Panevėžio varguoliams net prieš šventes nebereikalingas nemokamas cukrus, aliejus, miltai, makaronai ir kruopos. Maisto paketus iš Europos Sąjungos intervencinių atsargų dalijančio „Maisto banko“ sandėlyje – tūkstančiai pakelių panevėžiečių neatsiimtų produktų ir vos vienas kitas davinio atėjęs skurstantysis.
Maisto paketus pamiršo
Talonus paketams dalijančio Panevėžio socialinių paslaugų centro vadybininkė Danguolė Sabulienė teigia, kad tiek daug neatsiimtos labdaros liko pirmą kartą per pastaruosius ketvertą metų.
Pasak vadybininkės, centre guli dar maždaug 500 neatsiimtų talonų paketams. Praėjusiais metais prašymus jiems gauti rašę socialiai remtinieji kažkodėl centre nebesirodo.
D.Sabulienė svarsto, kad veikiausiai dalis paramos gavėjų emigravo.
„Su „Maisto banko“ savanoriais stebimės ir nerandame priežasties, kodėl tiek maisto paketų liko. Neatrodo, kad Panevėžyje būtų sumažėjęs nedarbas ir pagerėjęs gyvenimas“, – mano vadybininkė.
Paprašius pažymų parodo kulnus
Maisto paketus turi teisę gauti asmenys, jei vienam šeimos nariui tenkančios pajamos neviršija 525 Lt. Socialinių paslaugų centras 2012-aisiais sulaukė 4140 prašymų skirti paramą maistu. Panevėžiečiams turėjo būti išdalyti 9121 paketai.
2011-aisiais vargstančiųjų gretos Aukštaitijos sostinėje buvo gausesnės – 5303 prašymus pateikusiems panevėžiečiams išdalyta per 12 tūkst. paketų.
Pasak D.Sabulienės, tarp prašančiųjų paramos daugiausia priešpensinio amžiaus bedarbių, vienišų išsituokusių 30–50 metų vyrų ir negausių šeimų, kuriose dirba abu tėvai.
Rečiausiai maisto paketų prašyti ateina pensininkai.
Vadybininkės teigimu, remtinųjų gretos gerokai praretėjo pradėjus reikalauti dokumentų apie darbo užmokestį.
„Prašymą parašęs žmogus prisiima atsakomybę, kad jo pateikti duomenys teisingi. Kai mums kyla įtarimų, paprašome atnešti pažymą apie darbo užmokestį ir paprastai žmogaus nebesulaukiame sugrįžtančio. Eilėse prie maisto paketų dabar stovi tikrai ne pačius geriausius laikus išgyvenantieji. Labdaros atvažiuojantieji prabangiomis mašinomis jau retenybė“, – „Sekundei“ pasakojo D.Sabulienė.
Gyvena mažiau nei deklaruoja
Užsilikus kalnams paketų, „Maisto bankas“ pratęsė jų dalijimą. Tačiau vakar pusdienį nešildomame sandėlyje Kranto g. budėję savanoriai sulaukė vos vieno kito panevėžiečio.
Jiems atiduota 20 paketų, nors anksčiau per dieną būdavo išdalijama apie 1000. Kai kurie atėjusieji teisinosi prieš šventes tiesiog pamiršę pasiimti jiems skirtus produktus.
Penkis kartus per metus po dvi savaites panevėžiečiams produktų paketus dalijančio „Maisto banko“ Panevėžio regioninio padalinio vadovės Astos Čeponienės teigimu, tokių užmaršuolių būna beveik visada. Šį kartą daugiau nei įprasta užsilikusių maisto paketų, vadovės nuomone, rodo, kad Panevėžyje gyventojų yra mažiau nei deklaravusiųjų gyvenamąją vietą. Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius porą metų Panevėžyje gyventojų sumažėjo 9-iais tūkstančiais – iki 98,6 tūkst. Tačiau miesto Savivaldybė tvirtina, kad Aukštaitijos sostinėje gyvena daugiau nei skelbia oficiali statistika. Mieste gyvenamąją vietą deklaravo apie 107 tūkst. žmonių.
„Prašymus maisto paketams gauti parašę žmonės emigruoja ir nepraneša“, – įtaria A.Čeponienė. Anot jos, dalis neatsiimtų maisto paketų skurstantiesiems išdalijama vėliau, kai kurie atitenka labdaros valgykloms.
Kaimo žmonės neišrankūs
Panevėžiečiams neskubant sotintis ES sąskaita, rajono gyventojai į nemokamus produktus nespjauna. Už maisto paketų iš ES intervencinių atsargų dalybas rajone atsakingo Panevėžio vyskupijos „Carito“ vadovės Gražinos Kacevičienės teigimu, atsiimti produktus delsia tik Velžio seniūnijos socialiai remtinieji. Vien dėl jų „Carito“ savanoriai sutinka padirbėti ilgiau.
„Panevėžio seniūnijos gyventojams gerokai toliau atvažiuoti į mūsų sandėlį mieste Smėlynės gatvėje, bet vis tiek pasirūpina atsiimti, kas jiems priklauso. Nežinau, kodėl velžiečiams taip sudėtinga.
Gal trūksta atsakomybės, gal laukia, kad į namus atneštų?“ – stebisi G.Kacevičienė.
Anot jos, Velžio seniūnijai dar neišdalinta apie 70 paketų.
Panevėžio rajone praėjusiais metais maisto paketus gaudavo apie 9000 gyventojų, 2011-aisiais europine parama sotinosi apie 11 tūkst. kaimo žmonių.
Rajono Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Aldonos Paškevičienės teigimu, porą kartų neatsiėmusieji maisto paketų išbraukiami iš juos gaunančiųjų sąrašų.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
