Nepilnamečių nusikalstamumas Šiaulių apskrityje praėjusiais metais nedidėjo. Vis dėlto už kiekvieno skaičiaus, pasak teisėsaugininkų, stovi vaikas - su savo istorija, savais išgyvenimais, skausmais. Siekiant efektyviau organizuoti veiklą nepilnamečių teisės pažeidimų prevencijos srityje bei užtikrinti jų apsaugą nuo nusikalstamo poveikio, Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate organizuotas susitikimas–konferencija „Nepilnamečių teisės pažeidimų prevencija: efektyvesnių iniciatyvų beieškant“, kurioje dalyvavo daugelio institucijų, dirbančių šioje srityje, atstovai. Vagia, drumsčia viešąją tvarką, vartoja narkotikus
Renginį pradėjęs Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Rimantas Bobinas
teigė, kad vaikai – labai svarbi visuomenės dalis. „Jei vaikystėje padarome spragą, po to kovojame su pasekmėmis“, – teigė jis, pridurdamas, kad bendradarbiauti ir bendrauti tarnyboms, dirbančioms su nepilnamečiais, yra labai svarbu ir būtina.
Tuo metu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Prevencijos poskyrio vyriausioji specialistė Rasa Šliavienė pristatė praėjusių metų duomenis. 2013 metais Šiaulių apskrityje ištirtos 325 (2012 m. – 360) nusikalstamos veikos, kurių padarymu įtariami (kaltinami) nepilnamečiai, iš jų 4,9 proc. (2012 m. – 8,6 proc.) sudaro sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai. Dažniausios jaunuolių padaromos nusikalstamos veikos: vagystės, viešosios tvarkos pažeidimai, plėšimai, nusikaltimai, susiję su narkotinėmis medžiagomis.
Dažniausiai nusikalsta berniukai
Pasak R. Šliavienės, mažėja ne tik nusikaltimų, bet ir juos padariusių jaunuolių skaičius. 2013 m. Šiaulių apskrityje nustatyti 273 (2012 m. – 286) nepilnamečiai, įtariami (kaltinami) nusikalstamų veikų padarymu, iš jų 144 nusikalto grupėje, 34 nusikalto pakartotinai.
Net 90 proc. nusikalstamų veikų padaro berniukai. Jaunėja nepavyzdingai besielgiančių vaikų amžius. Maždaug 80 proc. nusikalstamų veikų praėjusiais metais padarė 16-17 metų jaunimas. Dauguma jų mokosi, likę 17 proc. nesimoko ir nedirba.
2013 m. išaiškinti 962 (2012 m. – 1201) nepilnamečių įvykdyti administraciniai teisės pažeidimai. Į policijos akiratį nepilnamečiai papuola dėl alkoholinių gėrimų įsigijimo ir vartojimo, smulkių vagysčių, viešosios rimties trikdymo ir rūkymo draudžiamose vietose. Pasak policijos atstovų, dėl jaunimo nepavyzdingo elgesio kaltę turėtų prisiimti ir tėvai, kurie savo atžaloms skiria nepakankamai dėmesio, per mažai auklėja.
Tiesa, nepilnamečiai ne tik patys daro nusikaltimus, bet ir atsiduria jų sūkuryje. Praėjusiais metais nuo nusikalstamų veikų nukentėjo 438 (2012 m. – 479) vaikai. Dažniausiai aukomis tampa 16-17 metų jaunimas. R. Šliavienės teigimu, itin dažnai vaikai nukenčia ne nuo ko kito, o nuo artimiausių žmonių. „Net 40 proc. nusikalstamų veikų užfiksuota dėl smurto artimoje aplinkoje“, – sakė ji.
Vaikai – lyg plūduriuojantys kamuoliukai
Šiaulių miesto „Saulėtekio“ gimnazijos socialinė pedagogė Jurgita Kerežienė teigė, kad nepilnamečių nusikalstamumą smarkiai didina mėgstamos veiklos stygius. Todėl, anot jos, šioje ugdymo įstaigoje stengiamasi pritraukti kuo daugiau jaunimo į neformalųjį ugdymą.
Tuo metu Šiaulių miesto pedagoginės-psichologinės tarnybos psichologė Raimonda Skėrytė- Naginskienė savo pranešime pažymėjo, kad tiek dirbantiems su vaikais, tiek tėvams labai svarbu bendrauti su vaiku, domėtis jo problemomis, gebėti atpažinti netinkamo elgesio tikslus bei tinkamai ir laiku į jį reaguoti.
R. Skėrytė-Naginskienė tikino, kad kiekvieno žmogaus gyvenimo tikslas – jaustis svarbiu. Dėmesys ir įvertinimas vaikus skatina žengti į priekį, pasitikėti savomis jėgomis. „Norėdami būti svarbiais vaikai elgiasi ne tik gerai, bet ir blogai. Visa tai rodo, kad vaikui trūksta dėmesio“, – sakė ji.
Todėl tėvai, kurių atžalos pradeda elgtis ne taip, kaip priimta visuomenėje, neturėtų pradėti plūstis ir kritikuoti.
Anot psichologės, vaikai – tai lyg vandenyje plūduriuojantys kamuoliukai. Kuo labiau suaugusieji spaudžia juos, kritikuoja, verčia keistis, tuo labiau tie kamuoliukai grimzta žemyn. Tačiau vos tik dingsta spaudimas, kamuoliukai šokteli į viršų gerokai virš vandens. Taip ir vaikai, po tėvų pamokslavimų pradeda stengtis maištauti, pyksta, kerštauja. Galiausiai dėl spaudimo kamuoliukas subliūkšta, o vaikas praranda pasitikėjimą savimi ir tampa apatiškas viskam.
R. Skėrytė-Naginskienė aiškino, kad tėvai turėtų ne pamokslauti, o elgtis priešingai – atrasti vaiko stipriąsias puses, rodyti pagalbą ir norą bendradarbiauti, bent pusvalandį per dieną praleisti su vaiku, keršto siekiančiai atžalai neatsilyginti kerštu, o elgtis taip, kaip tikimasi, kad elgsis vaikas.
Rezultatai priklauso nuo požiūrio
Vienos iš priemonių, kuriomis siekiama koreguoti vaikų elgesio problemas – minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių taikymas. Šiaulių miesto Vaiko gerovės komisijos atstovas Vitalijus Rumbauskas konferencijos dalyviams pristatė minėtų priemonių įgyvendinimo aktualijas Šiaulių mieste. Lietuvos Teisės instituto atstovas dr. Simonas Nikartas supažindino su šioje srityje atlikto tyrimo rezultatais bei aptarė pagrindines vaiko minimalios priežiūros priemonės įgyvendinimo problemas, išryškėjusias tyrimo metu.
Konferencijoje dalyvavęs Pilietinių iniciatyvų centro vadovas Girvydas Duoblys akcentavo, kad darbo su vaikais ir jaunimu rezultatai priklauso tiek nuo požiūrio į jaunus žmones, tiek nuo požiūrio į savo darbą bei paragino visus dirbančius šioje srityje vadovautis labai banalia ir paprasta, tačiau kartu ir labai veiksminga taisykle – nesielgti su kitais taip, kaip nenorėtumėme, kad būtų elgiamasi su mumis.
Svarstyta, kaip sumažinti teisės pažeidimų, kuriuose dalyvauja nepilnamečiai, skaičių.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
