Pernai metais visos valstybės reagavo į Krymo prisijungimą bei Rusijos veiksmus pietryčių Ukrainoje įvesdamos jai sankcijas. Šiais metais užsienio šalys koregavo savo gynybos planus ir juose įvedė naujovių.
Užsienio šalys keitė savo karines strategijas
Pirmą kartą istorijoje NATO šalys užsienio viršūnių susitikime patvirtino hibridinio karo strategiją. NATO generalinis sekretorius Jens Stoltenberg Rusiją įvardijo kaip hibridinio karo pradininkę. „Nuo 2010 metų ji tapo agresyvesnė, labiau autoritarinė ir nacionalistinė. Ji vykdo karo modernizaciją ir stiprina savo branduolinį sektorių“ – skelbiama lapkričio mėnesį paskelbtame Jungtinės Karalystės gynybos ir saugumo strategijos pranešime. Jame taip pat nurodoma, kad Rusijos elgesys yra sunkiai prognozuojamas ir, kad, nors tai ir mažai tikėtina, tačiau Rusija gali įvykdyti intervenciją į kurią nors NATO valstybę.
Šių metų rugpjūtį savo karinę strategiją atnaujino ir JAV. „Rusija ne kartą įrodė, kad negerbia savo kaimynų suvereniteto“ – buvo skelbiama dokumente. Jame taip pat nurodoma, kad JAV susirūpinusi ne dėl atviros karo grėsmės, tačiau dėl vietinių konfliktų, kuriuose dalyvauja ginkluoti žmonės be skiriamųjų ženklų. Tokiu pavyzdžiu yra įvardijami Rusijos veiksmai Kryme.
Rugsėjo mėnesį apie savo atnaujintą karinę strategiją prašneko ir Ukraina. Ji pranešė, kad ketina organizuoti daugiau specialiųjų operacijų, taip pat stiprinti savo ryšių ir žvalgybos sistemas bei įvesti griežtesnę kontrolę šalies rytiniuose ir pietiniuose regionuose. Ukraina taip pat paskelbė kovosianti su Rusija informacinėje sferoje. Kovoti su Rusijos skleidžiama propagandine informacija nusprendė ir Europos Sąjunga, kuri tam reikalui įkūrė specialų komitetą, kuris kartą į savaitę rengė taip vadinamąją „Dezinformacijos ataskaitą“.
Rugsėjo 28 dieną įvyko svarbus Generalinės Ansamblėjos posėdis, kurio metu pirmą kartą po dviejų metų ilgesniam pokalbiui susitiko Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Barakas Obama. Susitikimo metu Putinas pasiūlė sukurti koaliciją kovai su terorizmu, o su B. Obama aptarė galimybę sujungti savo antiteroristines pajėgas Sirijoje, tačiau nei viena, nei kita padaryta nebuvo.
Visuomenės požiūris į Rusiją blogėja
Nors skamba gana neįtikėtinai, tačiau 2015 metais kai kuriose šalyse požiūris į Rusiją gerėjo, nors iš esmės tendencija liko neigiama. Taip skelbė „Pew Research Center“ užsakyto tyrimo duomenys, kurio metu buvo apklausta 45 435 asmenys iš 40 skirtingų valstybių. Pasaulio mastu vidutiniškai 30 proc. žmonių Rusiją vertina palankiai, pernai šis skaičius buvo dar mažesnis – 20 proc.
Blogiausiai Rusiją vertina Lenkijos ir Vokietijos gyventojai, čia net 80 proc. apklaustųjų neigiamai atsiliepė apie šią šalį. Tik trijose šalyse požiūris į Rusiją išsilygina, pusė gyventojų atsiliepia gerai, kita pusė – blogai. Vietnamas pirmauja, čia net 75 proc. gyventojų į Rusiją žiūri teigiamai, toliau seka Gana (56 proc.) ir Kinija (51 proc.). Tiesa, Kinijos prielankumas rusams smarkiai krito, per pastaruosius metus net du trečdaliai gyventojų atsiliepė neigiamai.
Per pastaruosius keturis metus palankiai Rusiją vertinančių amerikiečių skaičius smuko dvigubai. 2011 m. teigiamai atsiliepė 49 proc, o 2015 m. tik 22 proc. Tiesa, reikia pastebėti, kad ir patys rusai skeptiškai žiūri į amerikiečius. Net 71 proc. amerikiečių Rusiją vertino neigiamai.
Tuo tarpu Turkijos piliečių požiūris į Rusiją niekada nebuvo teigiamas, skelbia „Pew Research Center“. 64 proc. apie šalį vertino neigiamai ir tik 29 proc. rusų pasitikėjo prezidentu V. Putinu.
Geriau nebus
„Dabar lieka atsakyti į klausimą ar Rusijos santykiai su užsienio šalių valstybėmis jau pasiekė žemiausią ribą. Tai visų pirma priklausys nuo pačios Rusijos ir jos tolesnių veiksmų Ukrainoje ir Sirijoje“ – teigia Rytų studijų centro „OSV“ ekspertas Voicek Konončiuk.
„Tai kas Vakaruose įvardijama kaip racionalus mąstymas, retai sutampa su Rusijos racionalumo suvokimu. Dabartinės neigiamos politikos tendencijos lemia tai, kad rusams neverta tikėtis humanitarinės, ekonominės ar kitos pagalbos iš užsienio valstybių. 2016 metais situacija nebus geresnė.“ – rbsdaily.ru portalui pasakojo V. Konončiuk.
