Trečiadienį (06.18) Vyriausybė pritarė teisės aktų paketui, reglamentuojančiam socialinio draudimo įmokos dalies kaupimą, tačiau kai kurie ekspertai baiminasi, kad įstatymų įgyvendinimui pradėjus rengti poįstatyminius aktus, bus pripažinta, kad dėl laiko stokos ar kitų priežasčių kai kurių įstatymo nuostatų įgyvendinti neįmanoma.
"Nors seniai laukiame reformos, tačiau skubėjimas priimti įstatymus šioje situacijoje gali būti pražūtinga strategija. Per menkas institucijų pasirengimas iš pat pradžių gali sugriauti visuomenės ir rinkos dalyvių dedamas viltis ir pasitikėjimą reforma ir jos vykdytojais", - mano UAB "Sampo bankas" Turto valdymo projektų vadovas Darius Kuzmickas.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilijos Blinkevičiūtės, Seimui bus siūlomos naujos įstatymų nuostatos, panaikinančios didžiausias kliūtis pensijų fondų steigimuisi. Viena jų - atsisakymas būtino 4 mln. litų įstatinio kapitalo, kuris, atsižvelgiant į Lietuvos rinkos dydį bei potencialias savanoriško pensijų kaupimo apimtis, buvo viena didžiausių kliūčių pensijų fondų steigimui. Projekte taip pat atsisakoma pensijų fondo, kaip juridinio asmens, sampratos.
Fondų valdymą siūloma perduoti licencijuotoms valdymo įmonėms bei įmonėms, turinčioms licenciją valdyti investicinius fondus ir investicines kintamojo kapitalo bendroves.
Pensijų fondų valdymo įmonėms siūloma nustatyti 150 tūkst. eurų pradinio kapitalo reikalavimą. Papildomai nustatoma, kad ne mažiau kaip 125 tūkst. eurų valdymo bendrovėse būtų investuota į diversifikuotą investicijų portfelį.
Tuo atveju, kai pensijų kaupimo bendrovės nuspręs garantuoti tam tikrą pajamingumą jų valdomų pensijų fondų dalyviams - draudimo įmonė privalės papildomai sudaryti pakankamus techninius atidėjimus, o valdymo bendrovė - formuoti pakankamą garantijų rezervą.
Iš pensijų turto bus galima daryti tik tokius atskaitymus, kurie yra susiję su pensijų fondo valdymu. Visos kitos pensijų fondo taisyklėse nenumatytos arba nustatytas ribas viršijančios išlaidos turės būti dengiamos pensijų kaupimo bendrovės sąskaita.
Pensijų fondai į vieno emitento vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones galės investuoti ne daugiau kaip 5 proc. pensijų turtą sudarančių grynųjų aktyvų. Investicijos į indėlius vienoje kredito įstaigoje negalės sudaryti daugiau kaip 20 proc. pensijų turtą sudarančių grynųjų aktyvų. Investicijos į Lietuvos ar Europos Sąjungos valstybių išleistus vertybinius popierius negalės viršyti 35 proc. pensijų turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
Pensijų kaupimo bendrovei bus draudžiama potencialų dalyvį raginti tapti pensijų fondo dalyviu ar nenutraukti sutarties, siūlant jam naudą, nesusijusią su pensijų fondo veikla. Teikdamos informaciją apie galimas pensijų išmokas, pensijų kaupimo bendrovės privalės naudotis tik oficialia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta išmokų apskaičiavimo lentele. Prieš skelbdama reklamą pensijų kaupimo bendrovė privalės ją suderinti su atitinkama priežiūros institucija.
Vertybinių popierių komisija turės teisę skirti baudas: valdymo įmonėms, kurios sudaro pensijų kaupimo sutartis neįregistravusios pensijų fondo taisyklių - iki 100 tūkst. litų, valdymo įmonėms, pažeidusioms investavimo tvarką, kai dėl to kyla grėsmė dalyvių turtiniams interesams - iki 300 tūkst. litų, pažeidusioms paslaugų siūlymo ar reklamos tvarką - iki 100 tūkst. litų ir pan.
Pasak D. Kuzmicko, kliūtimi reformai gali tapti tai, kad valstybės institucijų - "Sodros", Mokesčių inspekcijos techninis pasirengimas reformai gali būti nepakankamas.
"Pensijų reformos dalyvių informuotumas yra žemas. Kuo remsis asmuo, kuris per 2-3 mėnesius turės priimti labai svarbų savo likusiam gyvenimui sprendimą dėl pensijos? Pensijų pardavėjo reklama? Ar bus suspėta įgyvendinti visuotinę ir veiksmingą pensijų reformos informacinę kampaniją?", - klausia "Sampo" Turto valdymo projektų vadovas.
Parengti teisės aktai numato, kad šiemet pensijų kaupimo bendrovę asmuo galės pasirinkti iki gruodžio 1 dienos. Ateinančiais metais sutartį su pensijų fondais asmenys galės pasirašyti iki gegužės pradžios.
ELTA
