Dėl vykstančių socialinių ir ekonominių pokyčių Europoje vis didesnis dėmesys skiriamas socialinių sistemų pertvarkai, o vienu populiariausių sprendimų pripažįstamas žmonių skatinimas kaupti pensiją ne tik antrojoje, bet ir trečiojoje pakopose, teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.
Jo teigimu, Lietuvoje pradedamos kaupiamosios pensijų sistemos reformos svarbiausi principai - sudaryti palankesnes sąlygas žmonėms dalį pensijos senatvei kaupti pensijų fonduose ir sumažinti administravimo mokesčius, nes tai leis greičiau sukaupti didesnę papildomą pensiją kaupiant ją privačiai. Taip pat numatytos finansinės paskatos mažamečius vaikus auginantiems tėvams.
"Norint išlaikyti stabilią pensijų sistemą, būtina sudaryti palankesnes sąlygas patiems žmonėms kaupti papildomą pensijos dalį pensijų fonduose, o tai ir bus daroma pagal Seime priimtus atitinkamus įstatymų pakeitimus, reglamentuojančius pensijų kaupimą antrosios pakopos pensijų sistemoje", - sako viceministras.
A. Bitino teigimu, prognozuojant "Sodros" biudžeto pajamas ir išlaidas ateityje matyti, kad 2 proc. įmokos nukreipimas į privatų pensijų kaupimą nuo 2014 m. leidžia sumažinti "Sodros" biudžeto išlaidas pensijoms 2060 m. iki 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), palyginti su išlaidomis, kai įmokos į pensijų kaupimą nepervedamos.
A. Bitinas pabrėžia, kad naujovės, prasidedančios pensijų kaupimo sistemoje, leis užtikrinti, jog kaupiant pensiją pirmoje ("Sodroje") ir antroje pakopose pakeitimo norma (vidutinės pensijos dydžio santykis su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu) būtų ne mažesnė nei 40 proc.
"Atlikti skaičiavimai parodė, kad nereformuojant pensijų kaupimo sistemos pakeitimo norma nukristų žemiau 30 proc. Prognozės rodo, kad ilguoju laikotarpiu žmogaus pensija sumažėtų nuo 40 proc. iki 27 proc., palyginus ją su vidutiniu atlyginimu, jei žmogus nekauptų papildomos pensijos dalies senatvei pensijų fonduose. Kitaip tariant, naujovės pensijų kaupimo sistemoje padės užtikrinti, kad žmogaus sukauptos pensijos senatvei (tiek pirmoje, tiek antroje pensijų kaupimo pakopose) dydis sudarytų ne mažiau kaip 40 proc. žmogaus turėto darbo užmokesčio", - teigia jis.
Kaupiamosios pensijų sistemos reformos nuostatos įtvirtina, kad maksimalus atskaitymas nuo pervedamos įmokos 2013 m. bus 2 proc. ir laipsniškai jo visai nebeliks, o maksimalus atskaitymas nuo turto nuo 2013 m. bus 0,65 proc. konservatyviuose ir 1 proc. kituose pensijų fonduose. Teigiama, jog sumažinus šiuos atskaitymus padidės žmonių kaupiamos sumos.
Taip pat nustatyta, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. į pensijų fondus žmogus galės mokėti papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto galės gauti papildomą skatinamąją įmoką, kuri sudarys 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Naujoji tvarka bus taikoma naujiems dalyviams, sutartis pasirašysiantiems nuo kitų metų sausio 1 d., taip pat tiems esamiems pensijų kaupimo dalyviams, kurie patys išreikš norą tokioje sistemoje dalyvauti.
Nuo 2016 m. papildomos žmogaus lėšomis mokamos įmokos dydis bus 2 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų, papildomos - iš valstybės biudžeto mokamos įmokos dydis - 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki rugsėjo esamas kaupimo dalyvis turės apsispręsti, ar nori ir toliau tęsti kaupimą privačioje kaupimo sistemoje, ar jį baigti, ir nuo 2014 m. grįžti į "Sodrą". Jei žmogus neketina mokėti savo lėšomis papildomos įmokos, jis pensiją ir toliau galės kaupti ir "Sodroje", ir antros pakopos fonduose, tačiau nebus papildomo skatinimo.
"Sodros" atliekami pervedimai į antros pakopos pensijų fondus (šiuo metu 1,5 proc.) bus tokie: 2013 m. - 2,5 proc., 2014 m. - 2 proc., nuo 2020 m. - 3,5 proc.
Taip pat numatytos papildomos įmokos - 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio - vienam iš pensijų kaupime dalyvaujančių tėvų, kurie augins vaiką iki trejų metų ir gaus motinystės (tėvystės) pašalpą iš "Sodros" arba bus draudžiami pensijai gauti valstybės lėšomis. Šios įmokos bus dvigubinamos, jei būtų auginami du vaikai iki trejų metų ir trigubinami - jei trys vaikai.