Kokį sprendimą priimti, kol kas svarsto daugiau nei trys ketvirtadaliai kaupiančiųjų – 35 proc. planuoja pasitarti su pensijų konsultantu, 24 proc. yra neapsisprendę, 20 proc. pasirinkimui trūksta informacijos, o 6 proc. galvoja skaičiuoti savarankiškai.
„Susipainioję ir negalintys priimti sprendimų antros pakopos pensijų dalyviai – nuolatinių diskusijų ir garsių pasvarstymų, kaip „reformuoti reformos reformą“ pasekmė. Tokioje aplinkoje mažiau finansiškai išprususiems žmonėms lengva pasiklysti ir priimti sprendimą atsižvelgiant tik į tai, kas garsiau kalba“, – sako Darius Kuzmickas, „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius.
Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad 6 proc. dalyvaujančių antros pakopos pensijų kaupime yra apsisprendę nieko nekeisti, o 3 proc. ketina sustabdyti dalyvavimą privačiuose pensijų fonduose.
Pasak D. Kuzmicko, sistemos aiškumo trūkumas tampa kliūtimi apsisprendžiant – tik kas penktas (18 proc.) antros pakopos dalyvis aiškiai žino ir supranta savo galimybes keisti pensijų kaupimą. Tuo tarpu 75 proc. teigia neturintys konkrečios informacijos apie pensijų kaupimo sistemos pakeitimus.
„Nuolatiniai pokyčiai sistemoje mažina visuomenės pasitikėjimą ir kliudo sistemos veikimui, nors įsigaliojantys pakeitimai neabejotinai yra aktualūs ir naudingi daugumai antros pakopos sistemos dalyvių. Pensijų kaupimas yra ilgalaikis procesas, todėl labai svarbu žmonėms aiškiai pristatyti ilgalaikes perspektyvas, apie kurias reikėtų galvoti ir kitąkart planuojant pokyčius“, – sako D. Kuzmickas.
Pensijų reformos ir Pensijų kaupimo įstatymų pakeitimai numato, jog nuo šių metų balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. antros pakopos pensijų kaupimo dalyviai, sudarę sutartis iki 2013 m., turės iš naujo apsispręsti, kaip pensiją kaups toliau.
Reprezentatyvią dalyvaujančių antros pensijų pakopos kaupime Lietuvos gyventojų apklausą šių metų vasario mėnesį „Danske Bank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „RAIT“.
