Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovas Vaidotas Levickis teigė, kad Lietuvoje 98.6% įmonių – smulkus verslas, todėl planai kuriami trims mėnesiams į priekį. Kolektyvą sudaro vidutiniškai 5 asmenys, todėl įmonės neturi pakankamai resursų ir galimybių skirti daug lėšų darbuotojų švietimui, susijusiam su dvasinės būsenos palaikymui. Nėra tokio darbdavio, kuris nenorėtų, kad jo darbuotojas dirbtų efektyviai, kiekvienas darbuotojas yra labai vertingas. „Galiu teigti, kad ir mūsų darbdaviai būtų pasiruošę investuoti į darbuotojų psichologinės būsenos priežiūrą, tik juos reikia informuoti ir šviesti, jie turi priimti ir suprasti viso to naudą. Pradėkime nuo to, kad Lietuva ruošia daug vadybininkų, tačiau studijų programoje emocinio valdymo kurso nėra”, – teigė Vaidotas Levickis.
Psichologas ir psichoterapeutas Gediminas Navaitis priduria: ,,Akivaizdu, kiek yra investuojama į šių problemų sprendimą ir matome neatitikimą politiniuose, investavimo sprendimuose, tad darbuotojai, turintys per mažai informacijos ir jaučiantys nepasitenkinimą darbo vietoje pradeda spręsti emocines problemas neteisingais būdais, arba visai jų nesprendžia“.
„Darbdaviai dažai turi nuostatą, kad darbo atlygis yra pagrindinis motyvatorius, tačiau darbuotojai tikisi ne tik to. Jie nori saugumo, pagarbos, bendravimo, teisės žinoti realią situaciją, susijusią tiek su jo darbo kokybe, tiek su vyraujančia rizika darbe. Matome, kad dabartinė situacija darbo rinkoje reikalauja sprendimo. Galimybė peržiūrėti tiek vadovų, tiek jų įgaliotų specialistų darbų saugos mokymo programas ir jas įtraukti į socialinės bei psichologinės aplinkos mokymų kursą galėtų padėti“, – sakė Dalius Bitaitis, Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros punkto vadovas.
Pasak Vaidoto Levickio, be viso to, komunikacija ir pagarba, taip pat neturi būti užmiršti, kadangi tai vieni iš pagrindinių emocinę būseną gerinančių veiksnių, kuriančių saugią atmosferą darbe.
