Daugėja bedančių vaikų
Tarp vaikų sparčiai daugėja bedančių, kuriems, kaip ir senoliams, kad galėtų normaliai sukramtyti maistą, vienintelė išeitis – dantų protezai. Vaikų dantys protezuojami iš tų pačių senjorams ir neįgaliesiems skirtų lėšų. Vaikų protezams panaudojama maždaug trečdalis visų tam valstybės skirtų lėšų.
Vienam vaikui nemokamai protezuoti dantis valstybė skiria iki 3,5 tūkst. litų, o suaugusiam žmogui – iki 1150 litų. Vidutinė vaikiško protezo kaina siekia 2209 litus.
Skirtingai nei senjorams, vaikams nemokamų protezų eilėje laukti nereikia. Jie gali iš karto sėsti į odontologo kėdę ir po kelių vizitų išeiti su naujais dantimis. O pensininkai eilėje laukia 5–7 metus.
Pavyzdžiui, šiais metais Panevėžyje kvietimo protezuoti dantų sulaukė tie senjorai, kurie į eilę užsirašė dar 2007 metais, Panevėžio rajone – į eilę užsiregistravę 2009-aisiais.
Būtina keisti tvarką
Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas sako, kad būtina keisti teisės aktus, reglamentuojančius vaikų dantų protezavimą. Pasak jo, anksčiau valstybė vaikams dantų protezavimą kompensuodavo tik tais atvejais, kai jie dantų netekdavo dėl traumų.
Dabar – visais atvejais, kai to reikia, t. y. kai vaikų dantys taip išgedę, kad jų nebeįmanoma plombuoti. Šiais metais, palyginti su praėjusiais, tokių vaikų skaičius išaugo beveik dvigubai.
Kadangi daugėja bedančių vaikų, didėja išlaidos jų dantims protezuoti, mažiau pinigų lieka senjorams. „Nesakau, kad vaikus reikia palikti be dantų. Tačiau senjorų atžvilgiu dabartinė tvarka, kai net trečdalis pinigų atitenka vaikams ir be eilės, nėra teisinga. Siūlysime atskirti suaugusiųjų ir vaikų dantims protezuoti skirtų lėšų krepšelius“, – „Sekundei“ teigė J. Narbutas.
Direktorius mano, kad reikėtų peržiūrėti ir indikacijų, kurioms esant vaikams kompensuojamas dantų protezavimas, sąrašą. Panevėžio TLK specialistai įtaria, kad odontologai išrašo nepagrįstai daug siuntimų protezuoti dantis vaikams, nors jiems ši paslauga ir nėra būtina. Mat prašymų protezuoti skaičius gerokai viršija skaičių vaikų, kuriems tokia paslauga suteikiama. Gydytojai baisisi
Ne pirmus metus dirbantys gydytojai odontologai teigia, kad tiek vaikų išgedusiais dantimis nėra regėję per savo darbo praktiką.
Prieš ketverius metus iš Kauno į Panevėžio rajono polikliniką atvykusi dirbti šios įstaigos Odontologijos skyriaus vedėja Edita Gugienė tvirtina, kad ją tiesiog pribloškė prasta kaimo vaikų dantų būklė.
Rajono poliklinikos odontologai kas mėnesį sulaukia kelių vaikų, kurių dantų jau nebeįmanoma sugydyti – juos reikia arba šalinti, arba protezuoti. Gydytojai rekomenduoja pastarąjį variantą. Mat bedančiams vaikams augant gali išsivystyti žandikaulio anomalija, ką jau kalbėti apie virškinimo ir kitus sveikatos sutrikimus.
Pasak E. Gugienės, dažniausiai vaikams tenka protezuoti po vieną du, rečiau – tris dantis. Ji pamena 17 metų pacientę, kuriai teko protezuoti 6 dantis. Vieno danties protezavimas metalo keramika kainuoja apie 500–600 litų.
„Dirbdama Kaune aš neturėdavau pacientų vaikų, kuriems tektų protezuoti dantis. Per tuos ketverius metus, kai čia dirbu, matyt, ir mano kolegos kauniečiai daugiau protezuoja vaikams. Tačiau rajone šiuo atžvilgiu situacija labai bloga“, – teigė E. Gugienė.
Gydytoja nemano, kad reikėtų vykdyti griežtesnę vaikų atranką protezuoti dantis.
Ankstesnę tvarką, kai valstybė kompensuodavo dantų protezus tik tiems, kurie dantų neteko dėl traumų, ji vadina netobula.
„Faktas, kad daug vaikų neturi dantų, o jie jiems būtini. Dauguma kaimo gyventojų neįstengtų privačiai protezuoti vaikams dantų“, – kalbėjo E. Gugienė.
Panevėžio odontologijos poliklinikos direktoriaus Karolio Valantino teigimu, ir mieste pastaraisiais metais labai padaugėjo bedančių vaikų. Ypač – tarp 13–16 metų.
„Ateina tokie vaikai, iš kurių krūminių dantų belikusios tik šaknys arba ketvirtadalis danties. Vaikams nedarome plokštelių kaip senjorams, nes tokios ne tik neestetiškos, bet jiems ir netinka. Vaikams stengiamės atkurti po vieną dantį“, – pasakojo K. Valantinas.
Odontologai mano, kad vaikų smarkiai išgedusiais dantimis daugėja ne tik todėl, kad tėvai neįstengia susimokėti už privačių odontologų paslaugas, o valdiškose įstaigose ilgos eilės. Dantų gydytojų teigimu, didelė problema – netinkama mityba, be to, tėvai nepakankamai rūpinasi vaikų dantimis, nekontroliuoja, ar vaikai tinkamai juos valosi.
„Mes sunkiai priprašome tėvų atvesti vaikus nemokamai silantuoti dantų, kad jie būtų apsaugoti nuo karieso“, – tvirtino Odontologijos poliklinikos vadovas.
Panevėžį lenkia tik Vilnius
Tėvai susirūpina vaikų dantų gydymu ar protezavimu, kai kreipiasi į gydymo įstaigą dėl sveikatos pažymos, kurią kasmet reikia pristatyti į mokyklą ar darželį.
Nuo praėjusių metų iš moksleivių ir darželinukų tėvų pradėta reikalauti, kad vaiko sveikatos patikros pažymoje būtų įrašas ir apie jo dantų būklę.
Odontologai, pamatę, kad dantų nebeįmanoma sugydyti, dažniau pasiūlo protezuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
Beje, Panevėžio TLK praėjusiais metais pagal prašymų protezuoti vaikų dantis skaičių buvo antra Lietuvoje ir nusileido tik Vilniaus TLK.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa 2013 metais sulaukė 569, Vilniaus teritorinė ligonių kasa – 710 prašymų. Tuo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa sulaukė 301, Kauno – 246 prašymų.
Per šių metų 10 mėnesių Panevėžio TLK dantų protezavimo paslaugas kompensavo 636 gyventojams, iš jų 121 vaikui. Bendra kompensacijų suma siekė 889 tūkst. 416 litų, iš jų trečdalis sumos atiteko vaikams.
Panevėžio rajone kompensacijų sulaukė 294 asmenys, iš jų 49 vaikai. Jiems išmokėti 372 tūkst. litų. Inga Smalskienė
