Mokinių ir mokytojų santykis Lietuvoje yra vienas žemiausių Europoje
Statistiniai duomenys rodo, kad pedagogų personalas senėja, jo atsinaujinimas lėtėja, mokytojų darbo krūviai mažėja.
„Sparčiai mažėjant mokinių skaičiui, mokytojų skaičius mažėja gerokai lėčiau. Mokinių ir mokytojų santykis Lietuvoje yra vienas žemiausių Europoje, t.y. vienam mokytojui tenka mažiausiai mokinių. Ministro Pirmininko potvarkiu, buvo sudaryta darbo grupė, kuri be kitų klausimų pasiūlė sukurti finansinius svertus pedagogų skaičiui subalansuoti“, - sako Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Elona Bagdanavičienė.
Įgyvendinant šį pasiūlymą, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto lėšų paskirstymo tvarkos aprašas, numatantis išlaidas, skirtas pedagogų išeitinėms kompensacijoms. Išmokoms skiriamos bendrojo ugdymo mokyklų pedagoginiams darbuotojams, įgijusiems teisę į visą senatvės pensiją, kai darbo sutartys nutraukiamos šalių susitarimu.
„Kartu su socialiniais partneriais sutarta, kad išeitinės išmokos pirmiausia būtų skirtos asmenims, kurie jau turi tam tikrą pajamų šaltinį, yra įgiję teisę į senatvės pensiją ir patys apsisprendžia išeiti į pensiją. Išeitinės išmokos dydis yra nuo 2 iki 6 darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, priklausomai nuo jo darbo stažo toje darbovietėje. Planuojama, kad išeitinės išmokos būtų mokamos ir ateityje“, - sako ministerijos atstovė.
Tačiau apraše esantis punktas 4.1. kelia tam tikras sąlygas. Išmokas galima bus skirti tokiu atveju, jei numatoma, kad 2015–2016 mokslo metais mokykloje, kurią palieka pedagogas, bus įgyvendinta bent viena sąlyga: padidės mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui (skaičiuojami mokytojai dirbantys, pagal tą pačią programą ar mokantys to paties dalyko, kaip ir mokytojas, su kuriuo nutraukiama darbo sutartis); padidės savaitės pedagoginių valandų skaičius, tenkantis vienam mokytojui (skaičiuojami mokytojai dirbantys, pagal tą pačią programą ar mokantys to paties dalyko, kaip ir mokytojas, su kuriuo nutraukiama darbo sutartis); sumažės pedagoginių darbuotojų skaičius.
Kilo klausimas, ar neatsitiks taip, kad išėjusio į pensiją mokytojo krūvis bus paskirstytas kolegoms ir tokiu būdu padidės klasės, t.y. ir mokinių skaičius vienam mokytojui. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė E. Bagdanavičienė užtikrino: „Prielaidų sukūrimas oriai išeiti į pensiją, kuomet išėjusio pedagogo krūvis gali būti paskirstytas kitiems, turintiems mažą krūvį, tikrai nėra siejamas su paskatomis jungti klases“. Taigi pedagogai gali jaustis saugiai.
Pensininkai trauktis neketina
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas mano, kad ministerijos siūlomas planas yra pasmerktas žlugti, nes mokytojai net neketina trauktis iš užimamų pareigų.
„Iš esmės, mes didelių skundų negauname, nes neteko girdėti, kad apskritai mokytojai norėtų pasinaudoti tomis išeitinėmis kompensacijomis. Niekas nesiveržia išeiti į pensiją, nes jos per mažos, o ir mokykloje krūviai maži, todėl jie renkasi dirbti būdami pensijoje, o ne nutraukti darbą visiškai“, – mano pašnekovas.
Kitas dalykas, kuris neduoda ramybės mokytojams yra per mažas išeitinėms kompensacijoms skiriamų pinigų kiekis. Pirmininkas mano, kad jų ir nebuvo papildomai skirta, tik popieriuje parašyta. Be to, ministerija negali pasakyti, ar išeitinės kompensacijos bus 2 ar 6 mėnesių dydžio, o tai dar labiau kursto mokytojų nepasitenkinimą. Pirmininkas teigia apskritai nemanantis, jog bus vykdomas optimizacijos planas, tačiau pensininkus nuo atleidimo saugo įstatymai.
„Darbo kodeksas neleidžia pensininkų diskriminuoti, todėl mokyklos savo noru jų atleisti negali. Atvirkščiai, pensininkai netgi turi pirmumo teisę, tai leidžia jų darbo stažas“, – pasakoja A. Navickas.
Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 2 tūkst. pensinio amžiaus dirbančių pedagogų.
