pensininkai

Visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, jog optimistiškiausiai nusiteikę senatvės laukia informacinių technologijų specialistai ir valdininkai, o didžiausi pesimistai – mokytojai ir sveikatos priežiūros sistemoje dirbantys žmonės. „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialo užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Norstat LT“ atliktas tyrimas atskleidė, kad 37 proc. 25–40 metų amžiaus lietuvių tikisi turtingesnės nei dabartinių pensininkų senatvės.

Sprendžiant socialinio būsto problemą Kauno valdininkai, pasitelkę teismų sprendimus, iš būstų keldina ne tik savavališkai juos užėmusiuosius. Bet taip pat ir mamas su mažamečiais vaikais bei senukus, kurie dėl menkų teisinių žinių ar biurokratų klaidų tapo savivaliautojais. Jau devintą dešimtį pradėjusi senolė Marija Janušauskienė, savo butą užrašiusi vaikams, prieš 17 metų į vieną Šančių mikrorajono namą atsikraustė slaugyti sunkiai sergančios dukros.

Pensijos kaupimas antrosios ir trečiosios pakopos privačiuose pensijų fonduose yra rizikingas, nes privatizuojami viešieji finansai, įspėja Vilniaus universiteto (VU) profesorius ekonomistas Povilas Gylys.

Nors pensijos kitąmet bus sugrąžintos į prieškrizinį lygį, įvertinus infliaciją, jos šiandien bus vertos 15 proc. mažiau. „Pensininkas, kuris gaus tą pačią pinigų sumą 2012 metais, kaip ir gavo prieš krizę, perkamosios galios prasme turės 15 proc. mažiau“, – spaudos konferencijoje aiškino SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Mat pastarąjį dešimtmetį pensijos didėjo sparčiau nei infliacija ir gana sparčiai, tačiau 2010–2011 metais realus pensijų dydis smuko apie 12 procentų.

Ateityje svarstoma pensijas perskaičiuoti atsižvelgiant į infliaciją ir darbo užmokesčio didėjimą. Sociologas Romas Lazutka svarsto, kad tai gera idėja, tik svarbu išlaikyti ekonomikos augimą ir didėjantį darbo našumą. – Kaip vertinate planus pensijų dydį susieti su infliacija ir darbo užmokesčiu? – Imant ilgesnį laikotarpį Lietuvoje maždaug taip ir būdavo jos perskaičiuojamos, tik pastaruoju metu nebuvo nustatyta griežtos tvarkos.

Pensininkai gali tikėtis, kad Seimas rudens sesijos metu svarstys dėl sumažintų pensijų atstatymo, o štai teisėjų sumažintų algų galiojimą planuojama pratęsti, rodo Vyriausybės siūlomi įstatymų projektai.

Papildomai antros pakopos pensijų fonduose pensiją kaupusiems gyventojams arba jų artimiesiems nuo šios sistemos veikimo pradžios 2004-aisiais iki šių metų birželio 30 d. daugiau kaip 14 tūkst. dalyvių iš viso išmokėta 48,2 mln. litų. Per metus, nuo 2010 m. birželio 30 dienos, ši suma išaugo 20,45 mln. litų arba 74 proc., o per dvejus metus – net  3,73 karto.

Savarankiškai dirbantiems pensininkams už 2010 metus susidariusios socialinio draudimo pensijų nepriemokos bus grąžintos šių metų gruodį. Dėl pensijų perskaičiavimo gyventojams niekur nereikia kreiptis, jokių prašymų ar dokumentų pateikti nereikia.

Jau įtvirtinta tvarka, pagal kurią „Sodra“ perskaičiuos pensijas savarankiškai dirbantiems pensininkams ir grąžins jiems nepriemokas, susidariusias dėl to, kad šiai grupei buvo taikoma kitokia nei įprastai perskaičiavimo tvarka laikinai sumažintoms pensijoms.

Prievaizdams pareikalavus, kad komerciniai bankai sumažintų paslaugų kainas, šie pakluso. Tačiau iš karto užsitraukė kitų valstybės institucijų rūstybę, rašo ,,Lietuvos rytas". SEB bankas visiems senatvės pensininkams pasiūlė nemokamai naudotis paslaugų rinkiniu, už kurį jaunesniems banko klientams per metus tektų sumokėti net 120 litų. Tai sukėlė įtarimų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.

Analitikai prognozuoja, kad jei niekas nesikeis, jau po penkiolikos metų Lietuvoje gyvens vien pensininkai ir dirbti nebus kam. Demografinė padėtis Lietuvai žada niūrią ateitį: vieni spėja, kad po penkiolikos metų šalyje nebeliks kam dirbti, o antri prognozuoja, kad darbuotojų pritrūksime greičiau nei manome. Statistikos departamentas po visuotinio gyventojų surašymo paskelbė, kad Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 3 mln. žmonių. Tiesa, kasmet iš šalies emigruoja per 50 tūkst.

Susirūpinusius savo šalies likimu Lietuvos žmones glumino mūsų pensijų reformos autorių nenuoseklumas ir nerūpestingumas. Jų kurtose Pensijų reformos gairėse atsirado „šedevras“ – pensijų apskaičiavimo siūlymai. Pirmajame Seimui pristatytame gairių variante buvo siūloma „galimai pereiti prie virtualių sąskaitų sistemos, NDC“, antrajame Seimo svarstymui teiktame: „įvertinti galimybes.

Ministrų kabinetas pritarė naujam pensijų kaupimo modeliui. Pagal jį nuo 2013 metų 2 proc. būtų pervedami iš „Sodros“, o jeigu žmogus savanoriškai į fondus mokėtų 1 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo, valstybė iš biudžeto jiems skirtų dar 1 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Nuo 2016 metų 2 proc. būtų pervedami iš „Sodros“, o jeigu žmogus savanoriškai į fondus mokėtų 2 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo, valstybė iš biudžeto jiems skirtų dar 2 proc.

Finansų ministrė Ingrida  Šimonytė sako, kad kitų metų finansinės galimybės leidžia į ikikrizinį lygį atstatayti tik pensijas dirbantiems ir nedirbantiems pensininkams. I. Šimonytės teigimu,   sumažintos ir negrąžinamos pensijos po Konstitucinio teismo sprendimo, didina skolą ateinančioms vyriausybėms. „Jeigu ekonomika kaip ir padeda mums tuos viešuosius finansus tvarkyti, tai tiesiog neverta kaupti tos problemos ir perkelti į ateitį.

Gegužės pabaigoje 45 proc. šalies gyventojų tvirtino, kad jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu pablogėjo, ir lygiai tokia pat dalis (45 proc.) apklaustų gyventojų atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis per pastaruosius 2 mėnesius nepasikeitė. 7 proc. šalies gyventojų nuo 15 iki 74 metų atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis per pastaruosius 2 mėnesius pagerėjo.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad čia labai daug senų ir neįgalių žmonių. Vėliau imi suvokti, kad Lietuvoje šie žmonės greičiausiai būtų įkalinti savo butuose ir mes jų nematytume. Nei su vaikštynėmis, nei su motoriniais vežimėliais, nei su triračiais. Nei juo labiau su sulankstomomis kėdutėmis centriniame parke, besiklausančių simfoninės muzikos ar džiazo. Laimingoji Ela Elai Gilderstam – 91-eri. Kiekvieną rytą ji iš savo buto Kristianstade keliauja į kitapus gatvės įsikūrusius senelių namus.

Gašlūs garbaus amžiaus vyrai, atrodo, pamiršta, kad jų svaigios jaunystės dienos senokai praėjusios, ir vis stengiasi priglausti kokią mergaitę. Už tai vėliau tenka raudonuoti iš gėdos ir senatvėje net kalinio duonos paragauti.

72–ejų Yasuteru Yamada mano, kad pagyvens dar nemažai metų, bet ne tiek daug, kad nerimautų dėl darbo prie pažeistos Fukušimos branduolinės jėgainės pasekmių. „Aš mirsiu anksčiau nei mane pakirs vėžys“, – sakė Y. Yamada. Jis surinko 270 pensininkų ir vyresnių darbininkų komandą, pasiryžusią dirbti savanoriais ir padėti likviduoti didžiausią branduolinę katastrofą po Černobylio.

Premjerui Andriui Kubiliui pareiškus, kad jis nenori rinktis tarp pensijų ir minimalaus atlyginimų didinimo, kiti politikai dėl to vieningos nuomonės neturi. Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskich portalui „Balsas.lt“ sakė, kad rinktis vis tiek reikės, nori to premjeras Andrius Kubilius ar ne, o taip pat pirmiausia siūlė didinti pensijas. „Darbuotojas dar gali tikėtis, kad, augant eksportui ar kažkuriems sektoriams, jei turės iš – pridės darbdavys.

Prastoki II pakopos pensijų fondų, į kuriuos dėta daug vilčių, finansiniai rezultatai kursto radikalius pasiūlymus šiuos fondus iš viso likviduoti arba įsteigti valstybės valdomą fondą. Lietuvoje senatvė labai dažnai siejama su gerokai suprastėjusiu gyvenimu. Šiek tiek vilčių buvo suteikę 2004-aisiais veiklą pradėję II pakopos privatūs pensijų fondai (PF), tačiau orios senatvės viltys labai greitai išgaravo.

Gera vargt čia, Lietuvoj, - kaip rašė Jonas Aistis.Pavasaris visoje kūrinijoje ir širdyje. Jei nenuodijame savo sielos niekingomis mintimis. Kaip sakė premjeras Kubilius, - ištvėrėm Sibiro tremtį,ištversim ir didelį ūkio augimą.Labai gerai,kai gali tikėti ir pasitikėti vadovų žodžiu įkvepiančiu. Anksčiau aš visai netikėjau ekonomistams. Visokie melagėliai, - glaveckai, nausėdos, šarkinai pūtė statybos burbulą, agitavo daugiau skolintis.

Premjeras Andrius Kubilius prognozuoja, kad pensininkai padorių pensijų gali tikėtis po kelių dešimtmečių. Ketvirtadienio rytą kalbėdamas „Žinių radijuje“ Ministras Pirmininkas pareiškė, kad pensijų sistemos reforma bus įgyvendinama ir duos rezultatų ne per metus ar dvejus, o per ateinančius dešimtmečius. Premjeras sakė tikįs, kad dėl pensijų reformos sutars tiek valdantieji, tiek opozicija.

Keturi solidaus amžiaus britai, vadovaujami kapitono Anthony Smith per 66 dienas perplaukė Atlanto vandenyną su iš vandentiekio vamzdžių pagaminto plausto.  Visi britai - pensijinio amžiaus, o jų kapitonui - jau 85 metai! Plaustas, kuriuo per Atlantą plaukė britai buvo pagamintas iš keturių 12 metrų ilgio vandentiekio vamzdžių. Skersai ant jų buvo ištiesti keturiolika mažesnių vamzdžių. Septyniose mažesniuose vamzdžiuose buvo laikomas gėlas vanduo ekstremalios kelionės dalyviams.

40 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria, o dar 45 proc. visiškai nepritaria planams vėlinti pensinį amžių. Tai paaiškėjo po Kauno technologijos universiteto mokslininkų iniciatyva surengtos reprezentatyvios gyventojų apklausos. Beveik 40 proc. apklaustųjų ti kisi, kad po dešimtmečio pensijos bus didesnės nei yra šiuo metu. Visiškai pritaria pensinio amžiaus tolinimui 2 proc. gyventojų, dar 7 proc. sakė pritariantys, o 6 proc. šiuo klausimu neturėjo tvirtos nuomonės.

Balandžio mėnesį pensinio amžiaus žmonėms pensijos bus baigtos mokėti anksčiau nei paprastai – iki Šv. Velykų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros") direktoriaus Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, pensijų gavėjams, kurie nedirba ir neturi draudžiamųjų pajamų, pensijos bus išmokėtos iki balandžio 23 dienos. „Šiemet kaip ir ankstesniais metais, „Sodra" užtikrins paankstintą lėšų pervedimą pensijas išmokančioms bendrovėms, kad šios galėtų žmonėms jas išmokėti iki Šv. Velykų.

Rusijos pensininkai gyvena itin skurdžiai. Tą patvirtino liūdnas nutikimas, kai maisto prekių parduotuvėje buvo sulaikyta pagyvenusi moteris. Apsaugos darbuotojai pas ją rado kelis sūrelius, kuriuos pritrūkusi pinigų pensininkė paprasčiausiai įsidėjo į kišenę, rašo lifenews.ru Vienoje maisto prekių parduotuvėje apsilankiusi pensininkė N. Martinova nusipirko pieno ir duonos. Tačiau mažą pensiją gaunanti našlė, neturinti nei vyro, nei vaikų, negalėjo sau leisti įsigyti daugiau maisto produktų.

Per artimiausius kelerius metus užtarnauto poilsio išeisiantys gyventojai negali būti ramūs, kad apskaičiuodama jų būsimų pensijų dydį “Sodra„ neapsivogs. Mat jeigu būsimi pensininkai patys neįrodys, kad prieš 20 metų gavo pajamų ir sumokėjo mokesčius, Sodra“ jų į pensiją ir neįskaitys. Dingo 10 metų Uostamiesčio gyventojai Natalijai K. iki pensijos liko 5 metai.

Neturintiems artimųjų senyvo amžiaus žmonėms vienintelė paguoda – lankomosios priežiūros darbuotojas. Rymantys prie langų ir laukiantys, kada užsuks socialines paslaugas teikiantis specialistas, senoliai neprašo tvarkyti buities, o sodinasi juos prie stalo ir išlieja širdį. Išlieja širdį Didžiajai daliai senelių svarbiausia yra bendrauti. Globos namuose gyvenantieji turi galimybę ne tik pasišnekėti su bendraamžiais, bet ir pasiklausyti moksleivių koncertų, o vieniši senoliai lieka nuošalyje.

Klaipėdos apylinkės teismas leido 15 parų suimti dvi pensininkų plėšimais įtariamas romų tautybės moteris – 18-metų marijampolietę Eriką Ivoškaitę ir 31 metų uostamiesčio gyventoją Alioną Jurevičiūtę. Pastaroji turi šešis vaikus, tad į teismą atėję jos giminaičiai piktinosi daugiavaikės motinos suėmimu. Moterys kaltinamos 87 metų moters apiplėšimu bei įtariamos dar keliais tokio pat pobūdžio nusikaltimais Klaipėdos apskrityje, Kaune ir Marijampolėje.

Lietuvoje mokamos senatvės pensijos yra vienos iš mažiausių Vidurio ir Rytų Europoje ir beveik dvigubai kuklesnės nei Lenkijoje, tačiau papildomu taupymu vis dar rūpinamasi per mažai. Mūsų šalies pensininkams tenkantis dirbančiųjų skaičius yra vienas iš didžiausių regione, t. y. vieną pensininką išlaiko 2,1 dirbančiojo, visgi lietuviški atlyginimai lenkia tik rumuniškus bei bulgariškus.

Premjeras Andrius Kubilius siūlymus atkurti sumažintas pensijas nuo kitų metų balandžio 1-osios vadina juodu humoru. „Čia vėl kolegų socialdemokratų, nežinau, ar čia juodas humoras, ar dar kaip nors tai galima pavadinti.

Panevėžio mieste ir rajone gyvenantys vieniši seni ir ligoti žmonės neskuba mainais į rūpinimąsi iki mirties užrašyti savo turtą kitiems asmenims. Panevėžiečiai notarai sudarytas turto perleidimo su pareiga išlaikyti iki gyvos galvos sutartis skaičiuoja vos ant vienos rankos pirštų. Kol kas nė vienas senolis savo užgyventų gėrybių iškeliavus į Anapilį nėra pažadėjęs ir jį globojantiems lankomosios priežiūros ar globos namų darbuotojams.

Seime vakar įsižiebė menka viltis, kad pensininkų bado dieta jau netrukus bus nutraukta - Audito komitetas pritarė siūlymui nuo kitų metų šalies senjorams mokėti ikikrizines pensijas ir nebeatimti paskutinių grašių “valstybės reikmėms". Tačiau Seimo valdantieji jau kėsinasi tą švieselę užgesinti.

Seimo Audito komitetas ketvirtadienį pritarė opozicijos atstovo Vidmanto Žiemelio siūlymui neskurdinti šalies senjorų iki pat 2011 metų gruodžio 31 dienos ir pradėti mokėti ikikrizines pensijas jau nuo kitų metų pradžios. Jeigu šiam siūlymui pritars ir visas Seimas, kitąmet biudžete reikės rasti papildomus 600 mln. litų.

Kas penktas lietuvis jau gyvena ties skurdo riba, o pensijos išmokamos milijonui šalies piliečių. Finansų analitikas profesorius Rimantas Rudzkis „Respublikai" atskleidė, kad sąlygiškas darbuotojų skaičius Lietuvoje, be individualių įmonių ar ūkininkų, jau nesiekia ir 900 tūkst. žmonių. Kadangi apie 300 tūkst. iš jų dirba viešajame sektoriuje ir atlyginimus gauna iš valstybės, viską uždirba tik apie 600 tūkst. žmonių, dar palaikančių verslo kvėpavimą.

„Išėjus į pensiją gyvenimas prasideda“, – teigia buvęs finansininkas, kuris išėjęs į pensiją įgyvendino svajonę – auginti valgomuosius trumus. Iš Londono Sičio – į Prancūzijos pietvakarius. Apie tai nuolat svajojo Dickas Pyle'as, kai buvo finansininkas. Sulaukęs užtarnauto poilsio Prancūzijoje jis surado namą ir žemės, bet ne tam, kad ramiai leistų laiką, o kad augintų trumus. „Ši idėja kilo, kai duktė pavaišino vynu iš Sasekso vynuogyno. Puiku, pagalvojau, bet idėja sena.

Lietuvoje vietos yra tik senukams, taip būtų galima perfrazuoti Oskarą pelniusio režisierių Coenų filmo pavadinimą. Statistikos departamento duomenimis, kas penktas Lietuvos gyventojas – 60-ies metų ir vyresnis. Sociologai prognozuoja, jog dar po poros dešimtmečių senjorai sudarys bent trečdalį šalies gyventojų. Skaičiuojama, jog šiuo metu vieną pensininką išlaiko trys darbingo amžiaus asmenys.

Nenumaldomai artėjantys savivaldos rinkimai privertė politikus atsigręžti veidu į tautą. Šiaip nelinkę dalyti dovanų valdantieji staiga atsisakė savo planų ilginti darbingą amžių iki 65 metų, nors dar prieš prasidedant rudens sesijai buvo akivaizdu, kad dėl šio projekto bus balsuojama. Visi būsimi šalies pensininkai, o ypač priešpensinio amžiaus žmonės, kurį laiką gali būti ramūs. Valdančioji koalicija projektą atitolinti pensinį amžių daugiau nei 2 metais atidėjo į šalį.

Jaunas plėšikas, naktį įžūliai šeimininkavęs Virbalio miestelio (Vilkaviškio sav.) pensininkų poros namuose, liko be grobio, nes teko bėgti užsiėmus tarpkojį. Vieną gegužės dieną nuo pat ryto girtaudami viengungiai bedarbiai Mantas Bajoraitis (23 m.), Geisteriškių kaimo gyventojas, ir Virbalyje gyvenantis Gildas Jablons­kis (23 m.) nu­ta­rė apiplėšti vienus gyvenančius senukus, kad turėtų pinigų naujoms linksmybėms.

Po stabtelėjimo vasaros pradžioje būsimųjų pensininkų turto augimas rugpjūčio mėnesį buvo vienas didžiausių šiais metais – iš investicijų uždirbta 60 mln. litų. Bendra per 2010 metų aštuonis mėnesius iš investicijų uždirbta suma siekia 215 mln. litų, tuo tarpu „Sodra“ į būsimųjų pensininkų sąskaitas pervedė tik 160,8 mln. litų.

Svarbaus amžiaus žmonių viltis, kad įveikus ekonomikos nuosmukį jiems bus kompensuotos pernai gruodį sumažintos senatvės ir netekto darbingumo pensijos, sudaužyta. Kompensavimą žadama pradėti ne anksčiau nei 2014-aisiais ir baigti per 5 metus. Toli nukeltas skolos grąžinimas ir jokio eiliškumo nebuvimas demonstruoja cinišką dabartinės valdžios požiūrį į žmones. Dauguma senjorų skriaudos atlyginimo gali nebesulaukti.

JAV investicijų valdymo kompanija Fidelity Investments nurodo, kad jau rekordinis šalies darbuotojų skaičius pasinaudojo savo pensijų sąskaitose sukauptais pinigais.11 proc. iš 11 mln. darbuotojų, kurie turi sudarę sutartis su šiuo investiciiu fondu, per 12 mėnesių, kurie baigėsi birželio 30 d., pasiėmė paskolas nuo sukauptos pensijų sumos. Kaip nurodo Fidelity Investments atliktas tyrimas, tai yra 2 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Užėjus sunkmečiui, Lietuva pirmiausia aukoja silpniausios visuomenės dalies pinigus. Jau antrą kartą jaunos valstybės istorijoje biudžeto skylės lopomos pensininkų pinigais.Socialinės apsaugos sistemos trūkumai labiausiai atsiskleidžia sunkmečiu, teisinasi valdžia ir žada, kad ateityje bus geriau. Pasirengta valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkai, kuri užtruks dvidešimt metų. Tačiau jaunesnė karta, matyt, jau šiandien pasidarys išvadas, kad pasitikėti galima tik savimi.

Sąskaitos už komunalines paslaugas, pabrangę maisto produktai, sumažėjusios pensijos – dalykai, dėl kurių retkarčiais pabamba pensininkai, tai kasdienybė. Tačiau yra tokių žmonių, kurie sugeba ne tik užsitikrinti stabilų gyvenimą, bet ir atrasti lėšų pramogoms. Tokia yra tauragiškių Stasės ir Petro Pocių šeima. Žmonės, kurie mane pasitiko šalia spalvoto namelio, visiškai kitokios asmenybės, jie į gyvenimą žvelgia su optimizmu.

Šiandienių Lietuvos pensininkų padėtis yra labiau nei nepavydėtina. Tačiau jie gali guostis bent tuo, kad būsimų senolių kartos laukia dar liūdnesnė ateitis. Ypač tų, kurie savo ateitį patikėjo privatiems pensijų kaupimo fondams. Nuo naktinės mokesčių reformos nukentėjo absoliuti pensininkų dauguma. Skaičiuojama, kad nedirbančių senolių pensijos vidutiniškai sumažėjo 48 litais, dirbančių piniginės paplonėjo vidutiniškai 308 litais.

Jeigu ir toliau valdantieji vykdys tokią ekonomikos politiką, kokia yra šiuo metu, ir nesiims jokių skatinimo veiksmų, tikėtina, kad ateityje nebus kam mokėti pensijas, dirbančių žmonių skaičius bus mažesnis už pensininkų. Pasak Margionių kaimo Varėnos rajone seniūno Vinco Kvaraciejaus, pensininkai kol kas iš bado dar nenumirė, bet gyvenimas sunkus.

Lietuvos gyventojai savo gyvybę teoriškai vertina gana brangiai, tačiau realiai finansinei savo artimųjų apsaugai nelaimės atveju yra linkę skirti daug mažiau – parodė visuomenės nuomonės apklausa, kurią atliko rinkos tyrimų bendrovė „Rait“. Beveik trečdalis apklaustų gyventojų – 31 proc. – savo gyvybę įvertino nuo 501 tūkst. iki milijono litų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad keičiasi institucija, nustatanti specialiuosius poreikius pensinio amžiaus žmonėms. Nuo liepos 1 d. jiems, kaip ir visiems negalią turintiems žmonėms, šias paslaugas suteiks Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT). Šioje institucijoje pensinio amžiaus žmonėms, kaip ir kitiems neįgaliesiems, bus nustatomi nuolatinės slaugos ir priežiūros (pagalbos) poreikiai, taip pat specialieji transporto išlaidų ir lengvojo automobilio įsigiji...

Trečią kartą per kelerius metus sulaukę telefoninių sukčių skambučio, du garbaus amžiaus šiauliečiai Bronė ir Vytautas neapsikentė - iškvietė policijos pareigūnus ir padėjo įvilioti apgavikus į spąstus. Nors iš pradžių ir buvo patikėję ir išsigandę, kad jų "anūkui" atsitiko didelė bėda, buvę mokytojai laiku susigaudė, kad juos bando apgauti. "Net kraujospūdis nepakilo, nei širdies ritmas sutriko. Kone tris valandas bute buvo kriminalistas, ramino mus, palaikė.