kaip teigia jo advokatė Alisa Krapčatova, vyras tvirtina, kad tuo metu Lietuvoje jo nebuvo.

64 proc. Lietuvos gyventojų yra teigiamai nusiteikę dėl Europos Sąjungos (ES) ateities, kai ES vidurkis yra 53 proc., praneša Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. 2014 m. kovo mėn. atlikto specialaus „Eurobarometro“ tyrimo „Europiečiai 2014 m.“ duomenimis, dauguma europiečių (72 proc.) teigiamai arba neutraliai vertina Europos Sąjungą (34 proc. teigiamai, 38 proc. neutraliai). Lietuvoje teigiamai Europos Sąjungą vertina 43 proc., o neigiamai – tik 8 proc.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pasaulyje kas 12 žmogus gali būti infekuotas hepatito B virusu ir, nors, pasak specialistų, Lietuvoje skaičiai mažesni, lietuviai nepakankamai rimtai vertina šios ligos padarinius. Specialistai iš Jungtinių Valstijų atkreipia dėmesį, kad vakcina nuo hepatito – pirminė apsauga nuo kepenų vėžio.

Vis garsiau kalbama, kad gera emocinė savijauta – ne mažiau svarbi ir darbe. Laimingas žmogus ne tik sveikesnis, jis atsparesnis stresui, turi daugiau energijos. Bet kaip pasiekti tokio sunkiai apčiuopiamo dalyko kaip laimės jausmas darbe? Psichologas ir projekto „1GO sėkmės biuras“ ekspertas Marius Daugelavičius vardija pagrindines klaidas, kurias darydami kasdien trukdome sau jaustis gerai ir būti sėkmingais.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Kasmet lietuviai vis mažiau Europos Sąjungą (ES) sieja su ekonomine gerove, o ES įvaizdį rečiau įvardija teigiamu, tačiau tai nebūtinai reiškia nusivylimą, sako sociologas dr. Mindaugas Degutis. Anot LRT.lt pašnekovo, per narystės ES dešimtmetį atsikratėme iliuzijų ir pradėjome suvokti, kad savo gerovę pirmiausiai turime kurti patys.

Nepilnamečių nusikalstamumas Šiaulių apskrityje praėjusiais metais nedidėjo. Vis dėlto už kiekvieno skaičiaus, pasak teisėsaugininkų, stovi vaikas - su savo istorija, savais išgyvenimais, skausmais.

„Negali nestebinti ganėtinai keisto pobūdžio diskusija Lietuvoje dėl galimų aplinkybių mūsų narystei Europos sąjungoje tęsti. Keistai skamba kalbos apie išstojimo iš jos rizikas ar galimybes. Manau, kad tai yra neatsakingo politinio kalbėjimo pavyzdžiai“, - balsas.lt sakė Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius.

Agnė Kairiūnaitė, LRT „Klasikos“ laida „Manasis aš“, LRT.lt Turime keistą situaciją: viena vertus, didėjantis vartojimas mus prikausto ir paverčia jo įkaitais, kita vertus, be didėjančio vartojimo neturėtume geresnio gyvenimo. Taip teigia sociologas Vylius Leonavičius. Anot jo, vakarietiška civilizacija savo bazinius poreikius jau seniai patenkino, ir vartojimas šiandien tampa būdu save išreikšti.

Indrė Mikelionytė Ne kartą esu raginta: pasidomėk, kaip gyvena smulkusis ir vidutinis verslas Alytaus regione. Nereikia būti Saliamonu, rezultatas aiškus: gyvenantys gerai pasigirs, skurstantys tylės. Tačiau ką daro tie, kuriems trūksta apyvartinių lėšų, o plėtros planų nestinga? Kiekvieno išeitis sava – kam bankrotas, kam restruktūrizacija, tačiau galimas sprendimas – draugystė su bankais, tik ar ištikima ir kokia forma?   Jeigu galėčiau.

2013-11-09 / 14:30 — Zita Kelmickaitė, LRT televizijos laida „Ryto suktinis“, LRT.lt Šiuolaikinis jaunimas turi savo langą į tikrovę, jie mato tuos pačius reiškinius, bet kitaip, įsitikinęs architektas, grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas. Jo teigimu, „vos tiktai pabandai į gyvenimą pasižiūrėti pro jų langą, [...] pamatai, kad tie patys reiškiniai atrodo truputį kitaip.

Mobiliųjų programėlių kūrėjai, siekiantys, kad į jų idėjas būtų investuojama, turėtų suprasti, jog daugiausia tikimasi iš besivystančių Azijos rinkų, todėl globalus mąstymas yra didžiausias kūrėjų privalumas, mano pradedančiųjų verslininkų akceleratoriaus „AppCampus.fi“ technologijų vadovas Teemu Tapanila. Programinės įrangos milžinėje „Microsoft“ su „Windows mobile“ platforma dirbantis T. Tapanila savaitraščiui „Ekonomika.

Daugelio vakariečių mąstymas apie Rusiją yra pagrįstas Šaltojo karo stereotipais apie šaltas žiemas ir griežtai atrodančius žmones, kurie geria labai daug degtinės. Nors tai ir tiesa, apie rusų kultūra galima pasakyti daug daugiau, teigia toptenz.net. 5. Žiemos šventės Daugelyje pasaulio šalių Kalėdos yra didžiulė šventė. Net kitas religijas išpažįstantys asmenys paprastai dalyvauja dovanų dalijime ir kituose įprastuose šios dienos šventimo ritualuose. Tačiau Rusijoje tai vyksta kitaip.

Pradedantys verslininkai, dažnai save pozicionuoja kaip „tik pradedančiuosius“. Tokiu būdu patys užsiblokuoja, rašo „Entrepreneur“. Tuomet pokyčiai, vedantys prie verslo augimo, trunka daug ilgiau. Malonu prisiminti ir kalbėti apie tai, kaip jūsų verslas išsiplėtė per kelerius metus. Vis dėlto, jeigu ir toliau visiems pasakosite, kad esate tik „startuolis“, situacija nepasikeis.

Rugsėjo viduryje Vilniaus „Minties“ gimnazija vyresnių klasių mokiniams surengė „Rūšiavimo pamoką“. Ši ekologinė iniciatyva skirta formuoti mokinių ekologines nuostatas ir atliekų rūšiavimo įgūdžius, kurių lietuviams vis dar trūksta. Gimnazijos ir bendrovės „Ecoservice“ atstovai pamoką pavertė įdomiu praktiniu užsiėmimu, per kurį mokiniai galėjo susipažinti su atliekų išvežimo mašina ir į ją įlipti.

Niekada nebus per daug gerų žodžių apie lietuvių lakstumą. Tautiečiai greitai reaguodami į pasikeitusias aplinkybes patvirtina evoliucijos teorijos pradininko prancūzų biologo Žano Batisto de Lamarko įžvalgą, kad išlieka toli gražu ne stipriausi, kaip vėliau teigė Čarlzas Darvinas, o tie, kurie geriausiai prisitaiko ir bendradarbiauja. Nelankstus darbo kodeksas? Darbdavys ir darbuotojas tyliai jį apeis. Nėra darbo Lietuvoje? Rasime Airijoje ar Norvegijoje.

Lietuvos premjeras sako, kad su vieninteliu dujų tiekėju Lietuvai - Rusijos koncernu „Gazprom“ reikia kalbėti ne kategoriškai, o pagarbiai. Algirdas Butkevičius kol kas nespėlioja, ar susitikime su jo vadovu Aleksejumi Mileriu penktadienį pavyks pasiekti susitarimus dėl mažesnių dujų kainų.

Giedrė Sankauskaitė Modernesnės įmonės Lietuvoje turi pačios rūpintis, kaip paruošti kvalifikuotą specialistą. Įmonės negauna pagalbos nei iš valstybės, nei iš aukštųjų mokyklų. Taip trečiadienį žurnalistams teigė įmonėje „Arginta" apsilankiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Ši praktika stabdo ekonomikos vystymąsi ir tai daug kainuoja”, – kalbėjo šalies vadovė.

Jaunas žmogus turi klausti, kokią naudą turės kompanija įdarbindama jį. Dažnai būsimi darbuotojai galvoja tik apie naudą sau. Tokius ir panašius patarimus dalijo statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ketvirtadienį vykusioje ekonomikos mokytojų konferencijoje. „Kompanijos interesai turi būti aukščiau nei asmeniniai“, – renginyje tvirtino bendrovės „Hanner“ vadovas. Verslininkas tikino, kad bet kuris darbdavys nori pasamdyti darbuotoją, kuris siekia maksimalios naudos kompanijai.