darius kuzmickas

Lietuvoje II pakopos pensijų dalyviai praėjusius metus užbaigė sukaupę 5,43 mlrd. litų – vidutiniškai po 4861 litą. Didelė pensijų fondų dalyvių dalis apsisprendė nuo metų pradžios prie kaupimo prisidėti ir savo asmeninėmis lėšomis, o taip gauti dar ir papildomą priemoką iš valstybės biudžeto – šie pasikeitimai taps lemiamu II pakopos pensijų augimo veiksniu. Be didėjančių pervedimų II pakopos pensijų augimą 2014 m. turėtų palaikyti ir investavimo rezultatai.

Praėję pensijų kaupimo metai buvo išskirtiniai – pokyčiai pensijų sistemoje ne tik paskatino II pakopos pensijų fondų dalyvius prie kaupimo papildomai prisidėti savo lėšomis, tačiau ir prisijungti naujus, iki tol kaupime iš viso nedalyvavusius, asmenis. 2013 m. sudaryta per 55 tūkst. naujų pensijų kaupimo sutarčių – 2,4 karto daugiau nei 2012 m. Nuo šių metų 400 tūkst. žmonių savo II pakopos pensiją kaupia papildomai prisidėdami savo lėšomis.

Lietuvos gyventojų pasiruošimą pensijai lydi paradoksai. 74 proc. gyventojų mano, jog būsimos pensijos finansais žmogui reikia rūpintis iš anksto, tačiau kartu vos trečdalis (29 proc.) gyventojų žino savo išėjimo į pensiją datą. Tai atskleidžia „Danske Bank“ užsakymu atliktas nuomonės tyrimas apie gyventojų pensijos finansų perspektyvas. Šiuo metu 13 proc. gyventojų savo pensijos finansams teigia per mėnesį atidedantys iki 100 litų, o 9 proc.

„Danske Capital investicijų valdymas“ nuo šiol teiks ir III pakopos pensijų kaupimo paslaugas. Jau pirmadienį bendrovės pradedamas siūlyti naujas pensijų fondas „Danske pensija plius“ į akcijas galės investuoti iki 100 proc. savo turto, priklausomai nuo rinkos tendencijų.

Komentarą parengė Darius Kuzmickas, „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius Kol lietuviai iš naujo galvoja, kaupti II pakopos pensijų fonduose ar ne, užsienio šalyse žmonės sėkmingai papildomai taupo savo senatvei, nekeldami klausimų dėl II pakopos reikalingumo.

Pensijų kaupimo sistemos dalyviai nuo balandžio 1 d. įsigaliojančias permainas pasitinka neapsisprendę. Tik 9 proc. antros pakopos dalyvių žino, kaip toliau kaups savo pensiją. Tokias tendencijas rodo „Danske Bank“ užsakymu atlikta antros pensijų pakopos dalyvių apklausa. Kokį sprendimą priimti, kol kas svarsto daugiau nei trys ketvirtadaliai kaupiančiųjų – 35 proc. planuoja pasitarti su pensijų konsultantu, 24 proc. yra neapsisprendę, 20 proc. pasirinkimui trūksta informacijos, o 6 proc.

Lietuva daugiau nei dešimtmetį klaidžioja pensijų sistemos reformos labirintu. Tačiau išėjimas stabilios ir ilgalaikės socialinio aprūpinimo strategijos link yra čia pat – tereikia pripažinti pensijos kaupimo naudą visuomenei.

„Danske Capital investicijų valdymas“ antros pakopos pensijų fondų turtas per metus padidėjo 28 proc. 2012 m. gruodžio 31 d. antros pensijų pakopos dalyviai „Danske“ pensijų fonduose vidutiniškai buvo sukaupę po 8 tūkst. litų. „Praėję metai pensijų fondams buvo sėkmingi – visi pensijų fondai Lietuvoje uždirbo teigiamą investicinę grąžą.

„Danske“ banko statistika rodo, kad vidutinė vyro investuojama suma į fondus yra beveik du kartus didesnė nei moters. Pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje vyras vidutiniškai buvo investavęs 48 000 Lt, moteris – 25 000 Lt. „Kol kas vidutine investuota suma moterys atsilieka nuo vyrų, tačiau paskutinių metų statistika rodo, kad moterys pradeda investuoti aktyviau – per šių metų pirmąjį ketvirtį jos investiciniams fondams skyrė beveik dvigubai daugiau lėšų nei vyrai.

Trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų (74 proc.), pasirinkusiųjų antrąją pensijų kaupimo pakopą, žino, kur išleis sukauptus pinigus. 44 proc. ketina juos panaudoti kasdienėms reikmėms. Maždaug kas aštuntas (13 proc.) mano, kad jų prireiks netikėtoms išlaidoms, o kas šeštas (16 proc.) planuoja juos išleisti savo malonumui - 10 proc. išvykti į kelionę, 6 proc. įsigyti norimą pirkinį. Tai rodo „Danske“ banko užsakymu bendrovės „RAIT“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.

Lietuviams investavimas į nekilnojamą turtą (NT) tikrai nėra svetimas – visi prisimena, kad dar prieš 3-4 metus NT verslas ir rinka tiesiog klestėjo. Atėjusi krizė iš esmės pakeitė situaciją – šio verslo rinkos dalyviams atėjo sunkūs laikai, ir norinčių investuoti į šią sritį praktiškai nebeliko. Tačiau juodžiausi krizės laikai, tikėkimės, jau praeityje, tad ir investavimas į nekilnojamąjį turtą po truputį atsigauna. Pats metas susipažinti artimiau.

Visi investuojantys žino, kad šiame sudėtingame „žaidime“ vienas svarbiausių dalykų –  informacija. Jūsų pelnas arba nuostoliai tiesiogiai priklauso nuo to, kokios tikslios, operatyvios ir naudingos yra Jūsų nuolat gaunamos žinios.

Sunku pasakyti, kaip gimsta investavimo mitai. Tačiau jie tikrai egzistuoja ir jų yra daugybė. Vieni  labiau panašūs į pokštus ir nedarantys didelės įtakos, tuo metu kiti labai ydingi ir galintys stipriai apkarpyti jūsų investicijas. Apžvelgsime kelis visiems svarbius mitus bei panagrinėsime, kiek juose yra tiesos. Pirmas mitas – investavimas yra lošimas.

Į klausimą, ar įmanoma praturtėti iš investavimo, remiantis daugelį šimtmečių žmonių kaupta patirtimi, galima vienareikšmiškai atsakyti – taip. Iškart svarbu paminėti, jog investavimas dažnai yra painiojamas su spekuliavimu ir dėl šios priežasties daugelis žmonių netgi šiandien  investuoti baiminasi. Spekuliavimas paprastai yra apibūdinamas kaip karštligiškas siekimas per kuo trumpesnį laiką užsidirbti pinigų perkant ir parduodant įvairiausias prekes.

Praėjusį kartą aptarėme, ką investuotojams reiškia buliai ir meškos. Apie tai dar kartelį galite pasižiūrėti čia. Šiandien norime aptarti dar keletą terminų, su kuriais pradedantys investuotojai tikrai susidurs, tačiau jų reikšmė tikriausiai nebus aiški. Tikimės, kad skaitytojas jau yra bent minimaliai susipažinęs su investavimo pradmenimis.

Jeigu tik pradedate domėtis investavimu, žodžiai „meškos“ ir „buliai“, nors ir intriguoja, turbūt nieko jums nesako. Vis dėlto tai - vieni svarbiausių investavimo simbolių, kuriais dažnai iliustruojami įvairūs pranešimai ir rinkų informacija. Puolantis bulius lengviausiai atpažįstamas kaip Volstryto – pagrindinio JAV finansų rajono - simbolis.

Investicinių fondų palyginimas yra vienas svarbiausių sprendimų, nuo kurio priklauso Jūsų investicijos sėkmė. Jei mokėsite palyginti, tai mokėsite ir sėkmingai pasirinkti, tad aptarsime, į ką investuotojai kreipia dėmesį ir į ką reikėtų. Pelningumas paprastai būna pirmas dalykas, kurį stengiasi įvertinti kiekvienas investuotojas. Labai dažnai tai bandoma padaryti analizuojant praeities rezultatus. Deja, vertybinių popierių kainos nelinkusios kartotis ir nieko doro iš to neatspėsite.

Pradėkim nuo to, kas tai yra ir kaip tai veikia. Investicinis fondas - tai daugelio investuotojų suneštos lėšos,  kurias bendrai valdo atsakingas valdytojas. Investuotojams – fondo dalyviams - nebereikia rūpintis, ką pirkti ir kada parduoti, viską už juos padaro profesionalus fondo valdytojas. Investavimas į fondus yra turbūt tinkamiausias sprendimas pradedantiems, neturintiems pakankamai žinių ar negalintiems skirti pakankamai laiko investicijų priežiūrai.

Investavimas yra normali darbinė veikla, todėl jos galima išmokti ir tikėtis pastangas atspindinčių rezultatų. Daugelis mėgsta pabrėžti sėkmės faktorių –  žinoma, sėkmė gali padaryti ir neįmanomus  dalykus, bet jeigu Jūsų planas bus paremta tik ja, tai bus lošimas. O lošimas ir investavimas skiriasi, sako Darius Kuzmickas, Danske banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento direktorius.

Apie investavimą karts nuo karto tenka išgirsti iš įvairių žiniasklaidos priemonių, finansinių institucijų, tačiau dažnas nesiryžta rimčiau tuo domėtis, įsivaizduodamas, kad tai yra sunkus ir varginantis darbas, skirtas tik daug pinigų turintiesiams. „Balsas.lt“ pradeda naują investavimo pradžiamokslio rubriką, kurioje kas savaitę bus pateikiami smulkūs pirmieji žingsneliai, nuo ko pradėti ir kaip, kur galima būtų investuoti.

Šiaurės Europos ir Baltijos šalių finansinių paslaugų grupių Danijos „Danske Bank“ iš gyvybės draudimo Europos bendrovės (SE) „Sampo Life Insurance Baltic“ įsigijo Lietuvos antrosios pakopos pensijų kaupimo bendrovę „SAMPO pensijų fondų valdymas“. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį dėl UAB „SAMPO pensijų fondų valdymas“ 100 % akcijų perleidimo SE „Sampo Life Insurance Baltic“ ir „Danske Bank“ pasirašė dar šių metų vasario mėnesį, gegužę Lietuvos Vertybinių popierių komisija išdavė „Danske Bank“ le...

Trečiadienį (06.18) Vyriausybė pritarė teisės aktų paketui, reglamentuojančiam socialinio draudimo įmokos dalies kaupimą, tačiau kai kurie ekspertai baiminasi, kad įstatymų įgyvendinimui pradėjus rengti poįstatyminius aktus, bus pripažinta, kad dėl laiko stokos ar kitų priežasčių kai kurių įstatymo nuostatų įgyvendinti neįmanoma. "Nors seniai laukiame reformos, tačiau skubėjimas priimti įstatymus šioje situacijoje gali būti pražūtinga strategija.