Per dešimtmetį privačiuose pensijų fonduose „uždirbtas“ pensijas, be „Sodros“ gaunamos pensijos, kiekvieną mėnesį gauna tik 109 piliečiai. Anksčiau konservatorių, o dabar socialdemokratų skambiai išreklamuota pensijų kaupimo reforma, regis, patiria fiasko. Praėjusį trečiadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) pristatyta nauja pensijų skaičiuoklė jau demonstruojama „nulūžo“. Tačiau aiškėja, kad privatūs pensijų fondai yra tapę tik pertekline sistemos grandimi.
Trys burtažodžiai
Nuo šių metų pradžios įsigaliojus Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms, gyventojai nuo balandžio iki rugsėjo turės pasirinkti vieną iš trijų kaupimo senatvės pensijai būdų. Pasirinkę pirmąjį būdą jie galės likti prie dabartinės tvarkos, kai dalis atskaitymų kaupiama „Sodroje“, o dalis – privačiame pensijų fonde. Pasirinkus antrąjį būdą, pensija bus kaupiama ir „Sodroje“, ir privačiame fonde (kaip yra šiuo metu), tik proc. bus papildomai atskaitomas iš atlyginimo ir nukreipiamas į privatų fondą, o dar 1 proc. valstybė už gyventoją perves fondui iš valstybės biudžeto pagal tuo metu šalyje galiojantį vidutinį darbo užmokestį. Šis būdas dar vadinamas „2+1+1“. Vidutinis atlyginimas šalyje šiuo metu yra 2 170 Lt, todėl kiekvieną mėnesį valstybė gyventojui skirtų 21,70 Lt. 2016 m. tiek žmogaus, tiek valstybės įnašai turėtų didėti iki 2 proc. Pasirinkęs trečiąjį būdą, žmogus galės visiškai stabdyti pervedimus į privatų fondą ir senatvės pensiją kaupti tik „Sodroje“.
Premjeras Algirdas Butkevičius dar praėjusį trečiadienį neslėpė optimizmo dėl pensijų reformos sėkmės, bet neprognozavo, kiek ši reforma kainuos biudžetui ir ar apskritai ji pasiteisins. „Bus galima atsakyti tada, kai tikrai žinosime, kiek žmonių dalyvauja. Kol kas norinčiųjų nedaug“, – žurnalistams sakė A.Butkevičius. Pasirinkus priimtiniausią būdą, sprendimo nebus galima atšaukti. Nauja tvarka įsigalios nuo 2014 m. sausio 1 d.
Duomenys tik preliminarūs
Praėjusį trečiadienį SADM pristatyta pensijų skaičiuoklė padės dirbantiesiems apsispręsti, kurį vieną iš trijų kaupimo senatvės pensijai būdų rinktis. Tiesa, pristatoma skaičiuoklė „nulūžo“. Interneto nuoroda į ją „neatsakė“. Kiek laiko buvo užstrigusi ir SADM interneto svetainė. Skaičiuoklę pavyko „atgaivinti“ tik po kelių valandų kitu adresu.
SADM viceministras Audrius Bitinas kalbėjo, kad tiek valstybė, tiek pensijų kaupimo bendrovės dės visas pastangas ir suteiks dirbantiesiems kiek įmanoma daugiau išsamios informacijos apie tai, kokios pensijos jie gali tikėtis ateityje. „Nėra vieno teisingo sprendimo visiems, todėl esame parengę specialią skaičiuoklę, kuri padės apsispręsti, – aiškino A. Bitinas. – Jos pateikiami duomenys yra preliminarūs, tačiau žmogus matys bendras tendencijas ir galės lengviau sužinoti, kokios pensijos jis gali tikėtis senatvėje, pasirinkęs vieną iš trijų būdų.“ Skaičiuoklė sukurta taip, kad parodytų tikėtiną pensijos dydį šiandienos kainomis ir pinigų verte, kad žmogus tą dydį galėtų palyginti su dabartiniais atlyginimais. Skaičiuoklė pristatyta, tačiau ją jau dabar aršiai kritikuoja ekonomistai.
Kamšo „Sodros“ skyles
SADM pasiūlytoje skaičiuoklėje galima pasirinkti vidutinę metinę pensijų fondo investicinę grąžą (pelningumą) nuo 0,5 iki 2,5 proc., tačiau niekas negarantuoja, kad investiciniai fondai dirbs pelningai. Galiausiai kokia prasmė tikėtis net ir 2,5 proc. neapibrėžto pelningumo, kai komerciniai bankai be jokios rizikos už indėlius gyventojams siūlo metines palūkanas, šiuo metu siekiančias 0,2–2 proc.
„Žinoma, tie, kam nepatinka kaupimas, gali grįžti į „Sodrą“ ir pragyventi tik iš „Sodros“ pensijos arba papildomai pasinaudoti kitomis alternatyvomis – turėti kitų pajamų, auginti gausią šeimą, kad atžalos išlaikytų senatvėje, ar pasirinkti kitą būdą. O tie, kas nori sukaupti lėšų senatvei, gali rinktis iš kitų dviejų pasiūlytų būdų“, – sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva. Kai kurie specialistai mano, kad valdžia tiesiog mėgina išspręsti „Sodros“ problemas, tai yra kuo daugiau gyventojų grįš į „Sodrą“, tuo lengviau kvėpuos „Sodra“. 2013 m. sausį „Sodros“ skola buvo 9,9 mlrd. Lt.
„Dabar vykdomą pensijų reformą nedrįsčiau pavadinti reforma, nes laikui bėgant, kai kinta demografinė situacija, tą sistemą reikės nuolat reformuoti“, – neabejojo Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas. Jo nuomone, dabartinis Pensijų kaupimo įstatymas palankus tik turtingiesiems, o skaičiuoklių jau buvo ne viena. „Vien todėl Seime užregistravau pasiūlymą, kad žmogus, kuris nori dalyvauti „eksperimente“, galėtų 1–10 proc. savo pajamų skirti II pakopos pensijų fondams ir už tai gautų 15 proc. lengvatą, kurią jam kasmet grąžintų Valstybinė mokesčių inspekcija, t. y. taip pat, kaip dabar lengvatą deklaravę pajamas gyventojai susigrąžina per gyvybės draudimą“, – paaiškino A.Sysas.
Sutarčių badas
Iš skaičiuoklės matyti, kad „Sodroje“ sukaupta pagrindinė senatvės pensijos dalis (su priedu už stažo metus) būtų apie 40–50 proc. būsimo pensininko pajamų. Likusią dalį sudarytų papildoma senatvės pensijos dalis ir sukaupta išmoka II pakopos privačiuose pensijų fonduose. Tačiau gyventojai neturėtų puoselėti vilčių, kad sulaukę pensijos jie kiekvieną mėnesį gaus dvi pensijas – iš „Sodros“ ir iš privataus fondo. „To tikrai nebus, – patvirtino Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys. – Sulaukęs pensijos žmogus gaus visą privačiame pensijų fonde sukaupą sumą ir tuo mūsų santykis su klientu bus baigtas.“
Vėliau, pasak jo, pensininkas galės pasirinkti, ką daryti su savo pinigais – juos naudoti kasdienėms reikmėms ar su gyvybės draudimo kompanijomis sudaryti anuiteto sutartį. Pensijų anuitetas – tai kas mėnesį ar kitu pasirinktu dažnumu „iki gyvos galvos“ mokamos išmokos. II pakopos pensijų fondų dalyviui, sulaukusiam senatvės pensinio amžiaus, anuitetą įsigyti privaloma tada, kai sukaupta suma pasiekia valstybės nustatytą dydį, o šios sumos skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Pavyzdžiui, 62 metų amžiaus asmeniui ši suma dabar yra 31,9 tūkst. Lt, o 65 metų – 29,1 tūkst. Lt.
Tokias sutartis su pensininkais kol kas sudaro vienintelė draudimo kompanija – „ERGO Life Insurance SE“. Iki 2013 m. kovo 1 d. tokių sutarčių su II pakopos pensijų kaupimo dalyviais „ERGO Life Insurance SE“ buvo sudariusi stebėtinai mažai – vos 109 anuiteto draudimo sutartis. Vidutinė mėnesinė išmoka yra vos 260 Lt. „Įmokos yra pernelyg mažos, kad būtų daug norinčiųjų pasirikti šį pensijų kaupimo būdą“, – sutarčių sausros priežastis paaiškino Š.Ruzgys. Paklaustas, kam tada reikalingi privatūs pensijų fondai, kai sutartį su gyvybės draudimo kompanija galbūt būtų galima sudaryti iš karto, Š.Ruzgys atsakė, kad privatūs pensijų fondai padeda uždirbti. Vienas didžiausių pensijos kaupimo privačiuose fonduose privalumų yra tas, kad sukauptas asmens lėš as galima paveldėti, o „Sodroje“ sukauptos pensijos – ne.
Gyventojai klaidžioja nežinomybėje
Draudimo bendrovės „Aviva Lietuva“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa rodo, kad 62 proc. gyventojų neįsivaizduoja, kokio dydžio bus jų senatvės pensija. Apklausos rezultatai atskleidė, kad vyrų, kurie sakė, jog neįsivaizduoja, kokia bus jų senatvės pensija, ir vyrų, kurie sakė tai žinantys, buvo maždaug tiek pat. Respondenčių nuomonė apie būsimos pensijos dydį skyrėsi labiau: net 70 proc. jų sakė, kad neįsivaizduoja, kokią gaus pensiją. Tik trečdalis jų žinojo, kokių pajamų gali tikėtis senatvėje.
„Tyrimo duomenys, kurie rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų neįsivaizduoja, kokią gaus pensiją, verčia susimąstyti, nes tai, kad žmogus jaustųsi saugiai ir žinotų, jog jo gyvenimo kokybė senatvėje nesuprastės, yra labai svarbus veiksnys socialiai atsakingoje valstybėje“, – sakė „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė. Remiantis apklausa, galima teigti, kad dažniausiai dėl savo pensijos dydžio abejoja 20–30 metų žmonės, o 51–55 metų respondentai dažniausiai jau įsivaizduoja, kokią pensiją turėtų gauti.
SADM pensijų skaičiuoklės duomenimis, jei 30 metų moteris, kurios atlyginimas neatskaičius mokesčių yra 2 000 Lt, nekauptų pensijos, gautų 904 Lt, arba 45 proc. buvusio atlyginimo siekiančią „Sodros“ pensiją, o pasirinkusi kaupimą su primokėjimu ir valstybės parama, turėtų gauti 62 proc. buvusių darbingo amžiaus pajamų – 1 243 Lt pensiją.
Gediminas Stanišauskas
