Kas lemia verslininko įvaizdį? Koks jis yra ir turėtų būti? Kokia verslininko funkcija visuomenėje? Tokius klausimus kėlė verslo atstovai Lietuvos laisvosios rinkos instituto suorganizuotoje diskusijoje „Žvilgsnis iš šalies – koks verslininko vaidmuo visuomenėje?“. „Įvaizdžio formavimas – kiekvieno verslininko asmeninė užduotis. Geriausias metodas pakeisti įvaizdį – pačiam kažką sąžiningai daryti ir pačiam imtis įvaizdžio kūrimo“, – diskusijoje sakė „GetJar“ įkūrėjas Ilja Laursas.
Keturi tipai
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis pastebėjo, kad lietuviams trūksta kritinio požiūrio.
„Mūsų visuomenę laikas nuo laiko pavadinu išėjusia iš kalėjimo. Niekada nebūna absoliučių spalvų. Nebūna tik blogas ir geras. Kol kas požiūris į verslininkus yra susiformavęs ir likęs nuo Sovietų sąjungos“, – sakė jis.
R. Dargis išskiria keturis verslininkų tipus: „Pirmas tipas atėjęs iš spekuliacinių verslų. Tai didelė dalis žmonių, kurie užsiiminėjo verslu prieš 30 metų ir už tai buvo sodinami į kalėjimą. Antras tipas – inžinerius privatizavęs įmonę, trečias – verslininkai, pradėję nuo nieko prieš 20 metų. Ketvirtas tipažas – šiuolaikiniai žmonės, kurie pabaigę gerus universitetus, supranta vakarietiškus standartus ir pagal tai vysto verslą.“
Todėl, pasak jo, kalbant apie verslininką, reikia turėtį omeny, kad jis nėra vienalytis.
Svarbu – tik smulkiesiems
I. Laursas pastebėjo, kad aplinka iš kurios kilęs verslininkas, pavyzdžiui, užsieniečiams yra visiškai nesvarbi.
„Svarbu ką tu darai ir koks tu esi. Per tiek metų, kiek buvau JAV, nesulaukiau nė vieno klausimo, kaip aš sugebu verstis verslu, nors esu iš postsovietinės šalies. Verslininkas yra vartotojų norų vykdytojas. Vartotojai balsuoja savo piniginėmis. Jei verslas sugeba atspėti, kokiu vartotojas jį nori matyti, jis laimi“, – sakė jis.
Buvusi LLRI viceprezidentė, bendrovės „Sveiki produktai“ valdybos narė Guoda Azguridienė atkreipė dėmesį, kad stambiam verslui įvaizdis – nesvarbus: „Dideliam verslui ar jo sėkmei nei šilta, nei šalta, koks jo įvaizdis. Kam labai svarbus šis dalykas – verslui, kuris dar neprasidėjo.“
Patys kalti
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos prezidentas Vaclovas Šleinota teigė, kad visos įvaizdžio problemos – pačių verslininkų kaltė.
„Mes, verslininkai, esame problema, jei mūsų blogas įvaizdis. Kaip mes organizacijos, atstovaujančios verslą, atstovai komunikuojame viešoje erdvėje? Pirmiausiai dėstome verslo bėdas, skundžiamės, kad valdžia mums kažko neleido. Tai mes valdžiai leidome mums neleisti. Mes esame valdžia, tik deleguojame šiokias tokias funkcijas“, – pastebėjo jis.
Anot jo, nuolat kalbant apie problemas, susidaro įspūdis, kad verslininkai tik ir sprendžia problemas, jog gautų pelną.
„Pradėkime komunikuoti kitaip, pareiškime nuomonę bendraisiais, socialiai atsakingais reikalais visuomenei ir spauskime valdžią, kad pajustų Lietuvos žmonės jog kuriam vertę, kuri reikalinga visuomenei, kad gautume pelną“, – teigė V. Šleinota.
Neaiškina kitiems
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Nerijus Pačėsa pastebėjo, kad verslininkai labai dažnai palieka kitiems išaiškinti, koks yra verslo vaidmuo visuomenėje.
„Mes, verslininkai, visada tikimės, kad paaiškinimas, kas yra verslas turi įvykti kažkur kitur. Mes labai naiviai perkeliame šią pareigą kažkam kitam, nes mūsų, kaip verslininkų pareiga, yra paaiškinti ką mes veikiame. Ateina studentai pas mus ir apie verslą didžiąja dalimi nieko nesupranta“, – sako jis.
Primename, kad Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktas tyrimas parodė, jog lietuviai vis dar nesuvokia pagrindinių verslininko funkcijų, didžioji dalis jų nėra apsisprendę, ar verslininkus vertina teigiamai.
Lietuvoje beveik trečdalis (31 proc.) gyventojų pasitiki šalies verslininkais, o Bulgarijoje – vos penktadalis (19 proc.). Tiesa, Gruzijoje ir Kirgizijoje pasitikėjimas verslininkas aukčiausias iš keturių šalių – čia beveik pusė šalių gyventojų verslininkais pasitiki.
