pensija

Nuo balandžio pradžios Lietuvoje prasideda pensijų kaupimo sistemos reforma – papildomai lėšas aprūpintai senatvei kaupiantys žmonės iki šių metų rugsėjo 1 dienos turi pasirinkti, kaip kaups būsimai pensijai. Pensijų fondų atstovai rekomenduoja gyventojams iš naujo apsvarstyti visas galimybes ir pasirinkti tinkamiausią kaupimo būdą bei prisidėti patiems skiriant procentą nuo atlyginimo į savo pensijų sąskaitą ir gauti valstybės priemoką.

Ankstyvas pensinis amžius, didelė, palyginti su darbo užmokesčiu, pensija, mokama tiesiogiai iš valstybės biudžeto... Taip neretai prisimenami sovietmečio laikai Lietuvoje. Tačiau reikia suprasti, kad taip, kaip buvo, nebebus. Mažėja gimstamumas, senėja visuomenė, išlieka didelė darbingo amžiaus žmonių emigracija, nerimą kelia valstybės biudžeto skylė – tai tik keli ekonominiai bei socialiniai argumentai sočios senatvės nenaudai.

Nuo balandžio 1 dienos Lietuvos gyventojai, dalyvavę II pakopos pensijų fonduose, turi apsispręsti, ar ir toliau kaupti pensiją šiuose fonduose, ar grįžti į ,,Sodrą“. Lietuvos banko (LB) specialistai, antradienį pristatydami tyrimo ,,II pakopos pensijų sistemos įtaka gyventojų ir valstybės finansams“ rezultatus, pabrėžė, kad dalyvavimas II pakopos pensijų sistemoje yra ne panacėja, o dalyvauti joje gyventojams, vyresniems negu 55 metai, ir tiems, kuriems iki pensijos liko mažiau negu 7 metai, ...

Gyventojams aktyviai dalyvaujant II pakopos pensijų sistemoje, galima tikėtis iki trečdalio didesnių senatvės pensijų. Dviejų pakopų sistema valstybei kasmet kainuos santykinai reikšmingas sumas, tačiau jau po poros dešimtmečių sistema su privačiu kaupimu atsipirktų. Tokios išvados padarytos Lietuvos banko specialistams atlikus tyrimą, kurio metu vertinta II pakopos pensijų sistemos įtaka gyventojų ir valstybės finansams.

Pensijų išnešiotoją užpuolusiems panevėžiečiams pareikšti įtarimai plėšimu. Kovo 15-osios vidudienį Panevėžyje du jaunuoliai užpuolė UAB "Victum" pensijų išnešiotoją. Vienas trenkė 54-erių moteriai į veidą, kitas pagrobė jos rankinę ir abu nubėgo. Rankinėje buvo piniginė, asmens tapatybės kortelė, įvairios nuolaidų kortelės, mobiliojo ryšio telefonas. Moteris patirtą žalą įvertino 1100 litų.

Pensijų kaupimo sistemos dalyviai nuo balandžio 1 d. įsigaliojančias permainas pasitinka neapsisprendę. Tik 9 proc. antros pakopos dalyvių žino, kaip toliau kaups savo pensiją. Tokias tendencijas rodo „Danske Bank“ užsakymu atlikta antros pensijų pakopos dalyvių apklausa. Kokį sprendimą priimti, kol kas svarsto daugiau nei trys ketvirtadaliai kaupiančiųjų – 35 proc. planuoja pasitarti su pensijų konsultantu, 24 proc. yra neapsisprendę, 20 proc. pasirinkimui trūksta informacijos, o 6 proc.

Lietuva daugiau nei dešimtmetį klaidžioja pensijų sistemos reformos labirintu. Tačiau išėjimas stabilios ir ilgalaikės socialinio aprūpinimo strategijos link yra čia pat – tereikia pripažinti pensijos kaupimo naudą visuomenei.

Per dešimtmetį privačiuose pensijų fonduose „uždirbtas“ pensijas, be „Sodros“ gaunamos pensijos, kiekvieną mėnesį gauna tik 109 piliečiai. Anksčiau konservatorių, o dabar socialdemokratų skambiai išreklamuota pensijų kaupimo reforma, regis, patiria fiasko. Praėjusį trečiadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) pristatyta nauja pensijų skaičiuoklė jau demonstruojama „nulūžo“. Tačiau aiškėja, kad privatūs pensijų fondai yra tapę tik pertekline sistemos grandimi.

Jevgenijus Bardauskas, Justė Navickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Nuo šių metų pradžios, o tai reiškia jau trečias mėnuo, galioja nauja pensijų skaičiavimo tvarka, pagal kurią perskaičiavus pensiją, ji gali padidėti. Tiesa, apie tai mažai kas žino, o patys parlamentarai, į naująją tvarką įdėję nuostatą apie stažo metus, pasunkino pensininkų galimybes gauti didesnę pensiją.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (62 proc.) neįsivaizduoja, kokio dydžio bus jų senatvės pensija. Dažniausiai dėl savo pensijos dydžio abejoja moterys, o vyrai dažniau teigia žinantys, kokios bus jų senatvės pajamos, rodo „Aviva Lietuva“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Apklausos rezultatai atskleidė, kad vyrų, kurie sako, jog neįsivaizduoja, ir tų, kurie sako žinantys, kokia bus jų senatvės pensija, skaičius pasiskirstė maždaug perpus.

Šią savaitę buvo žadėta visuomenei plačiau paaiškinti, kaip keičiasi pensijų kaupimo sistema, tačiau panašu, kad valdantieji dar neturi aiškios pozicijos, kokios krypties turi būti pensijų reforma. Kai kurie valdančiosios koalicijos atstovai siūlo ryžtingai nukirsti privačių pensijų kaupimo fondų maitinimo iš „Sodros“ ir valstybės bambagyslę.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų 48 proc. senatvėje norėtų gauti savo dabartinio atlyginimo dydžio pensiją. Didesnę senatvės pensiją nei dabartinės pajamos norėtų gauti 45 proc. apklaustųjų, atskleidė gyvybės draudimo ir pensijų fondų bendrovės „Aviva Lietuva“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Pasak „Aviva Lietuva“ generalinės direktorės Astos Grabinskės, apklausos metu paaiškėjo, kad tik 7 proc. apklaustųjų mano, jog oriai senatvei užtektų ir mažesnių pajamų nei jos yra dabar.

Nuo 2014 metų sausio 1 dienos įsigalios nauja Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcija, pagal kurią antrojo laipsnio valstybinės pensijos bus skiriamos motinoms, pagimdžiusioms (įvaikinusioms) 5 ir daugiau vaikų, išauginusioms juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusioms.

Vyriausybei siūloma keisti pensijų skaičiavimo būdą pagal vadinamąją pensijos taškų sistemą. Ši sistema, pasak siūlymą pateikusių specialistų, leis pensijų dydį labiau susieti su mokėtomis įmokomis.

Nuo balandžio turėsime apsispręsti, kur norime kaupti pensiją, teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas. "Nuo balandžio 1 d. žmonės, dalyvaujantys antroje pensinių fondų sistemoje, galės pasirinkti, ką jiems daryti toliau", - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistus informavo jis. A. Bitino teigimu, žmonės galės grįžti į "Sodrą", kaupti daugiau ir dalyvauti naujoje "2+1+1" sistemoje, kuri Vyriausybėje bus pristatyta trečiadienį, arba nieko nekeisti.

Popiežius Benediktas XVI tapo pirmuoju Katalikų bažnyčios vadovu per pastaruosius 600 metų, kuris nutarė savanoriškai pasitraukti iš savo posto. Italijos spauda netruko pasidomėti kokią pensiją Vatikanas parūpins popiežiui emeritui. „La Stampa“ rašo, kad popiežius gaus mėnesinę 2500 eurų pensiją. Žinant, kad popiežius pasirinko pensiją sulaukęs 85 metų ir iki tol vadovavo didžiausiai žmonių bendruomenei visame pasaulyje ši suma neatrodo itin didelė.

Senėjanti visuomenė bei daugelyje valstybių atitolinamas pensinis amžius reiškia, kad ateityje mums teks dirbti ilgiau nei mūsų tėvams. Tokia tendencija vis dažniau vadinama tiksinčia demografine laiko bomba. Šiandien rytojui Vokietijos gamintojai, konkrečiai tokios bendrovės kaip BMW, negarsėja ekscentriškais poelgiais, ypač kai tai kainuoja 40 tūkst. eurų.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma kreipėsi į „Sodros“ direktorių Mindaugą Sinkevičių ir siūlė sukurti prie pensinio amžiaus priartėjusių asmenų informavimo sistemą apie didesnės pensijos gavimo perspektyvą. „Taip pat svarbu, kad ta galimybė įvertinti pensijos dydį, priklausomai nuo darbinės veiklos užbaigimo metų, būtų gana plačiai reklamuojama ir visi suinteresuoti asmenys apie tai sužinotų“, – teigia jis.

 Neseniai banko HSBC atliktas pasaulinis tyrimas atskleidė, kad Jungtinės Karalystės gyventojai yra prasčiausiai pasirengę pensijai: išėję į pensiją žmonės santaupas išleidžia vidutiniškai per septynerius metus, skelbia naujienų kanalas „Sky News“. Tyrėjai sako, jog išleidę santaupas Didžiosios Britanijos gyventojai turi dvylika metų gerokai apkarpyti savo išlaidas, nes vidutinis pensinis laikotarpis siekia 19 metų.

Premjeras Algirdas Butkevičius ragina Lietuvos banką rasti būdą, kad dar trečiadienį pensininkai, gaunantys pensijas į Ūkio banke esančias sąskaitas, galėtų atgauti visą ar bent dalį savo pensijos. "Sulaukėme pensininkų, kurie pensijas gauna į Ūkio banko sąskaitas, skambučių. Žmonės teigia nespėję išsiimti jiems priklausančių pinigų. "Sodra" jau pervedė pensijoms skirtas lėšas, tačiau Ūkio banko sąskaitos įšaldytos", - Ministro Pirmininko spaudos tarnybos pranešime cituojamas A. Butkevičius.

Šiaulių bankas Ūkio banko klientams, kurių gaunamos pensijos užstrigo problemų patyrusiame banke, siūlo naują paslaugą – „pensijos avanso“ limitą, kuris gali siekti iki 300 litų ir yra suteikiamas iki kitos pensijos gavimo dienos. Šią paslaugą Šiaulių bankas pradeda teikti šiandien nuo 13 val. „Pensijos avansas“ suteikiamas Šiaulių banko mokėjimo kortelės sąskaitoje. Mokėjimo kortelė išduodama nemokamai, jai netaikomas aptarnavimo mokestis.

Vakar Lietuvos bankui apribojus Ūkio banko veiklą, šiauliečiai rinkosi prie banko filialo Šiauliuose. Senjorai negalėjo atsiimti pensijų, baiminosi dėl indėlių likimo. Lietuvos banko vadovas pareiškė, kad Ūkio bankas susidūrė su likvidumo problemomis. Pasigirdus pareiškimams apie krepšinio klubo „Žalgiris" situaciją iš jo ėmė „trauktis“ piniginės lėšos. Skyrius – užrakintas, bankomatai – neveikia „Visos durys užrakintos – atidaromos tik pabarškinus slaptą kodą.

Antradienį Lietuvos bankui apribojus verslininko Vladimiro Romanovo valdomo Ūkio banko veiklą prie banko skyrių būriavosi pirmieji klientai. Vilniuje sutiktų žmonių nuotaikos buvo skirtingos: pensinio amžiaus vilniečiai neslėpė nusivylimo, o jaunesni klientai, paprašyti išsakyti savo nuomonę, komentuoti atsisakė ir skubėjo savais reikalais. Prie vieno iš Ūkio banko skyrių sutikta vilnietė teigė atėjusi atsiimti indėlio, tačiau to padaryti moteriai nepavyko – skyrius buvo uždarytas.

Nuo balandžio 1 dienos Lietuvos gyventojai, prieš kurį laiką pasirinkę galimybę dalyvauti antros pakopos pensijų sistemoje, turės iš naujo apsispręsti, ar sugrįš į ,,Sodrą“, ar ir toliau kaups pensiją privačiuose pensijų fonduose. Žmonės žino per mažai Artėjant šiai datai visuomenei pristatyti tyrimo ,,Gyventojų požiūris į valstybinį socialinį draudimą“ rezultatai.

„Aviva Lietuva“ naujų pensijų fondų klientų statistika rodo, kad pensijų sistemos pakeitimus gyventojai vertina teigiamai. Šiais metais jau beveik du tūkstančiai naujų klientų išreiškė valią ne tik kaupti pensijai, bet ir gauti valstybės paramą. Nuo metų pradžios „Aviva Lietuva“ sulaukė 1980 naujų pensijų fondų klientų, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, 1336 naujomis sutartimis, tai yra net 67 proc.

2012 m. spalio 8 dieną Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotas sertifikatas, patvirtinantis, jog įdiegta kokybės vadybos sistema atitinka standarto ISO 9001 reikalavimus. Tai vienas iš didžiausių viešojo sektoriaus kokybės vadybos sistemos diegimo pavyzdžių Lietuvoje, apimantis pokyčius daugiau nei 3.000 darbuotojų turinčioje organizacijoje.

Nuo metų pradžios įsigaliojo nauja pensijų skaičiavimo tvarka, labiausiai aktuali tiems gyventojams, kuriems pensija skiriama pirmą kartą. Viską apie šiuos pakeitimus galima sužinoti paskambinus į „Sodros“ informacijos centrą numeriu 1883. Visi pensijos apskaičiavimui reikalingi dokumentai priimami ir su tuo susiję prašymai svarstomi TIK „Sodros“ teritoriniuose skyriuose. Jeigu į jūsų namus atėjo „Sodros“ darbuotojais prisistatantys asmenys – veikiausiai jie aferistai.

 Amerikiečio koledžo tyrimas rodo, jog trys ketvirtadaliai visų verslininkų neturi sukūrę formalaus išėjimo į pensiją plano. JAV tai yra šokas. Kita vertus, Lietuvoje dar visai nėra susiformavusi kultūra, kurioje vyresnio amžiaus verslininkai galvotų apie atsistatydinimą ir tai, ką veiks atsistatydinus. Vyrauja tokia mąstysena: pasirūpink verslu šiandien, o verslas pasirūpins tavimi rytoj. Neprarask koncentracijos.

 Lietuviai nenori į pensiją. Bent jau taip rodo vienos šalies draudimo bendrovių apklausa. Ir tikrai ne todėl, kad neįsivaizduoja gyvenimo be darbo. Ne, užtarnauto poilsio jiems norisi, bet atlikus nesudėtingus matematinius veiksmus, tampa aišku, kad visam laikui užvėrus darbovietės duris poilsio nebus. Nieko nuostabaus, jei iš anksto nesiruošei ir netaupei, du kartus sumažėjusios pajamos – skaudus smūgis kišenei.

8 iš 10 pensinio amžiaus sulaukę asmenys sprendimą išeiti į pensiją vis atidėlioja. Gyventojams sunkiausia susitaikyti su faktu, jog pajamos stipriai sumažės, parodė Europos bendrovės „ERGO Life Insurance“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Apklausos duomenimis, kiek daugiau nei pusė dabartinių pensininkų svarstė iki vienerių metų, kol pasiryžo išeiti į pensiją, 1-3 metus delsė penktadalis, 4-7 metus - 6 proc. pensinio amžiaus gyventojų. Keli respondentai (1,2 proc.

Kristina Jackūnaitė, LRT televizijos laida „Panorama“ Nuo kitų metų keisis senatvės pensijų skaičiavimo tvarka. Tai numatyta ir ketvirtadienį Seimo patvirtintame „Sodros“ biudžete. Politikai tvirtina, kad naujoji tvarka palanki tiems, kurie nuo sausio išeis į pensiją.

Valdžioms besikeičiant kol kas nedaugėja aiškumo, kaip gyvens dabartiniai senjorai. Kada neliks „Sodros“ deficito? „Sodros“ biudžetas tiesiogiai priklauso ne vien nuo to, kokie sprendimai priimami dėl įmokų ir išmokų dydžio, bet ir nuo ekonominės bei demografinės padėties. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją bei šiandien priimtus įstatymus, socialinio draudimo sistema beveik subalansuojama jau 2015 metais. Šiandien galima konstatuoti, kad mažėja nedarbas.

Vieni ekonomistai tvirtina, kad pensinio amžiaus didinimas yra skatintinas dalykas norint surinkti pakankamai pinigų „Sodrai“. Kiti ekspertai teigia, kad tai yra neišvengiamas blogis, kuris neleidžia žmogui pailsėti net senatvėje. Nuo šių metų pradėta palaipsniui didinti pensinį amžių, kol 2026 metais jis pasieks 65 metų ribą tiek vyrams, tiek moterims.

Slovėnijos nacionalinė asamblėja vienbalsiai pritarė pensijų reformai, kuri įsigalios nuo 2013 m. sausio 1 dienos. Tai pirmoji svarbi struktūrinė reforma, kuria šalies vyriausybė tikisi pagerinti ekonominę ir finansinę situaciją. Apie tai informuojama Slovėnijos vyriausybės pranešime spaudai.

Gyvenantiesiems sodo nameliuose kompensacija kietajam kurui nepriklauso, ir visai nesvarbu, kad jų pajamos nesiekia nė pusės tūkstančio litų. Ne vieną į skurdo gniaužtus patekusią šeimą gelbsti kukli socialinė pašalpa arba kompensacija šildymui, kietajam kurui. Deja, ją gauti gali ne visi balansuojantys ties išgyvenimo riba: nepasiturinčios šeimos turi atitikti įstatymo nustatytas sąlygas.

 Dėl vykstančių socialinių ir ekonominių pokyčių Europoje vis didesnis dėmesys skiriamas socialinių sistemų pertvarkai, o vienu populiariausių sprendimų pripažįstamas žmonių skatinimas kaupti pensiją ne tik antrojoje, bet ir trečiojoje pakopose, teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Vidmanto Babrausko straipsnis „Nacionalinio pyrago dalybos“. Seimui pateiktą 2013 metų biudžetą kaip visada po rinkimų gožia premjerų ir ministrų apžiūros. Kol kas ir naujojo premjero kalboje girdėti tik retorika apie taupymą. Metai iš metų keičiasi nacionalinio pinigų pyrago, vadinamo valstybės biudžetu, pjaustytojai, bet jis vis tiek nelieka skurdo pyragas? Susipažinkite, ką mano ekspertai.

Kadenciją baigiantis Seimas trečiadienį pritarė pensijų reformai, leisiančiais tobulinti galiojančią pensijų kaupimo sistemą. Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisas parėmė 55 Seimo nariai, prieš balsavo 1, susilaikė 14 parlamentarų (užsiregistravo 75 Seimo nariai), už Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus balsavo 58 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 14 parlamentarų.

Kas penktas (21,6 proc.) 50-69 metų amžiaus senatvės pensijos gavėjas Lietuvoje išėjo į pensiją nesulaukęs pensinio amžiaus, rodo Statistikos departamento atliktas tyrimas. Šio amžiaus senatvės pensiją gaunantys vyrai kiek dažniau nei moterys nurodė išėję į pensiją nesulaukę pensinio amžiaus - atitinkamai 22,6 ir 21,1 proc. 57,6 proc. 50-69 metų amžiaus moterų nurodė, kad pirmą kartą senatvės pensiją gavo būdamos 60 metų, daugiau nei pusė (53,9 proc.) šio amžiaus vyrų - 62 metų.

65 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad būdami pensininkais neišgyventų iš 750 litų senatvės pensijos, o 27 proc. nurodė, kad išgyventi įmanoma, bet būtų sunku. Tokie duomenys paaiškėjo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu atlikus gyventojų apklausą. 750 litų pensijos pragyventi pakaktų tik 4 proc. gyventojų, tačiau dauguma neieško būdų, kaip taupyti lėšas senatvei.

Prieš keletą dešimtmečių Vakaruose ir Sovietinio bloko valstybėse gyventojai pernelyg negalvojo apie laukiančią senatvę, nes žinojo, kad jų ateitimi pasirūpins valstybinė socialinio draudimo sistema arba privatūs pensijų fondai. Šiandien išsivysčiusį pasaulį kamuoja demografinė krizė ir ekonominiai sukrėtimai. Senstant visuomenei dirbantys gyventojai nebepajėgia užtikrinti pakankamų pensijų vyresnės kartos atstovams.

Jums sun­ku ras­ti dar­bą, nes ten, kur ga­lė­tų bū­ti lais­va kė­dė, ją už­ėmęs sep­ty­nias­de­šimt­me­tis pen­si­nin­kas? Be­vai­sės dar­bo pa­ieš­kos jau­nus žmo­nes stu­mia į ne­vil­tį – jau­nų be­dar­bių kiek­vie­ną pa­va­sa­rį pa­dau­gė­ja, o dir­ban­čių pen­si­nio am­žiaus žmo­nių ne­ma­žė­ja. „Gau­nu pen­si­ją ir at­ly­gi­ni­mą. Iš­gy­ven­ti leng­viau ne­gu tik iš pen­si­jos, dirb­siu tiek, kiek ga­lė­siu“, – sa­ko par­da­vė­ja dir­ban­ti 71-erių aly­tiš­kė Ja­ni­na.

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui skirti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją kunigui Juliui Sasnauskui kaip labiausiai pasižymėjusiam neginkluoto pasipriešinimo - laisvės kovų dalyviui. Minėtoji pensija skiriama Lietuvos Respublikos piliečiams, kai jie sukanka senatvės pensijos amžių arba yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 ir daugiau procentų darbingumo.

JAV Sveikatos, švietimo ir socialinės rūpybos ministerija atliko tyrimą ir nustatė: iš 100 žmonių, sulaukusių 65-erių metų amžiaus, 1 buvo turtingas, 4 gyveno pasiturimai, 5 vis dar buvo priversti dirbti, kad išgyventų, 54 išlaikė jų šeimos ar valstybė, o 36 jau buvo mirę. Šis tyrimas atliktas  vienoje turtingiausių pasaulio šalių iki pastarojo meto krizės.

Tokius rezultatus atskleidė SEB banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Jos duomenimis, būsimos pensijos dydžiu domisi tik 15 proc. Baltijos šalių gyventojų. Daugiau negu pusė (55 proc.) jų mano, kad iki pensijos dar toli, todėl šis klausimas neaktualus. Pastebėtina, kad net penktadalis (20 proc.) latvių mano, jog jie apskritai nesulauks pensinio amžiaus. Tyrimas taip pat parodė, kad nemaža dalis Baltijos šalių gyventojų nepasitikti pensijų sistema.

Nors Seimas paskutinėmis pavasario sesijos dienomis nutarė atidėti pensijų kaupimo įstatymų paketo svarstymą rudens sesijai, tačiau žiniasklaidoje sukeltos pasipiktinimo šiais įstatymais bangos nerimsta dar ir dabar. Kaip dažnai būna, kritika neapsiribojo naujųjų įstatymų analize, bet išvirto į bendrą nepasitenkinimą Seimu ir Seimo nariais. Peržvelgęs kelis smarkesnių Seimo kritikų straipsnius pensijų kaupimo tema radau nemažai nepamatuoto pykčio, taip pat tiesiog klaidingų teiginių.

Nors Seimas paskutinėmis pavasario sesijos dienomis nutarė atidėti pensijų kaupimo įstatymų paketo svarstymą rudens sesijai, tačiau žiniasklaidoje sukeltos pasipiktinimo šiais įstatymais bangos nerimsta dar ir dabar. Kaip dažnai būna, kritika neapsiribojo naujųjų įstatymų analize, bet išvirto į bendrą nepasitenkinimą Seimu ir Seimo nariais. Peržvelgęs kelis smarkesnių Seimo kritikų straipsnius pensijų kaupimo tema radau nemažai nepamatuoto pykčio, taip pat tiesiog klaidingų teiginių.

Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostat“ prognozuoja, jog Lietuvos visuomenė ir toliau sparčiai senės – manoma, jog 2060 m. net 37 proc. šalies gyventojų bus pagyvenę žmonės. Žinodami šį faktą vis dažniau susimąstome, ar sulaukę pensinio amžiaus turėsime pakankamai finansinių išteklių, kurie užtikrins kokybišką ir patogų gyvenimą. Viena iš galimybių pasirūpinti savo ateitimi – kaupti pensijų fonduose.

Vyriausybė birželio 20 d. savo nutarimu patvirtino, kad nuo rugpjūčio 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) didės 50-čia Lt ir sudarys 850 Lt. Taip pat patvirtino 5,15 Lt minimalųjį valandinį atlygį. Didėjant MMA, bus keičiami Vyriausybės nutarimu nustatyti visų kategorijų darbuotojų mažiausi tarnybinių atlyginimų koeficientai. Minimaliosios mėnesinės algos padidinimas iki 850 Lt palies daugiau kaip 200 tūkst. darbuotojų, tarp jų ir 38 tūkstančius biudžetinių įstaigų darbuotojų.