pensininkai

Maskvoje sulaikyta gauja, kuri, norėdama užgrobti butus, slapčiomis žudydavo jų savininkus – senukus. Nuodus jiems suleisdavo tiesiog gatvėje. Įtarė moters sūnų Pernai birželio 7-ąją Sokolnikų gatvės 4 numeriu pažymėto namo viename bute netikėtai mirė Tamara Chochriakova (62 m.). Moters sveikata buvo prasta: Tamara nuolat gydėsi nuo per žemo kraujo spaudimo, tad jos mirtis neturėjo sukelti įtarimų.

Pensininkai metų metus laukia nemokamų dantų protezų, daugelis miršta taip ir nesulaukę kompensacijų, nes valstybės skirti pinigai išleidžiami vaikų dantims protezuoti. Tokią priežastį, kodėl pastaruoju metu vis mažiau senjorų pakviečiami protezuoti dantų, nurodo Panevėžio teritorinė ligonių kasa (TLK).   Daugėja bedančių vaikų Tarp vaikų sparčiai daugėja bedančių, kuriems, kaip ir senoliams, kad galėtų normaliai sukramtyti maistą, vienintelė išeitis – dantų protezai.

Aušrinė Šėmienė VL žurnalistė Jau šią savaitę pirmieji pensininkai sulauks žinios apie pensijų kompensavimą, o lapkričio 25 d. bus pradėti mokėti pinigai. Pirmiausia gaus laiškus „Sprendimai dėl pensijų kompensavimo pirmuosius gavėjus pasieks jau šią savaitę, o pirmosios pensijos – lapkričio 25-ąją“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Šiaulių miesto valdžia neriasi iš kailio bandydama įsisavinti Europos Sąjungos lėšas. Neretai valdžios atstovų bandomos įgyvendinti idėjos sulaukia didžiulio visuomenės nepasitenkinimo. Vienas iš pavyzdžių – paskubomis statomas Menų inkubatorius, dėl kurio poreikio dar ir dabar diskutuojama. Tačiau valdžios atstovai, apakinti Europos Sąjungos skiriamų 8 milijonų, palaimino šį projektą. Šiuo metu džiūgaujama, kad bus gauta 80 mln.

 Trečiadienį priešpiet Vilniuje, prie Vyriausybės, šimtas žmonių susirinko į Lietuvos pensininkų partijos protesto akciją, reikalaudami didesnių pensijų.   Eisenoje Seimo link dalyvavę žmonės reikalavo grąžinti jiems sunkmečiu sumažintas pensijas ir jas pakelti tiek, kad žmonės pajustų realų pagerėjimą.

Ar pastebėjote, kad Lietuvoje daugelis įvykių vienaip ar kitaip yra siejami su mažomis pensijomis ir vos galą su galu suduriančiais pensininkais? „Uždrauskite gėjų eitynes“, „Litus į eurus keisti santykiu 1:1“, – štai tokių ir į juos panašių nesąmoningų šūkių galima pamatyti tarp ne pačių gudriausių žmonių. Kuo, pavyzdžiui, gėjų eitynės siejasi su mažomis pensijomis, neturiu žalio supratimo.

Vyrai vaikšto į parduotuves, moterys vaikšto po parduotuves. Apsipirkimas, matyt, jau seniai tapo kasdienišku ritualu, kuris formuoja mūsų ekonominius įgūdžius. „Ten duona brangesnė, aš geriau nueisiu toliau, bet sutaupysiu pinigų“, – kalbasi kieme ant suoliuko sėdinčios močiutės. „Ale kruopos tikrai pigesnės praeitą savaitę buvo kitoje gatvės pusėje. Ar turi nuolaidų kortelę? Ten daug nuolaidų būna.“ Ir lietuviai dar sako, kad nemoka skaičiuoti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą, kurioje Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje reikalavo panaikinti 365 dienų bilietą. Birželio 11 dienos nutartis yra galutinė ir neskundžiama, o mieste lieka galioti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimta tvarka.

Trečiadienis, gegužės 21 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, kuriuo pradedamos grąžinti skolos pensininkams ir kompensuojama per sunkmetį sumažintų pensijų dalis. „Dėl mažų pensijų Lietuvos senjorai yra vieni pažeidžiamų socialinių grupių. Pensininkai valstybei sunkiu metu buvo solidarūs, todėl privalome kuo greičiau atsiskaityti su žmonėmis.

„Visi vaikystėje turėjome svajonių. Kai buvau spaliukas, norėjau būti kareiviu, kosmonautu. Aš dar iš tos kartos, kuri norėjo būti kosmonautais“, – pradėjome pokalbį su „G&G sindikato“ nariu Kastyčiu Sarnicku-Kastetu. „Vėliau pradėjau klausyti AC/DC muzikos, groti gitara prieš daug žmonių. Pirmas mano pasirodymas buvo su grupe „Marihuana“ pas draugą bute. Rimtesnis pasirodymas įvyko mokykloje, o pats rimčiausias – festivalyje „Durnių laivas“ 1992-aisiais.

Didžiojoje Britanijoje jau greitai raudonas šviesoforo signalas vairuotojams gali degti ilgiau. Bent jau tokius pakeitimus svarsto šalies valdžia atsižvelgdama į šalies visuomenės senėjimą ir besirūpinanti, kad pensininkai nespėja pereiti gatvės, rašo „The Daily Mail“. Svarstoma galimybė perėjose įrengti specialius jutiklius, kad raudonas šviesoforo signalas nesikeistų tol, kol perėjoje jutikliai fiksuoja žmones. Tokios perėjos jau veikia kai kuriuose Britanijos miestuose.

Šeštadienį Vroclave (Lenkija) 104-erių metų Stanislavas Kovalskis pabandys pagerinti pasaulio 100 metrų bėgimo rekordą. Žinoma, tai turėtų būti rekordas tarp „šimtamečių“ kategorijoje. S. Kovalskis gimė 1910 metais. Nepaisant savo amžiaus, jis yra puikios sportinės formos. Šiuo metu jo geriausias laikas per treniruotes yra 34 sekundės. „Iki darbo keliaudavau pėsčias arba važiuodavau dviračiu 10 kilometrų, - sakė vyras TVN24 kanalui. - Pas gydytojus nevaikštau, darau viską, ką noriu.

1 iš 12 eismo įvykių Lietuvos keliuose sukelia pensinio amžiaus vairuotojai – tai patvirtina draudikų statistika. Per praėjusius metus bendrovė fiksavo maždaug 1 tūkst. senjorų sukeltų avarijų.

„Matau valdančiųjų desperaciją: sau pasikėlė algas, o dabar nori rasti pinigų pensininkų kompensacijoms. Buvo visokių absurdiškų pasiūlymų, tarp jų ir Bažnyčios apmokestinimas, tačiau dabar turime naują“, – apie pensijų kompensavimo darbo grupės sprendimą įvesti automobilių mokestį kalbėjo Seimo Ekonomikos komiteto narys konservatorius Dainius Kreivys. Apie šią idėją trečiadienio rytą pranešė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Rudenį valstybės tarnautojams ir teisėjams nustatyti atlyginimai, kokie buvo iki ekonominės krizės pradžios. Praėjusių metų liepos 22 d. Konstitucinis Teismas pateikė išaiškinimą, kad 2009 m. buvo galima sumažinti tik bazinį pareigūnų ir tarnautojų atlyginimų dydį, o priedų ir priemokų sumažinimas prieštaravo Konstitucijai. Beje, Andriaus Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės sprendimas nuo 2008-ųjų sumažinti pensijas Konstitucijai neprieštaravo.

Inga Smalskienė Nepasiturintys gyventojai, kuriuos Savivaldybė už dyką maudo viešojoje pirtyje, įsuko verslą – parduoda nemokamus talonus pinigingiems, bet taupiems pirties mėgėjams. Panevėžio viešojoje pirtyje nemokamai maudosi ne tik sunkiai galą su galu suduriantys bedarbiai ir pensininkai, bet ir kiekvieno lito neskaičiuojantys individualių namų ir butų savininkai. Pastarieji į pirtį patenka turėdami talonus, o juos pusvelčiui įsigyja iš teisę nemokamai maudytis turinčių gyventojų.

Geriausia šalis pasitikti pensijinį amžių – Panama, rašo „Forbes“. Ši Pietų Amerikos valstybė užėmė pirmą vietą geriausių valstybių pensininkams reitinge, kurį kasmet sudaro tinklapis „International Living“. Pirma vieta Panamai skirta visų pirma dėl to, kad tapti šalies rezidentu yra pakankamai paprasta.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Surasti pakankamai lėšų pensijų kompensavimui – misija neįmanoma, mano LRT.lt kalbinti ekonomistai. Maža to, jas kompensuoti nėra pagrindo, bent jau kol samdomų darbuotojų pajamos nėra grįžusios į buvusį lygį, sako ekonomistė Aušra Maldeikienė. „Būčiau linkusi teigti, kad pensijų kompensuoti nereikėtų. Vis dar nematyti, kad samdomų darbuotojų pajamos būtų grįžusios į buvusį lygį. Ypač jei vertintume ne nominalia, o realia išraiška – perkamąja galia.

Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2013-aisiais kilo maždaug po 1 litą per mėnesį ir metų gale pasiekė apie 825 litus – apie 40 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Tačiau tai nereiškia, kad sulaukus pensinio amžiaus turite gyventi vien iš pensijos.

Kiek pinigų jums reikės, kai išeisite į pensiją? Tai vienas sudėtingiausių klausimų planuojant savo auksinius metus. Tiesą sakant, šis klausimas toks „slidus“, kad daugelis žmonių net nesivargina skaičiuoti ir naudojasi universalia taisykle: išėjus į pensiją galima patogiai gyventi, jei gaunate 70 proc. savo buvusių pajamų, rašo Businessinsider.com. Tie, kuriems patinka iššūkiai, gali suskaičiuoti tiksliau. Išėjus į pensiją ir senstant, neišvengiamai padidės išlaidos sveikatos apsaugai.

Iki gruodžio 2 dienos gyventojai, dalyvavę II-osios pakopos pensijų kaupime, turėjo apsispręsti, kaip savo senatvei kaups toliau? Pensijų kaupimo bendrovės apie gautas gyventojų paraiškas turėjo pranešti per 3 darbo dienas, tad ketvirtadienį „Sodra“ susumavo ir pranešė galutinius rezultatus, kaip gyventojai rinkosi kaupti pensiją ateityje. Spręsdami dėl tolesnio pensijų kaupimo gyventojai aktyviausi buvo baigiantis apsisprendimo terminams.

„Sodra“ ketvirtadienį žada paskelbti galutinius duomenis, kiek žmonių pasirinko papildomai kaupti pensijas. Pensijų kaupimo bendrovės apie gyventojų prašymus turi pranešti per 3 darbo dienas. Gruodžio 2 dienos „Sodros“ negalutiniais duomenimis, papildomai kaupti pensijas nusprendė apie 386 tūkst. gyventojų, o apie 705 tūkst. ir toliau kaups tik bazinę pensiją. Apie 22 tūkst. žmonių sustabdė savo dalyvavimą antros pakopos pensijų fonduose.

Ar jau pagalvojote, kokio dydžio pensiją gausite ateityje? 2013 metų pradžioje vidutinė pensija Lietuvoje siekė 816 litus, t.y. apie 40 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Ar jums pakaktų tokios sumos, o gal finansiškai užtikrintai senatvei jau dabar taupote ir investuojate papildomai? Sužinoti, kokios pensijos galite tikėtis kaupdami vienu ar kitu būdu, padės speciali Pensijų skaičiuoklė, o Balsas.

Kinijos Šeimos planavimo komisija ruošia pasiūlymus dėl vieno vaiko politikos nutraukimo šalyje. Antro vaiko turėti nebus draudžiama šeimoms, kuriose bent vienas iš tėvų yra vienturtis, rašoma „The Telegraph“. Kinijoje darbo jėga sensta, o tai yra viena iš didžiausių grėsmių jos ekonomikai. Naujojosios pataisos greičiausiai įsigalios kitais metais ir 2015 metais pradės galioti visoms šeimoms be išimčių.

Alma MOSTEIKAITĖ Alytaus miesto savivaldybės švietimo įstaigose šiais mokslo metais dirba beveik 90 pensinio amžiaus pedagogų. Jų skaičius nedidėja, kiekvienais mokslo metais po truputį mažėja, tačiau išlieka kaip rimta kliūtis įsidarbinti jauniems specialistams. Šiai problemai spręsti trūksta įstatyminės bazės ir įstaigų vadovų noro su mokytojais pensininkais tartis dėl savanoriško pasitraukimo į užtarnautą poilsį.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad, išankstiniais duomenimis, 2012 m. pabaigoje Lietuvoje 932,6 tūkst. asmenų, arba kas trečias šalies gyventojas, gavo bent vienos rūšies pensiją. Palyginti su 2011 m., pensijų gavėjų skaičius sumažėjo 8,6 tūkst. (0,9 proc.). Su senatve susijusias pensijas (įskaitant netekto darbingumo (invalidumo) bei šalpos pensiją pensinio amžiaus gavėjams) gavo 688,4 tūkst. asmenų. Šioje pensijų gavėjų kategorijoje didžiausią dalį (87 proc.

Lenkija, kaip ir dauguma Vidurio ir Rytų Europos regiono šalių, susiduria su demografiniais iššūkiais. Be to, Lenkija kartu su Lietuva ir kitomis Vidurio bei Rytų Europos šalimis patenka į probleminių Europos Sąjungos (ES) šalių sąrašą. Remiantis Europos Komisijos (EK) prognozėmis, Lenkijoje vadinamasis senyvo amžiaus gyventojų priklausomybės santykis išaugs nuo 19 proc. 2010 m. iki beveik 70 proc.

 Kornelio universiteto (JAV) daktaras Karlas Pillemeris savo knygai “30 gyvenimo pamokų: išbandyti ir tikri išmintingiausių amerikiečių patarimai“ apklausė beveik 1500 senesnių nei 70 metų žmonių. Jis klausė, kokias gyvenimo pamokas senjorai galėtų perduoti jaunajai kartai. Portalas „Business Insider“ skelbia įtaigiausius patarimus iš knygos, kurie yra susiję su karjera. Niekada nepasilikite darbe, kurio nemėgstate.

Apklausa Eglė Miliūtė, studentė: Aš juos gerbiu, nes taip yra priimta, jie turi daugiau patirties. Kartais susipriešinimas su jaunesniąja karta atsiranda dėl jų pačių kaltės. Gal todėl, kad vyresni žmonės linkę šiek tiek paburbuliuoti. Jie nėra patenkinti savo gyvenimu ir taip išsilieja nepasitenkinimą. Manau, kad ne tik su jaunesniais, bet ir tarpusavyje elgiasi taip pat. Kartų susipriešinimas būdingesnis neturtingoms šalims. Virginijus Jarošas, buvęs technikas elektrikas:  Nepasakyčiau.

Premjeras prisipažino, kad papildomai kaupia pensijai, nes jo gyvenimas rizikingas Premjeras Algirdas Butkevičius tvirtina, kad pensijų sistemos reforma nestabdoma ir anksčiau Seimo priimta formulė 2+1+1 įsigalios nuo kitų metų. Tačiau premjeras neprognozuoja, kiek kitais metais tai kainuos valstybės biudžetui. ,,Bus galima atsakyti tada, kai tikrai žinosime, kiek žmonių dalyvauja. Kol kas norinčių skaičius nėra didelis“, - sakė jis.

Sparčiai plintančios informacinės technologijos (IT) keičia įpročius, tad šiuolaikinėje ekonomikoje su mokėjimu negrynaisiais susiduria vis daugiau rinkos dalyvių. Atsargūs klientai Mažesnis vyresnių žmonių domėjimasis IT yra pasaulinė tendencija, tačiau Lietuvoje, palyginti su pirmaujančiomis Europos Sąjungos šalimis, atskirtis tarp jaunimo ir senjorų didelė.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas ketina siūlyti, kad pensininkams, kurie turėjo sąskaitas bankrutuojančiuose bankuose, būtų suteikta pirmenybė atsiimti pinigus. ,,Eiliškumą (nustatyti) kartu su kitais, kurie yra pirmoje eilėje. Kuo dėti pensininkai, jei bankas bankrutuoja? Pensininkai labiausiai pažeidžiama mūsų visuomenės dalis, mes jau esame juos nuskriaudę tiek, kad skiausti jų jau nebėra kur. Tai mano asmeninė nuomonė, aš tokį siūlymą teiksiu.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vis daugiau Vokietijos ir Austrijos senolių pasirenka Rytų ar Vidurio Europos, pavyzdžiui, Vengrijos globos namus. Priežastis paprasta – jie gerokai pigesni. Balatono ežeras Vengrijoje seniai mėgstama Vokietijos ir Austrijos turistų poilsio vieta, bet dabar čia traukia pagyvenę žmonės. Buvusiame viešbutyje veikia senelių globos namai. Paslaugos kokybiškos, jauki aplinka, darbuotojai kalba vokiškai, o kaina gerokai mažesnė.

Praėjusiais metais Lietuvos antros pakopos pensijų fondai savo dalyviams papildomai sukaupė 424 milijonus litų. Tai suma, kuri uždirbta tik iš investicinės veiklos. Ji apskaičiuojama iš visos per metus susidariusio pensijų kaupimo sistemos turto prieaugio, atėmus valstybės pervestą sumą. 2012-aisiais sistema papilnėjo 729 mln. litų ir šiuo metu sudaro 4,8 mlrd. litų. Pernai valstybė į milijono dirbančiųjų sąskaitas pensijų fonduose pervedė 304 mln.

Valdžia Naujųjų metų proga lietuviams parengė „džiuginančias“ dovanas: lietuvių pinigines dar labiau tuštins brangstanti elektra (energijos vienos laiko zonos tarifas 46 ct/kWh nuo sausio 1 d. didėja iki 52 ct/kWh), dėl akcizo didėjanti kuro kaina (skaičiuojama, jog dyzelinas turėtų pabrangti apie 12 centų už litrą) ir brangstantys maisto produktai.

Panevėžio varguoliams net prieš šventes nebereikalingas nemokamas cukrus, aliejus, miltai, makaronai ir kruopos. Maisto paketus iš Europos Sąjungos intervencinių atsargų dalijančio „Maisto banko“ sandėlyje – tūkstančiai pakelių panevėžiečių neatsiimtų produktų ir vos vienas kitas davinio atėjęs skurstantysis.

Vokietijos pensininkus, išsiunčia į kitų Vakarų Europos šalių senelių namus pagal naująją taupymo bangą, kuri jau dabar vadinama „nežmoniška deportacija“. Pensininkai ir invalidai, kurių skaičius nenumaldomai didėja, į užsienį siunčiami ilgiems metams tam, kad gautų reikalingą gydymą ir priežiūrą, nes gimtojoje šalyje socialinės rūpybos kainos pasiekė neregėtas aukštumas.

Sulėtėjus pasaulio ekonomikos augimui vyriausybės ieško nebrangių priemonių šalims gaivinti. Šiuo laikotarpiu jos atkreipia dėmesį į vieną labai paprastą, bet itin veiksmingą ekonomikos paskatą – „demografinius dividendus“. „Demografiniai dividendai“ – tai proga gauti ekonominės naudos iš demografinės kaitos. Kai šalyje pradeda mažėti mirtingumas, kartu su juo krenta ir vaisingumo rodiklis, mat tėvams nebereikia turėti, tarkim, septynių vaikų, kad trys iš jų sugebėtų pasiekti darbingą amžių.

Lietuvoje užtikrinant tinkamas žmogaus teises vis dar kyla nemažai problemų, o pažeidžiamiausi – pensininkai ir kaliniai, teigia Teisės instituto ekspertai. Jų atliktas tyrimas rodo, kad įstatyminė bazė yra sutvarkyta pakankamai, tad teoriškai atrodo viskas gražu, bet taikant praktiškai kyla nemažai problemų. Taip pat pastebėta, jog neretai vienose srityse žmonės suteiktomis teisėmis beveik nesinaudoja, o kitose srityse – piktnaudžiauja.

Dirbk, pirk, mirk skelbia šmaikšti liaudies išmintis, tačiau bėgant metams ir retėjant plaukų tankiui ant viršugalvio mūsų apsipirkimo įpročiai keičiasi, rašo „Business Insider“. Ekonominių prognozių bendrovė „HS Dent“ palygino įvairių amžiaus grupių išlaidų duomenis ir sudarė įvairų prekių paklausos grafikus pagal pirkėjų amžių. Grafikuose vaizdžiai parodoma kiek vidutiniškai per metus išleidžia vienos ar kitos amžiaus grupės pirkėjai nurodytai prekei.

Vakarų pasaulyje pastebima tendencija – senyvi žmonės dirba ilgiau nei anksčiau. Daugelis senjorų Europoje vis dažniau renkasi likti darbe net sulaukę pensinio amžiaus. Europą krečiant ekonominei krizei valstybės veržiasi diržus. Siekdamos sutaupyti vyriausybės imasi įvairiausių išlaidų karpymo priemonių, tarp kurių ir socialinių išmokų mažinimas ar pensinio amžiaus didinimas.

Balsas.lt skaitytojas Saulius parašė laišką, kuriame išdėstė mintį apie tai, kad Seimo pirmininkė pensininkų problemas sprendžia dovanodama jiems bilietus į spektaklį apie luošius. Neseniai Klaipėdoje buvo įkurta Jungtinė pagyvenusių žmonių bendrija (KJPŽB), kurios pagrindiniai tikslai – suburti vienišus pensininkus, apie kuriuos visi pamiršo, ir kurti normalias sąlygas jų veiklai pensijoje.

Italijos katalikų Bažnyčios labdaros ir socialines programas įgyvendinančių organizacijų konfederacijos „Caritas“ atstovai trečiadienį perspėjo, kad dėl krizės į skurdą klimpsta vis daugiau šalies pensininkų ir namų šeimininkių, informuoja AFP. „Dabartinė valstybės socialinio aprūpinimo sistema aiškiai nėra pajėgi susidoroti su naujomis skurdo formomis, naujomis socialinėmis problemomis, kurios iškilo dėl ekonomikos ir finansų krizės“, - teigiama naujoje organizacijos ataskaitoje.

Rusijos pensininkams šiandien sunkiai sekasi išgyventi naujoje šalyje, praėjus dvidešimčiai metų po komunizmo žlugimo. Persikreipusi nugara ir nukankinta šypsena – „babuškos“ jau senokai tapo savotišku Rusijos, kuriai teko tiek daug iškentėti po „šuolio į kapitalizmą“ simboliu.

Prieš keletą dešimtmečių Vakaruose ir Sovietinio bloko valstybėse gyventojai pernelyg negalvojo apie laukiančią senatvę, nes žinojo, kad jų ateitimi pasirūpins valstybinė socialinio draudimo sistema arba privatūs pensijų fondai. Šiandien išsivysčiusį pasaulį kamuoja demografinė krizė ir ekonominiai sukrėtimai. Senstant visuomenei dirbantys gyventojai nebepajėgia užtikrinti pakankamų pensijų vyresnės kartos atstovams.

Euro zonos krizė jau palietė milijonus Europos Sąjungos gyventojų. Tačiau ne visiems ji sukelia tik sunkumų – kol investuotojai ir nekilnojamojo turto (NT) pirkėjai su nerimu laukia, eksportuotojams atsiveria naujų galimybių.

Graikijoje prieš apkarpymus sveikatos apsaugos sektoriuje protestuojantys pensininkai įsiveržė į šalies Sveikatos apsaugos ministeriją, informuoja AP. Protestą Atėnų centre antradienį surengė komunistų partijos remiama darbo profsąjunga, jis baigėsi taikiai. Proteste dalyvavo maždaug 200 pensininkų, jie prasiveržė pro policininkus, pateko į pastatą ir maždaug 20 minučių buvo užėmę ministerijos fojė.

Mūsų šalyje sparčiai daugėjant senų žmonių, daugėja ir žilagalvių ilgapirščių, vagiliaujančių prekybos centruose. Neseniai viena šiaulietė „Akistatai“ papasakojo tapusi ne eilinio, įdomaus nusikaltimo liudytoja. „Maximos“ prekybos centre stovėdama eilėje, ji atkreipė dėmesį į eilės pabaigoje stabtelėjusią maždaug 70 metų moteriškę. Vienoje rankoje ši laikė sunkoką polietileninį prekybos centro pirkinių maišelį, o kitoje kilnojo tuščią pirkėjų krepšį.

„Danske Capital investicijų valdymas“ valdomų antros pakopos pensijų fondų turtas birželio pabaigoje buvo 13 proc. didesnis nei 2012 metų pradžioje. Per tą patį laikotarpį pensijų fondų klientų skaičius padidėjo 7 proc. „Pensijų fondų turto ir klientų skaičiaus augimas fiksuojamas jau ne pirmus metus iš eilės. Nors praėjusiais metais rinka buvo prislopusi, tačiau šiemet matyti pagyvėjimas.