požiūris

SBA baldų grupės biuras pasitinka lyg vaikiška ranka piešta žuvimi ant sienos. Pasirodo, spalvingas šedevras gali būti pirmasis būsimos darbuotojos darbas kompanijoje. Tokia jau SBA darbuotojų saviraiška – gali piešti autoportretą tiesiog per darbo pokalbį, gali kilti karjeros laiptais.

Ar esate laimingas darbe? Turbūt daugelis yra sulaukę tokio klausimo arba bent jau sau tokį uždavę. Nieko nuostabaus, kad didžioji dauguma pateikia neigiamą atsakymą į šį klausimą. BBC pabandė išsiaiškinti, kokios yra pagrindinės to priežastys ir kaip reikia spręsti šią problemą. Kompanijos „Microsoft“ atstovas Jungtinėje Karalystėje Dave Coplinas teigia, kad pagrindinė problema yra ta, kad mes neiname dirbti, bet einame į darbą.

Geriau dirbti už dyką gerai valdomoje bendrovėje, nei už didelius pinigus – blogai valdomoje, mano „Cgates“ vadovas Paulius Dambrauskas. Su P. Dambrausku susitinkame vos prieš pusmetį įrengtame naujame interneto ir televizijos tiekėjo „Cgates“ biure, kur laukiamasis panašesnis į tipinę amerikietišką kavinę su odinėmis sofomis nei į 200 darbuotojų turinčio interneto ir televizijos tiekėjo patalpas. Jaunas, šnekus ir optimistiškas – tokį pirmą įspūdį palieka pašnekovas.

Tadas Jačiauskas, LRT televizijos laida „Durys atsidaro“, LRT.lt Neregėta, graži – tokią Lietuvą dažniausiai matome reklaminiuose turistiniuose lankstinukuose. Kino režisierius Emilis Vėlyvis dar tik žiemą laukiamoje premjeroje „Redirected“ Lietuvą mato kitaip. „Kurdamas kiekvieną filmą aš siekiu [įgyvendinti vis] sunkesnius uždavinius. [...] Būtų neįdomu daryt tą patį per tą patį arba neeksperimentuoti, nedaryti kitaip“, – tikina E. Vėlyvis.

Kritikuojamos Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisos, niekaip nesutariama dėl šeimos koncepcijos, dažniau prabylama apie galimybes auginti vaikus vienalytėse šeimose ir daugeliu kitų šeimos politikos klausimų nėra bendros nuomonės ar strategijos – kartais net ten, kur ji būtina. „Į tai, kad kas šiuo metu vyksta Lietuvoje, ir kokiais reakcijas sukelia jūsų minimos temos, žiūriu kaip mūsų demokratijos mokymosi kelią. Deja, jame gausu įvairių emocijų ir tam tikrų skaudulių, baimių.

Nors didžioji dalis Lietuvos banko apklausoje dalyvavusių komercinių bankų nurodė nesitikį nekilnojamojo turto kainų pokyčių, reikšmingai išaugo manančiųjų, kad rinkos sąstingis baigėsi, dalis. „Analizuojamu laikotarpiu nekilnojamojo turto kainų augimo besitikinčių bankų buvo daugiau negu prognozuojančių jų kritimą.

Ar verta išleisti tūkstančius litų vien tam, kad keli neįgalūs vaikai galėtų lankyti mokyklą kartu su bendraamžiais? Didžioji dauguma mokyklų (ir už jų sprendimus atsakingų savivaldybių) atstovų netiesiogiai pateikia neigiamą atsakymą į šį klausimą. Juk brangu, o ir pinigus greičiausia būtų galima investuoti gerinant sveikų moksleivių mokymosi sąlygas.

Galvodami apie vaikų ateitį, tėvai dažnai turi priimti daug atsakingų sprendimų. Vienas tokių – kokią mokyklą turėtų lankyti tik gyvenimo keliu pradedanti eiti atžala. Suprantama, kad kartais sprendimą priimti būna paprasta, bet yra situacijų, kurios verčia kaip reikiant pasukti galvą. Vienas tokių pavyzdžių – Alytaus Piliakalnio pagrindinė mokykla, kurioje mokosi vaikai ir iš tvarkingų, ir iš socialinių įgūdžių neturinčių šeimų.

 Kas lemia verslininko įvaizdį? Koks jis yra ir turėtų būti? Kokia verslininko funkcija visuomenėje? Tokius klausimus kėlė verslo atstovai Lietuvos laisvosios rinkos instituto suorganizuotoje diskusijoje „Žvilgsnis iš šalies – koks verslininko vaidmuo visuomenėje?“. „Įvaizdžio formavimas – kiekvieno verslininko asmeninė užduotis. Geriausias metodas pakeisti įvaizdį – pačiam kažką sąžiningai daryti ir pačiam imtis įvaizdžio kūrimo“, – diskusijoje sakė „GetJar“ įkūrėjas Ilja Laursas.

 Lietuviai vis dar nesuvokia pagrindinių verslininko funkcijų, didžioji dalis jų nėra apsisprendę, ar verslininkus vertina teigiamai, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktas tyrimas. LLRI kartu su užsienio partneriais atliko verslininkų įvaizdžio tyrimą keturiose šalyse – Lietuvoje, Gruzijoje, Bulgarijoje, Kirgizijoje. „Visuomenės požiūris Lietuvoje į verslininkus yra geresnis nei tikėjomės. Paklausus gyventojų, kas kuria ekonominę gerovę, 74 proc.

„Kad ir kokias paslaugas pardavinėtumėte jūsų pareiga – patenkinti klientą“, - sako „Virgin“ korporacijos įkūrėjas Richardas Bransonas. Anot jo, didelį vaidmenį bendrovėse atlieka asmenys, kurie tiesiogiai bendrauja su klientu. R. Bransono teigimu pardavėjai bei konsultantai turi spinduliuoti geromis emocijomis, kantrybe ir savo srities išmanymu.

Jei kas nors pasiūlytų tau išsirinkti restoraną pagal horoskopą, palaikytum tai dar viena lengva nesąmone – populiariaisiais ir iš piršto laužtais patarimais. Ir vis dėlto žvilgtelėkime giliau. Jei tiki, kad gimimo data lemia žmogaus charakterį ir pomėgius, restorano pasirinkimas taip pat gali būti lemtas jo prigimties.

 Interneto platybėse klajoja „instrukcija“, kaip vargšui į Lietuvą atklydusiam ir mūsų krašte per ilgai užsibuvusiam užsieniečiui susiprasti, kad čia jis jau per ilgai. Jeigu šie teiginiai užsieniečiui jau ne svetimi, vadinasi, jis jau pakankamai laiko praleido Lietuvoje: – Jūs valgote tik „Čili“ tinklo restoranuose. – Jus dedate kečupą ant picos ir galvojate, kad valgote kaip italas. – Pusė jūsų draugų išvykę dirbti į Jungtinę Karalystę, Skandinavijos šalis ar JAV.

Iškeisti savo Tėvynę į kitą vien tam, kad pademonstruotum, jog naujojo prezidento politika yra kvaila, manau, nerimta. Klausytis liaupsių Rusijos demokratijai dar labiau koktu. Be to, jei bėgi nuo didelių mokesčių, tai turi ne pilietybę keisti, o gyvenamąją vietą, nes mokesčiai mokami ne pagal pilietybę, o šalį, kurioje nuolat gyveni. Žeraro Depardjė elgesys, priimant Rusijos pilietybę, panašu, netgi nieko bendro neturi su mokesčiais, o tiesiog kvepia patologiška trauka Rusijos valdžiai.

„Lietuvoje žmonės nemoka atskirti verslininko ir įmonės vadovo. Aš esu įmonės vadovas, bet negalėčiau savęs vadinti dideliu verslininku“, – dar pokalbio pradžioje perspėjo bendrovės „Amilina“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas. Tikru verslininku M. Gedvilas laiko įmonės valdybos pirmininką ir bendrovės įkūrėją akcininką Daną Tvarijonavičių, įkūrusį krakmolo gamybos kompaniją, tačiau sutinka, kad daugelis įmonės sėkmės dalykų priklauso ir nuo to, kas jai vadovauja.

Informacinių technologijų (IT) centrui „Barclays“ Lietuvoje trejus metus vadovaujantis Giedrius Dzekunskas tikina, kad didžiausias kompanijos turtas yra žmonės, kurie čia dirba. Kol stovime „Barclays“ priimamajame ir kalbamės, kad Lietuvoje reikėtų daugiau gerų naujienų, atkreipiu dėmesį, kad pats G. Dzekunskas į daugelį dalykų žvelgia itin pozityviai. Jis tik gūžteli pečiais. „O ko daugiau reikia?“ – šypsosi.

Vis dažniau girdime kalbant apie toleranciją pagyvenusiems žmonėms, kitataučiams, skirtingoms nuomonėms, tačiau kartais terminas vartojamas klaidingai. Remiantis TŽŽ (Tarptautinių žodžių žodynas) apibrėžtimi, ,,tolerancija [lot. tolerantia – kantrybė] – kitokios nuomonės, elgesio arba įsitikinimų gerbimas, pakanta“. Kiekvienais metais lapkričio 16- ąją minima Tarptautinė tolerancijos diena.

Egzistuoja keturi žmonių tipai pagal požiūrį į riziką: pragmatikai, manantys, jog pasaulis neaiškus ir nenuspėjamas; konservatoriai, kurių pasaulis nuolatiniame pavojuje ir didžiulėje rizikoje; maksimalistai, žvelgiantys į pasaulį kaip į mažą rizikos laipsnį turinčią buveinę; ir vadovai, manantys, jog rizika yra subalansuota. Tiek ekonominio pakilimo, tiek nuosmukio, tiek sąstingio metu nėra vieno vyraujančio požiūrio tarp verslininkų į tai, kaip turėtų būti kontroliuojama rizika.

Franusa Hubertas yra dar VII amžiuje gyvenęs Burgundijos didikas. Jis buvo didelis medžioklės gerbėjas, juo tapęs po žmonos mirties. Pasakojama, kad klajodamas po miškus Kalėdų išvakarėse Hubertas pamatė elnią didžiuliais ragais, tarp kurių spindėjo kryžius. Paveiktas regėjimo, kurį palaikė Dievo ženklu, jis pasikeitė – atsisakė titulų ir paskyrė savo gyvenimą bažnyčiai ir vargšams.

Nuo pat reklamos atsiradimo moterys tapo jos kūrėjų fantazijos objektu. Moters vaidmuo reklamoje keitės priklausomai nuo visuomenės požiūrio. Nuo beteisės namų šeimininkės iki sekso objekto ir verslo lyderės. Moters vaidmuo reklamoje keičiasi iki šiol, rašo „Business Insider“. Vos per vieną šimtmetį moterys išgyveno dramatiškus pokyčius ne tik visuomenėje, bet ir reklamos kūrėjų vaizduotėje. 1890 metais buvo įkurta Nacionalinė Amerikos moterų balsavimo teisės asociacija.

Ūkio ir Teisingumo ministerijos, prieš dvejus metus pradėjusios verslą prižiūrinčių institucijų reformą, ketvirtadienį pristatė atliktą tyrimą, kaip reformą vertina verslininkai. Rugpjūtį buvo apklausti 1000 verslininkų, teiraujantis, ar pas juos jau lankėsi inspektoriai, kaip jie vertina pastarųjų vizitus. 67 proc. apklaustųjų buvo įmonės, kuriose dar nebuvo apsilankiusios priežiūros institucijos, likusi dalis pripažino tokių vizitų sulaukę.

Jeigu užduotume šį klausimą skirtingoms amžių grupėms priklausančioms moterims, atsakymai būtų (kaip bebūtų keista) labai panašūs. Moterys pasakys, kad joms svarbu meilė, pagarba, stabilumas, humoro jausmas, aistringumas, dosnumas ir atidumas. Atrodo, viskas aišku – tereikia tapti idealiu vyru ir visos moterys taps Jūsų, tačiau yra vienas “bet”. Kiekviena moteris, tarianti minėtus žodžius, suteikia jiems tik jai vienai žinomos prasmės ir svarbos.

Figūrą slepiantys drabužiai, ūsiukai ant viršutinės lūpos, nedepiliuotos kojos ir nepadažytose lūpose smilkstanti cigaretė – tokia turėtų būti moteris, kovojanti už savo teises. Bent jau vyrų košmaruose... Jiems feminizmas (nors neretai ir kitos moterėlės tam pritaria) tampa suvyriškėjimo ekvivalentu. Ne kartą teko išgirsti, kad esu feministė: už tai, kad nenoriu tapti gimdymo mašina, namų šeimininke ar kartais imu pati vadovauti pasimatymo bei sekso paradui.

Lietuvoje rinkėjų reiklumas kandidatams yra  nepakankamas ir dar dažnai vyrauja požiūris, kad nebalsavimas reiškia šaunumą,  sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Nors Lietuvoje  žmones būti aktyvius ir pareikšti savo pilietinę pareigą yra kvietę įvairių iniciatyvų organizatoriai (akcijos „Man ne dzin“,  „Aš balsuosiu!“),  rinkėjai sunkiai pasiduoda pilietinėms iniciatyvoms.

Atrodo, jog žiūrėdami į gražias moteris žurnalų puslapiuose vyrai turėtų patirti tik teigiamas emocijas. Tačiau iš tiesų ne viskas taip paprasta. Gražuolių nuotraukos žurnaluose mažina ne tik moterų, bet ir vyrų savivertę. Tokią išvadą padarė Misūrio universiteto (JAV) mokslininkai. Vyrai, mėgstantys pavartyti tokius žurnalus kaip FHM, „Maxim“ ar „Stuff“, yra linkę blogiau save vertinti, nei jų „neapsiskaitę“ draugai.

Rugsėjį pasaulyje minima seksualinės sveikatos diena. Deja, Lietuvoje šios dienos minėjimas tebėra naujovė – kaip ir daugybė su seksualumu ar lytiškumu susijusių temų yra griežtas tabu net tik šeimose, bet ir apskritai visuomenėje.

Iki 2020 metų Vilniuje planuojama sukurti per 70 kilometrų asfaltuotų dviračių takų ir dviračių eismo juostų gatvėse, be to, iki 30 kilometrų rekreacinių dviračių takų parkuose ir nužymėti daugiau nei 80 kilometrų dviratininkų trasų, sutvarkant dangą rekreaciniuose miškuose ir link vandens telkinių. Taip pat, ribojant automobilių eismą centrinėje miesto dalyje, apie 20 kilometrų gatvių ir šaligatvių pritaikyti dviračių eismui.

Visos kada nors sulaukiame tokio amžiaus, kuris kelia liūdesį ir baimę, imame meluoti savo metus. Tačiau gyvenimas tęsiasi ir atneša naujus džiaugsmus bei išgyvenimus ir mes pradedame pamiršti... palaukite, tai kiek man jau metų? Jei į žemiau pateiktus teiginius atsakysite teigiamai, tai jums ko gero virš 30. Taigi, linksmai apie bėgančius metus. Tau virš 30 metų, jeigu: • Pamiršti apie savo gimimo dieną.

Tai ne holdingas ir ne korporacija. „Kretingos grūdų“ (KG) vadovui ir akcininkui nepatinka šiuolaikinės lingvistinės įmantrybės, todėl jis savo ir partnerių verslą vadina paprasčiausiai grupe. Grūdai, pašarai, paršeliai, vištos ir kiaušiniai – tai šios tylios, bet darbščios žemaičių bendrovės verslai, sunešantys 300 mln. litų apyvartą per metus.

Lietuviai iš olimpinio Londono parvežė ne vien medalių, bet ir teismo nuosprendžių. Vienas pilietis buvo nubaustas pinigine bauda už tai, kad neva skleidė beždžioniškus garsus ir rankomis rodė nacistinius gestus. Tai palaikyta rasistiniu išpuoliu. Didžiosios Britanijos žiniasklaida išspausdino ir kito nacistiškai saliutuojančio lietuvio nuotraukas. Esą jis taip elgėsi juodaodžių olimpiados tvarkdarių akivaizdoje – taigi juos kiršino. Piliečio tapatybe susidomėjo Lietuvos teisėsauga.

Nors Lenkija dažnai laikoma itin konservatyvia ir pabrėžtinai katalikiška šalimi, klysta manantys, kad šios šalies visuomenė ignoruoja seksualinių mažumų klausimus. Neseniai interneto platybėse užvirė arši diskusija apie tai, kaip seksualinių mažumų situacija atrodo kaimyninėje Lenkijoje. Tiesa, į tą vaizdelį galima žvilgtelėti visiems pageidaujantiems, nes portale homiki.

„Atėjo laikas liautis smerkti riebalus. Svarbiausia yra žinoti kur jie slepiasi“, – sako magnetinio rezonanso ekspertas. Jūs sakote, kad pastaraisiais dešimtmečiais riebalai yra smerkiami. Ką turite galvoje? Tūkstančius metų buvo žavimasi žmonėmis, kurie dabar būtų laikomi turintys antsvorį. Didelis kūnas buvo klestėjimo ir vaisingumo ženklas.

Prieš daug metų miesto šurmulį iškeitęs į vienkiemį, žinomas keramikas atrado kitokį gyvenimą. Ilgai Panevėžyje gyvenęs Valius Baublys iš miesto į mišką gyventi persikėlė jau kone prieš porą dešimtmečių. Vos keli kilometrai už Panevėžio, Liūdynės vienkiemyje, įsikūręs vyras tikina, kad ta vieta ypatinga: čia akmenų ir juodosios keramikos specialistas sukūrė tikrą dvasios ramybės oazę. Darbo vietą perkėlė.

Šiais me­tais Šiau­liuo­se su­si­tuo­kė 684 po­ros, pa­mer­gės iš­si­nuo­mo­jo tūks­tan­čius su­kne­lių, kai­mo tu­riz­mo so­dy­bų sa­vi­nin­kai ant sta­lų dė­jo bal­tą miš­rai­nę... Be ves­tu­vių, ve­dy­bi­nio gy­ve­ni­mo džiaugs­mų ir rū­pes­čių nu­gy­ve­nęs 50-metis pa­sa­ko­ja apie tai, kaip jis la­vi­ruo­ja tarp „varg­šo“ sen­ber­nio ir pro­tin­go vė­ja­vai­kio. Pradžia And­rius nie­ka­da ne­bu­vo ti­piš­kas vy­ras.

Kai kurie žmonės akimirksniu mums leidžia pasijusti svarbiais ir ypatingais. Vos tik jie įeina į kambarį, visa salė nušvinta, atmosfera pagyvėja. Negalime to apibūdinti, tačiau kai kurie žmonės iš prigimties yra charizmatiški. Jie laisvai bendrauja ir nesunkiai užmezga ryšius su kitais žmonėms, jie daro žmonėms įtaką (teigiama prasme), verčia mus geriau galvoti apie mus pačius. Tai žmonės, šalia kurių norime būti visą laiką. Laimei, charizmatiškais žmonėmis galime tapti ir mes.

Vokietijoje gimstamumo procentas smuko iki žemiausio lygio šalies istorijoje. Gyventojų skaičius nesumažėjo tik dėl daugiau nei vidutiniškai išaugusios imigracijos, rodo pirmadienį paskelbta statistika. Praėjusiais metais Vokietijoje gimė 663 000 gyvų kūdikių. Tai yra 15 000 arba 2,2 proc. mažiau nei 2010-aisiais ir perpus mažiaus nei 1964 metais. Tada Vokietijoje pasaulio šviesą išvydo 1,4 mln. kūdikių. Tais metais gimė daugiausiai kūdikių nuo 1946-ųjų.

Vis dažniau diskutuojama apie tai, kokiomis vertybėmis gyvena šių dienų visuomenė ir kiek turėdami laisvę esame iš tikrųjų laisvi? Filosofas Rytis Bulota Alantoje vykusiame „Santaros-Šviesos“ suvažiavime skaitė pranešimą apie liberaliąją demokratiją tema „Lietuviškasis liberalizmas gali?“. Savo pasisakyme R. Bulota apžvelgė ne tik šių dienų visuomenės formavimosi tendencijas, bet ir palietė vieną kitą itin aktualų viešojo diskurso klausimą.

Vaiko pradėjimas yra vienas svarbiausių gyvenimo etapų ir jis yra lydimas įvairiausių mitų bei liaudies įsitikinimų. Deja, sekimas šiais išsigalvojimais, dažnai trukdo pastoti ir pradėti sveiką vaiką. Klausykite savo širdies, o ne paskalų. Mitas 1. Atsipalaiduok, negalvok apie tai ir pastosi. Deja, kliniški tyrimai nėra atlikti. Stresas – tik vienas iš labai retų atvejų, neigiamai veikiantis ovuliaciją. O štai palankių dienų sekimas ir kontrolė čia tikrai jums padės.

Pamenate kažkada per visas televizijas rodytą socialinę reklamą, kai vairuotojai buvo raginami nesėsti prie vairo išgėrę? Tada reklamos tekstas skambėjo taip: „Lietuvos keliais kasdien važinėja tūkstančiai girtų vairuotojų. Per pastaruosius 15 metų dėl jų kaltės žuvo daugiau nei 1500 žmonių. Nesėsk prie vairo išgėręs, nes ir pirmas kartas būna paskutinis.“ Tačiau potraukio vairuoti išgėrus, kaip ir paties alkoholio vartojimo, regis, negali pažaboti net tūkstantinės baudos.

51,5 proc. Lietuvos gyventojų pripažįsta besimaitinantys nesveikai, tuo tarpu 43,9 proc. respondentų mano, jog maitinasi sveikai. Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių žmonių nurodė, jog sveikas maitinimasis, visų pirma, yra valgymo režimo laikymasis (21,6 proc.), natūralių produktų vartojimas (18,6 proc.) ir „greito maisto“ nevalgymas (16,4 proc.). Tokius rezultatus atskleidė natūralaus gruziniško mineralinio vandens „Borjomi“ užsakymu atlikta internetinė apklausa.

Pokalbiams apie savanorystę troleibuse Kauniečius kvietė A. C. Patria savanoriai. Neformaliai pasišnekučiuoti apie savanorišką veiklą – sritis, naudą, trūkumus, mokymąsi ir savo nepakartojamas savanoriškas patirtis galėjo visi, įlipę į spalvingai papuoštą Kauno gatvėmis riedėjusį troleibusą. 13 numeriu pažymėtas ir savanorių pilnas troleibusas, važiavęs įprastu savo maršrutu, kvietė nepabijoti velniško skaičiaus ir šokti vidun.

Jei jus pakvietė į vestuves, tai dar nereiškia, kad galėsite atsipalaiduoti ir švęsti. Tiesa, švęsti netgi privalėsite, o štai visiškai atsipalaiduoti - net labai nepageidautina. Nes vestuvės išsiskiria ne tik giliom tradicijom, bet ir griežtai reglamentuotu etiketu.

Turbūt maža Lietuvoje verslininkų, kurie turėtų tiek klientų vaikų, kiek jų turi kretingiškis Irmantas Norkus. Jo įkurta įmonė maitina šalies darželių, mokyklų, globos namų auklėtinius, taip pat ligoninių pacientus. Ramus, kuklus ir paprastas. Žemaitis. Nors jo verslas demonstruoja įspūdingą plėtrą, „Kretingos maisto“ vadovas didžiuotis neskuba ir savo sėkmės priežastį apibūdina netuščiažodžiaudamas: „Dirbame.“ „Jeigu kas nori būti pamaitintas – mes maitiname.

Net 40% Lietuvos gyventojų yra turėję arba turi psichikos problemų, o šizofrenija pasitaiko kur kas dažniau nei manoma – ja serga 1 iš 100 žmonių. Vis dėlto Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad net trečdalis apklaustų šalies gyventojų atsisakytų bendrauti su šizofrenija sergančiais žmonėmis, kitas trečdalis patvirtino esantys abejingi ligonių atžvilgiu.

Turkijos parlamento komitetas netrukus pradės kurti šalies pirmą visiškai civilinę Konstituciją, pranešė BBC.Komiteto tikslas – sukurti paprastesnę ir demokratiškesnę Konstituciją, kuri pakeistų dabartinę, sudarytą prieš 30 metų šalį valdant kariuomenei. Dabartinė Turkijos konstitucija suteikia daug galių kariuomenei, riboja asmenų teises ir ignoruoja šalies etnines mažumas, įskaitant kurdus. Naujos Konstitucijos projektas turėtų būti parengtas iki metų pabaigos.

Šią vasarą jau antrą kartą teko dalyvauti vestuvėse. Nepaisant to, mano tekstas tikrai nebus apie tai, kad dalyvavimas procese sukėlė norą ištekėti. Šįkart kalbėsiu apie tradicines vestuves ir jų poveikį žmonėms, šią šventę įsivaizduojantiems kitokią nei prieš dešimtmetį ar dar anksčiau. Praleidę kelis tradicinių vestuvių etapus, nusikelkime į jaunųjų sutikimo momentą.

Menu jaunystę, kada tik pradėjusi veblenti angliškai ir žiūrėti amerikiečių paauglių gyvenimą TV ekranuose ėmiau svajoti apie tą šalį, kurioje bernai gražesni, maistas skanesnis ir šešiolikmečiai vairuoja mersedesus, kai tuo tarpu aš skaitau „Harį Poterį“ ir svajoju gauti laišką iš Hogvartso, nes juk kažkur ten, o ne čia, yra geriau.

Dažnai jaudinamės dėl to, ką apie mus mano kiti, tačiau tai būdinga tikrai ne visiems. Kai kurie žmonės tiesiog pasiduoda emocijoms arba nesuka galvos apie kitų nuomonę... Aišku, aplinkinius tai neretai gali šokiruoti.

Jei kartais manote, jog esate nelabai geri tėvai, mes jus nuraminsime. Tikriausiai nesielgiate taip, kaip tėvai, pavaizduoti žemiau esančioje foto galerijoje. Peržiūrėjus nuotraukas galima kaip reikiant pakraupti ir nusikeikti ne kartą.