pensija

Dauguma turtingų žmonių turi būdų, kaip padaryti, kad jų pinigai niekur nedingtų. Daugelį metų konsultuojantis turtingus žmones finansų planuotojas Patrickas Rushas sako, kad daugelis jo klientų turi keletą bendrų bruožų. Taigi kokie jie? „Didžioji dauguma mūsų klientų yra milijonieriai, gyvenantys kaimynystėje, – sako jis.

2025 m. vidutiniškai pensijų didėjimas sieks 12 proc. ir išlaikys visos kadencijos pensijų augimo tempą, kai pensijos indeksuojamos dviženkliu procentu. Vidutinė senatvės pensija nuo 2025 m. pradžios ūgtels apie 73 eurais ir pasieks 673 eurus, o vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, augs 81 euru ir pasieks 721 eurą.  „Siekiame užtikrinti tvarų socialinio draudimo pensijų augimą. Kitais metais socialinio draudimo senatvės pensijos augs kiek daugiau nei 12 proc.

Sulaukę pensinio amžiaus, gyventojai elgiasi skirtingai. Vieni renkasi užtarnautą poilsį, kiti – toliau dirba. Gyventojai gali rinktis ir dar vieną kelią – pensiją atidėti ilgiausiai 5 metams. Nors „Sodra“ pastebi, kad pensijos atidėjimą renkasi vis mažesnis skaičius žmonių, gyventojų diskusijų apie tai netrūksta. Sulaukę pensijos, nori dirbti Štai socialiniame tinkle netrukus pensinio amžiaus sulauksiantis Stasys pasakojo, kad ketina ir toliau dirbti.

Antros pensijų pakopos dalyviai jau gali greitai ir paprastai pasitikrinti, kiek įmokų jie sumokėjo į antros pakopos pensijų kaupimą bei kiek už juos pervedė valstybė. Asmeninėje „Sodros“ paskyroje www.sodra.lt/gyventojui kiekvienas apdraustasis gali patikrinti, kokį pensijų stažą ir kiek pensijos apskaitos vienetų įgijo. Ten taip pat matoma informacija, ar žmogus kaupia pensijai papildomai ir kokioje pensijų bendrovėje.

Nuo spalio 1 d. užsienio valstybėse gyvenantys pensininkai tapatybės identifikavimą galės atlikti nuotoliu – elektroninio ryšio priemonėmis. Tai numato įsigaliojęs Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų pakeitimas, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Iki šiol, kad gautų pensiją, pensijų gavėjai iki kiekvienų metų pabaigos turėjo atsiųsti paštu ar pateikti „Sodrai“ dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, jog gyvena užsienio valstybėje.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė, pristatydama Ekonominės raidos scenarijų, pagal kurį vėliau rengiamas kitų metų biudžetas, teigė, kad ateinančiais metais senatvės pensijos turėtų augti ne mažiau kaip 10 proc. Kaip užtikrinti, kad pensijos augtų nuolat, ne tik kitąmet, ir pasiektų Vakaruose įprastą lygį? „Žinių radijo“ laidoje Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos tarybos narys Vaidotas Rūkas apibendrino pensijų kaupimo sistemos brandą Lietuvoje.

Jau aišku, kaip pensijos didės nuo 2025 m. pagal galiojantį įstatymą, tačiau naujas Seimas gali priimti ir naujų įstatymų. Vien senatvės pensijų gavėjų Lietuvoje yra 600 tūkst. ir kasmet jų daugėja. Be to, pridėjus ir kitų pensinių išmokų gavėjus, susidarytų gerokai per 1 mln. gyventojų. Daugelis jų yra politiškai aktyvūs ir dalyvauja kone visuose rinkimuose. Taigi, Seimo rinkimuose dalyvaujančios partijos stengiasi atkreipti jų dėmesį ir laimėti prielankumą.

Kinija penktadienį pranešė, kad palaipsniui ilgins įstatymais nustatytą pensinį amžių, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Tokių veiksmų imamasi gilėjant demografinei krizei ir senėjant visuomenei.

Vis daugiau gyventojų net ir sulaukę pensinio amžiaus toliau dirba. Daugelis tikina, kad iš pensijos nepragyventų, todėl, kol dar gali, dirba. Tačiau ne visi darbdaviai to nori. Dalis jų tikisi atleisti pensininkus, nesumokėję jiems išeitinių.  Tuo metu „Sodra“ skaičiavo, kad šiuo metu Lietuvoje dirba apie 77 tūkstančiai senatvės pensininkų. Šis skaičius didėja – palyginti, prieš metus dirbo 74 tūkstančiai senatvės pensijos gavėjų.

Lietuvos visuomenė pamažu senėja, o ateityje pensininkų skaičius gali būti didesnis nei dirbančiųjų, kurių mokesčiai ir skiriami pensijoms. Todėl svarstomi įvairūs sprendimai, kurie ilgainiui padėtų užtikrinti didesnes vyresnių žmonių pajamas. Vienas jų – pensinio amžiaus ilginimas.

Artėjant Seimo rinkimams politikai tebesiginčija, ką daryti su 8 mlrd. eurų, kuriuos gyventojai sukaupė antros pensijų pakopos fonduose. Štai Lietuvos banko vadovas jau siūlo kurti valstybinį antros pakopos fondą, pavyzdžiui, kad ir „Sodroje“, o valstybės įsipareigojimą mokėti žmonėms skatinamąsias įmokas užkrauti darbdaviams. Vieni politikai ragina kuo mažiau kišti nagus prie antros pakopos, kiti gi žada leisti su visais pinigais iš jos pasitraukti.

Gyventojai, kaupę pensiją antroje pensijų pakopoje, tikina atsidūrę spąstuose. Sukauptų pinigų jie negali atsiimti, nes, pavyzdžiui, sąskaitoje turi 6 eurais daugiau nei numato įstatymas. Žmonės piktinasi tvarka, tuo metu pensijų fondų valdytojai bando juos įtikinti kaupimo nauda. Portalo tv3.lt skaitytoja Vitalija pasakojo, kad neseniai išėjo į pensiją, tačiau sukauptų pinigų negali pasiimti, nes sukaupė 6 eurais per daug. „Taip, pinigus kaupiau ir antroje pensijų pakopoje.

Artėjant pensiniam amžiui gyventojai elgiasi skirtingai: vieni nekreipia dėmesio ir toliau dirba, kiti jau iš anksto bando apskaičiuoti būsimos pensijos dydį ir laukia, kada galės mėgautis užsitarnautu poilsiu. Darbo teisės specialistai vardija garantijas, kurios saugo vyresnius darbuotojus. Taip pat pataria, kada ir kaip darbdaviui reikia pateikti prašymą išeiti iš darbo, kad prieš išeidami į pensiją darbuotojai dar gautų ir išeitines.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlant daugiau galimybių sukauptus pinigus pasiimti nesulaukus pensinio amžiaus, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva sako, kad turi būti numatytas baigtinis lėšų atsiėmimo pagrindų sąrašas, o sprendimo priėmimo funkcija – deleguota valstybės institucijai, teigiama LLRI pranešime.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujančiai Trišalei tarybai antradienį ketinant svarstyti naujausius valdžios pasiūlymus, kaip žmonės anksčiau laiko galėtų pasitraukti iš pensijų kaupimo antros pakopos fonduose, darbuotojų atstovai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) iniciatyvų nepalaiko, o darbdaviai jas vertina teigiamai ir tikisi, jog jas priims dar šios kadencijos Seimas.

Didžiąją savo gyvenimo dalį atidirbę ir kaupę senatvės pensijai ne visi gyventojai susimąsto, kad dalis jų darbo stažo gali būti neužskaityta, o pensijos dalis – prarasta ir, pavėlavus, niekada nebus jiems grąžinta. Dėl to, pasak specialistų, gyventojams būtina sekti, kada sukaks pensijos amžių, ir dėl pensijos skyrimo kreiptis laiku, mat praleidus ją ilgiau nei 12 mėn. pinigų už tą laikotarpį atgauti nepavyks.

Pensinio amžiaus sulaukę gyventojai, privalo „Sodrai“ pateikti prašymus pensijai gauti. Kitu atveju, pinigų jie negaus. „Sodra“ primena, kad vieno prašymo neužteks. Tai aktualu tiems gyventojams, kurie pensijai kaupia papildomai. Portalo tv3.lt skaitytoja Jolanta pasakojo, kad po mėnesio taps pensininke. „Prašymą pensijai gauti „Sodroje“ jau užpildžiau. Taip pat kaupiau pinigus antroje pensijų pakopoje. Daug nesukaupiau, bet vis šis tas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas sako, kad jo vadovaujamos ministerijos inicijuojamais pokyčiais antroje pensijų pakopoje siekiama suteikti žmonėms daugiau apsisprendimo laisvės. Anot jo, nebereikėtų erzinti gyventojų su nuolatiniais įtraukimais į antrąją pakopą. „Manome, kad žmonių nereikėtų erzinti su nuolatiniais įtraukimais ir apsiriboti ties dvejais. Jeigu žmogus du kartus pasakė, kad nenori kaupti didesnei pensijai, tai jo ir nebespausti kaupti.

Sulaukę pensijos gyventojai daugiau laiko gali skirti savo pomėgiams ar šeimai. Dalis žmonių netgi pakeičia gyvenamąją vietą, nes nori gyventi arčiau vaikų, tad kraustosi gyventi į kitą miestą ar net šalį, o kiti – išvyksta į šiltus kraštus. Tačiau išvykę iš Lietuvos žmonės netikėtai gali netekti ir savo pensijos. Bent jau laikinai. Arba amžinai, jeigu pablogėjus sveikatai numirs.

Lietuvoje gali būti skiriamos kelių rūšių pensijos, t. y.: senatvės, šalpos, negalios, našlių, našlaičių ir valstybinės. Vis tik ne visi, turintys teisę į šias pensijas, susimąsto, kad ją gali ir prarasti. „Sodra“ primena, kurie gyventojai ir kada gali pretenduoti į visas šias pensijas, kokius kriterijus turi atitikti ir kokiais atvejais jų skyrimas gali būti nutraukiamas.

Pensijos sulaukę gyventojai neskuba į užtarnautą poilsį. Jie ir toliau dirba: vieni be darbo neįsivaizduoja savo gyvenimo, o kiti neslepia, kad iš pensijos būtų sunku pragyventi. Dirbantys pensijų gavėjai norėtų nebemokėti ir mokesčių, tačiau „Sodra“ nuo jų atleidžia ne visus. Naujienų portalui tv3.lt gyventojai pasakojo, kodėl išėję į pensiją nusprendė toliau dirbti. Štai skaitytojas Stasys pasakojo, kad į pensiją išėjo prieš 3 metus, tačiau ir toliau dirba.

Paprastai maisto pavadinimai kavinėse ar restoranuose būna tokie patys: Kyjivo kotletas, Cezario salotos, kopūstų sriuba ar koks česnakinis padažas. Aišku, yra vietų, kur kiekvienas patiekalas turi kokį nors specifinį, užsienietišką pavadinimą, kurio dažnas klientas net negali taisyklingai perskaityti ar ištarti. Vis tik būna atvejų, kai net ir suprantami meniu esantys pavadinimai gali kaip reikiant pritraukti dėmesį ir sukelti diskusijų.

„Sodros“ akibrokštas Širvintų rajone gyvenančiai 67-erių pensininkei – vieną dieną „Sodros“ darbuotojai nusprendė, kad senjorė gyvena ne Lietuvoje, o Jungtinėje Karalystėje ir nebemokės jai vienišo asmens išmokos. Jei moteris neįrodys, kad gyvena Lietuvoje, taps „Sodrai“ skolinga daugiau nei 13 tūkst. eurų. Nors 5 vaikus užauginusi ir į pensiją išėjusi Jolanta mielai laiką leidžia daržuose Bagaslaviškyje. „Sodra“ įsitikinusi, kad Jolanta gyvena Jungtinėje Karalystėje.

„Sodra“ skelbia, kiek prie pensijos šiemet prisidurs anuitetų gavėjai, kaupę II-osios pakopos pensijų fonduose. Kaupusieji antroje pakopoje pensininkai, anuitetus įsigyjantys šiemet, iš „Sodros“ kas mėnesį gaus nuo 9 iki 350 eurų.  Vidutiniškai, įsigiję pensijų anuitetą, kurio vertė siekia 15 tūkst. eurų, kas mėnesį iš „Sodros“ gaus 60 eurų išmokas. Na o didžiausią išmoką – 350 eurų – gauna senjoras, sukaupęs 60 tūkst.

Lietuva sensta ir ateityje pensijų nebebus iš ko didinti, gąsdina Tarptautinis valiutos fondas. Ir siūlo pensijas apmokestinti pajamų mokesčiu, o surinktus pinigus padalinti mažiausių pensijų gavėjams. Kai kurie šalies ekonomistai sako, kad tokie fondo siūlymai Lietuvai netinka, mat pensininkai dirbdami sumokėjo pakankamai mokesčių. Aistras mėgina raminti ir finansų ministrė – didesnius mokesčius krauna kitur, tad bent jau pensijų žada dar neapmokestinti.

Daugelis išėjusių į pensiją žmonių svarsto apie tai, kad jų lauks užtarnautas poilsis. Tačiau 67-erių metų vilnietė Irena Gudiškienė apie poilsį net nesvarsto – moteris ryžosi visą savo laiką skirti šiaurietiško ėjimo veiklai, kurios metu veda mokymus ir treniruotes. Vilnietė pasidalijo, kas ją įkvėpė užsiimti šiaurietišku ėjimu ir kiek kilometrų gali nueiti per dieną. Visuomet buvo fiziškai aktyvi Pašnekovė pasakojo, kad sportas jai – nesvetimas.

Naujai įtrauktiems gyventojams į pensijų kaupimą liko apsispręsti vos kelios dienos. Tuo metu „Sodros“ specialistai suskaičiavo, kiek papildomai pridės prie pensijos tiems, kurie kaupia papildomai. Šiuo metu vidutinė pensijų anuiteto išmoka siekia 65 eurus. „Sodros“ Pensijų anuitetų fondas veikia ketverius metus. Šiais metais, kaip ir pernai, gavėjams bus paskirstytas Pensijų anuitetų fondo uždirbtas pelnas. Vidutinė pensijų anuiteto išmoka dabar siekia 65 eurus.

Prieš 30 metų gyventojai dirbę kenksmingomis darbo sąlygomis gauna kompensacijas. Per mėnesį jie gali gauti apie 400 eurų. Tačiau sulaukę pensinio amžiaus šių pinigų jie netenka, vietoje jų imama mokėti pensiją. Portalo tv3.lt skaitytoja Jolanta skundėsi, kad jos tėčiui mokėtas prie pensijos priedas už kenksmingas darbo sąlygas buvo panaikintas. „Tėtis 11 metų dirbo kenksmingomis sąlygomis metalo lydimo ceche. Iš viso jo darbo stažas siekia 42 metus.

Ketvirtadienį Finansų ministerija paskelbė naujausią ekonominės raidos scenarijų su pagrindinių rodiklių prognozėmis. Atsižvelgiant į vieną iš jų, nuo kitų metų pradžios turėtų būti didinamos senatvės ir kai kurios kitos pensijos. Jeigu ministerijos prognozės išsipildys, vidutinė senatvės pensija Lietuvoje kitąmet turėtų išaugti mažiausiai 61,5 euro. Tai yra kiek didesnis augimas, nei buvo galima numatyti vadovaujantis ankstesnėmis Finansų ministerijos prognozėmis.

Kai kurie politikai ir valdininkai mėgsta džiaugtis, kaip Lietuvoje nuolatos yra didinamos pensijos, kiek jos išaugo nuo įstojimo į Europos Sąjungą. Tačiau oficialioji statistika rodo, kad iš tikrųjų pensijoms Lietuva išleidžia beveik mažiausiai iš visų bendrijos valstybių.

Seimas po svarstymo antradienį pritarė valstybinių pensijų reformos pirmam etapui.  Už balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo šeši, o 42 susilaikė.   Pirmuoju etapu – nuo liepos – ketinama keisti pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų skyrimo tvarką.   Pakeitimais siekiama beveik dvigubai padidinti nukentėjusių žmonių valstybines pensijas ir taip sumažinti jų dydžių atotrūkį nuo kitų valstybinių pensijų.

Antradienį Seimas galutinai pritarė Šalpos pensijų įstatymo pataisoms, kuriomis siekta panaikinti diskriminacines šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas ir nustatyti teisingesnius šalpos negalios pensijų dydžius. Už pataisas balsavo 116 Seimo narių, balsavusių prieš nebuvo, o 1 susilaikė. Priimtus įstatymo pakeitimus dar turės pasirašyti prezidentas. Priėmus įstatymo pataisas, nuo 2025 m. sausio 1 d. šalpos pensijos bus skiriamos ir mokamos nepaisant to, kad jų gavėjai dirba.

Pensinis amžius Lietuvoje po truputį ilgėja ir jau greitai pasieks 65 metų ribą. Tačiau tai gali būti ne riba. Vis tik darbuotojų atstovai siūlo atsižvelgti į žmonių sveikatą. Anot jų ne visi sugebės dirbti sulaukę 70 metų ar daugiau. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai siūlo pensinį amžių sieti su ilgėjančia gyvenimo trukme. Tačiau su šiuo siūlymu sutinka ne visi.

Socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas siūlo laisvės gynėjų statusą turintiems asmenims skirti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją. Prieš trejus metus Seimo priimtas įstatymas, kuriuo įteisintas laisvės gynėjo statusas, nenumatė jokių socialinių garantijų šiems asmenims.

Dirbančių šalies gyventojų poreikius senatvėje patenkintų vidutiniškai gaunama 1 041 euro pensija, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa, rašoma banko pranešime žiniasklaidai. Per metus vidutinis gyventojų pageidaujamos pensijos dydis išaugo apie 15 proc. Šiuo metu vidutinė pensija šalyje turint būtinąjį stąžą sudaro apie 640 eurų. Norima pensijos suma išaugo 15 proc.

Gyventojai, sulaukę pensijos ir atsisveikinę su darboviete, skundžiasi sumažėjusiomis pajamomis. Dėl to dalis pensinio amžiaus žmonių dirba toliau. Tačiau tikina, kad tai patinka ne visiems darbdaviams. Vis tik Valstybinė darbo inspekcija (VDI) įspėja darbdavius, kad dėl amžiaus atleisti darbuotojų jie negali.  Portalo tv3.lt skaitytoja Rima skundėsi, kad darbdavys vis tiek ragina ją išeiti iš darbo.

„Eurovizijos“ ir „Black Lace“ muzikantas Colin Gibb mirė būdamas 70-ies metų. Atlikėjas mirė praėjus vos kelioms dienoms po to, kai gerbėjams paskelbė išeinantis į pensiją Sulaukęs 70-ies metų mirė „Eurovizijos“ ir „Black Lace“ žvaigždė Colinas Gibbas. Šia tragiška žinia su gerbėjais pasidalijo jo sugniuždyta žmona Sue Kelly. Dainininkė paskelbė, kad jos „brangiausias vyras“ mirė po pietų, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai atskleidė žinią, kad išėjo į pensiją, rašoma mirror.co.uk.

Senatvės pensijos Lietuvoje turėtų būti apmokestintos, o pensinį amžių reikėtų sieti su ilgėjančią gyvenimo trukme. Kitaip mūsų šaliai nepavyks išlaikyti dabartinio pensijų lygio ar jas didinti. Taip yra įsitikinę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai, penktadienį pristatę naujausias rekomendacijas Lietuvai. Jos nėra privalomos, tačiau anksčiau ar vėliau bent dalį TVF ir kitų tarptautinių organizacijų Lietuva įgyvendina.

Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) siūlant Vyriausybei svarstyti galimybę gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) apmokestinti pensijas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad keisti dabartinio mokesčio modelio neketinama. „Lietuvoje gyventojų pajamos apmokestinamos, kai yra gaunamos. Reiškia, žmonėms apmokestinamas jų darbo užmokestis, o išmokų išmokėjimo metu jos nėra apmokestinamos.

Paskutiniu metu nemažai šalies politikų, užimančių įvairias pareigas ir kandidatuojančių į įvairias politines pozicija, pasidalijo Lietuvos ateities pensijų matymu ir vizijomis.

Gyventojai, papildomai kaupiantys senatvei antroje pakopoje, netrukus esant rimtoms priežastims, galės nutraukti kaupimą ir pinigus atsiimti. Bent jau tai turėtų numatyti pateiktos įstatymo pataisos. Tačiau kol svarstoma, kada ir kas galės pasiimti savo pinigus, žmonėms lieka tik viena galimybė – metams sustabdyti kaupimą. Tačiau pensijų fondų valdytojai nepataria to daryti ir įspėja, kad apie stabdymą gyventojai turi pranešti net prieš du mėnesius.

Daugiau kaip 40 tūkst. Lietuvos gyventojų jau nuo kito mėnesio pradžios gali tikėtis daugiau pinigų. Tereikia, kad Seimas priimtų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamas įstatymo pataisas. Jomis siūloma padidinti dalį mažiausių valstybinių pensijų, kurios mokamos nukentėjusiems asmenims, taip pat pakeisti pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo tvarką. Kiek anksčiau planuota keisti ir visas kitas valstybines pensijas.

Kartu su senatvės pensija, virš 83 tūkst. lietuvių dar gauna ir valstybines pensijas, siekiančias ir vos 58, ir beveik 1,2 tūkst. eurų. O dalis gyventojų – mažiausiai 13 tūkst. – prie šios sumos prisiduria pinigų ir toliau dirbdami. I laipsnio valstybinę pensiją gauna kariai savanoriai, aukščiausieji valstybės pareigūnai, olimpinių čempionai ir kt. II laipsnio valstybinę pensiją – tam tikrų žaidynių prizininkai, daugiavaikiai tėvai ar bent 40 kartų savo kraują aukoję donorai.

Europiečių vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė vis ilgėja – 2023 m. ji pasiekė 81,5 metus, rodo naujausi „Eurostato“ paskelbti duomenys. Tuo metu Lietuvoje piliečiai gali tikėtis išgyventi iki 77,3 metų, nors mūsų šalis statistikoje išsiskyrė kiek dėl kitų priežasčių. „Eurostato“ duomenimis, europiečių vidutinė gyvenimo trukmė vis ilgėja. 2023 m. europiečių vidutinė gyvenimo trukmė pakilo iki 81,5 metų. 2022 m. ji siekė 80,6 metus, o 2003 77,7 metus.

Prasidedant vasarai ir planuojant atostogas, svarbu žinoti, kada ir kiek pinigų galima tikėtis artimiausiu metu. Ypač, jeigu vienintelės ar pagrindinės pajamos yra „Sodros“ išmokos arba pensijos. Ketvirtadienį ji kaip tik skelbia kalendorių, kada gyventojams mokės įvairias pensijas ir išmokas.

Ramūs dėl savo finansinės padėties išėjus į pensiją jaučiasi ketvirtadalis darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų, o jų nuomonė nepakito nuo 2019 metų, rodo bendrovės „Luminor investicijų valdymas“ užsakymu atlikta apklausa. „Luminor investicijų valdymo“ vadovės Loretos Načajienės teigimu, apklausa atskleidžia, jog žmonės „nesijaučia labai tvirtai“ dėl savo finansinio saugumo išėjus į pensiją.

Pora šimtų senjorų iš įvairių Lietuvos miestų mitingavo prie Seimo, kur reikalavo didesnių pensijų, piktinosi, kad Lietuvos pensininkai gyvena skurdžiausiai Europoje. Senjorai reikalauja, kad valdžia pensijas jiems didintų iš „Sodros“ rezerve sukauptų milijardų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė žada pensijas kelti suradus naująją indeksavimo formulę.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Baigus darbinę karjerą dažnam gyventojui senatvės pensija tampa bene vienintelėmis pajamomis. Šiuo metu vidutinė pensija siekia vos pusę vidutinės algos, tad daug kam tenka gerokai pasispausti su mažesniais pinigais. Vis dėlto ir Lietuvoje yra žmonių, kurie gauna, galima sakyti, europietišką pensiją, siekiančią 2 tūkst. eurų per mėnesį. „Sodra“ paaiškino, ką tokie gyventojai darė, kad dabar gauna tiek pinigų. Daug dirba ir nukelia pensiją Šiuo metu vidutinė senatvės pensija siekia 596 eurus.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė Seimo „valstiečių“ frakcijos atstovės Ligitos Girskienės siūlymui leisti žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė nepritarti parlamentarės inicijuotoms Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms, kurioms kovą Seimas pritarė po pateikimo.