pensija

Sausio 1-ąją Lietuvoje įsigalioja kai kurie nauji mokesčiai ir išmokos, paslaugų tarifai. Naujienų agentūra BNS pristato svarbiausius iš jų.  Elektra ir dujos   Mažėja visuomeninė elektros kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams – „standartinio“ plano vienos laiko zonos tarifas nuo sausio siekia 21,9 cento už kilovatvalandę (kWh) – 0,8 cento mažiau nei iki šiol, dviejų laiko zonų: dieninės – 25 centai (1,1 cento mažiau), naktinės – 15,2 cento (0,6 cento mažiau). &nb...

Nuo sausio padidėjus minimaliai mėnesinei algai (MMA), keisis kai kurių su ja susijusių įmokų dydžiai, pavyzdžiui, padidės privalomojo sveikatos draudimo įmoka. „Sodros“ įmokų tarifai liks tokie patys.

Nuo 2024‑ųjų sausio 1 d. didės valstybės skatinamosios įmokos kaupiantiesiems antros pakopos pensijų fonde. Be to, į kaupimą bus automatiškai įtraukiami dalis gyventojų, įskaitant to atsisakiusius 2021-aisiais, rašoma pranešime spaudai. Į antrosios pakopos pensijų fondą įmokas perveda asmens darbdavys ir papildomai prisideda valstybė. Kas mėnesį į pensijų fondą pervedama 3 proc. asmens atlyginimo prieš mokesčius ir 1,5 proc.

Vyresni gyventojai skundžiasi, kad iš pensijos pragyventi neįmanoma. Valdžia siūlo papildomą paramą, tačiau ją skiria ne visiems. Pavyzdžiui, 395 eurų pensiją gaunančios senolės pajamos yra per didelės. Ir ji negaus paramos maisto produktais. Vilnietis Gediminas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) savo socialiniame tinkle pasidalijo, kaip valdžia rūpinasi pensininkais. Anot jo, neseniai buvo paviešinta žinia apie socialinę kortelę.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Šalpos pensijų įstatymo pataisas, kurių viena nuostatų, anot jo, stabdo mažų pensijų didėjimą. Vis dėlto jis teigiamai vertina pakeitimus, jog šalpos pensijas gaus ir dirbantys neįgalūs žmonės.

Vyriausybė nepritaria demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių siūlymui nustatyti sąlygas, kada išankstinę pensiją pasirinkusiems gyventojams vėl galėtų būti mokama nesumažinta jiems priklausanti senatvės pensija. Tokia Vyriausybės išvada bus teikiama Seimui. Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisomis siūloma, kad senatvės pensija kas mėnesį būtų mažinama tiek pat, kiek dabar – 0,32 proc.

Prasidėjus šildymo sezonui gyventojai užpildė prašymus šildymo kompensacijoms gauti. Jas šiemet gauti sunkiau, savivaldybės gyventojų pajamas ir turtą vertina griežčiau. Tačiau gyventojai piktinasi, kad nors kompensacijų skyrimo tvarka sugriežtėjo, tačiau šildymo kainos išliko tokios pat didelės, kaip ir pernai. Pensininkė Elena skundėsi, kad šiemet negavo kompensacijos malkoms. „Vienintelis argumentas, kodėl kompensacijos man neskyrė – žemė. Anot savivaldybės, turiu per daug žemės.

Leidus pasiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas anksčiau laiko, tai padarytų 43 proc. juose kaupiančių šalies gyventojų, rodo naujas tyrimas. Fondų valdytojai tikisi, kad tokie siūlymai nebus įteisinti ir neišbalansuos gerai veikiančios sistemos.  Vis dėlto apklausa rodo, kad 46 proc. pensijų fondų dalyvių kaupiamų lėšų neliestų, net jeigu tokia galimybė būtų.

Namo pardavimas kartais gali atnešti ne pinigų, o atvirkščiai – didelių nuostolių. Ir tie nuostoliai, kuriuos antstolis ims nuskaičiuoti kaip skolą, gali būti visai nepagrįsti ar net netikri, nors teismas juos ir patvirtino. Socialiniame tinkle „Facebook“ vienas asmuo anonimiškai papasakojo, kad 73 metų amžiaus močiutė gavo iš antstolių net 40 tūkst. eurų skolą už neva nekokybiško namo pardavimą. „Ji turi neįgalumą, ką tik išoperuota koja – nevaikšto.

Daugelis žmonių bent kartą gyvenime buvo skatinami susilaukti vaikų, ištariant frazę: „Bus kas tau senatvėje paduos stiklinę vandens.“ Visuomenėje priimtina manyti, kad suaugusių žmonių pareiga yra pasirūpinti savo garbaus amžiaus tėvais – to reikalauja ne tik moralės normos, bet ir Lietuvos įstatymai. Vis dėlto teisiškai tėvų išlaikymas ne visuomet yra privalomas.

Seimas po pateikimo pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymams šalpos pensijas skirti ir mokėti nepaisant to, kad jų gavėjai dirba. Taip pat teisę į šalpos negalios pensiją įgis ir tie asmenys, kurie bus pripažinti netekusiais 45–55 proc. dalyvumo po 24 metų sukakties dienos. Be to, bus suvienodintas šalpos negalios pensijų dydžių nustatymo principas, todėl daliai asmenų augs šalpos pensijos.

Gražinos vyras Henrikas paliko šį pasaulį 2007 metais, tačiau moterį sukrėtė žinia, kad 2014-aisiais, būdamas anapilyje, sutuoktinis mistiškai sugebėjo pasirašyti sutartį su antrosios pakopos pensijų kaupimo fondu. Neįprastą istoriją Gražina papasakojo laidoje „Prieš srovę“. Vėlinių išvakarėse Gražina lankė vyro kapą, kur uždegė žvakę ir prisiminė 34 bendrus gyvenimo metus.

Lietuvos piliečiams, kuriems suteiktas Garbės donoro vardas, sukakus senatvės pensijos amžių arba netekus 60-100 proc. darbingumo, gali būti paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija.

Gyventojai, dirbę užsienyje ir sulaukę pensinio amžiaus, apie svetur įgytą stažą turi pranešti „Sodrai“. Tada jiems skiriamos dvi pensijos: vieną moka Lietuva, o kitą – šalis, kurioje žmogus dirbo. Vis tik kartais surinkti ir suskaičiuoti duomenis užtrunka, tad pensijos gali tekti palaukti keletą mėnesių ar net metų. Dirbo ir Anglijoje Portalo tv3.lt skaitytoja Violeta pasakojo, kad po mėnesio sulauks pensinio amžiaus. „Noriu jau kreiptis į „Sodrą“ dėl pensijos.

Vidutinė senatvės pensija Estijoje trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 18,7 proc. didesnė nei prieš metus – 711 eurų per mėnesį, pranešė Estijos statistikos departamentas. Vidutinė mėnesio pensija, įskaitant išmokas dėl neįgalumo ir panašias, išaugo 18,3 proc. iki 702 eurų. Per metų ketvirtį (trečiąjį šių metų, palyginti su antruoju) abu rodikliai nežymiai sumenko.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė įstatymo pataisoms, kurios numato, kad šalpos pensijos kitais metais būtų mokamos didesniam skaičiui gyventojų. Skaičiuojama, kad daugiau pinigų turėtų gauti apie 18 tūkst. asmenų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoms pataisoms Vyriausybė pritarė vienbalsiai. Dabar įstatymo projektas bus perduotos skubos tvarka svarstyti Seimui.

Daugeliui gyventojų, tarp jų ir jau gaunančių pensiją senjorų, neretai kyla klausimų – kaip apskaičiuojama senatvės pensija, į kokius rodiklius yra atsižvelgiama ir ar vien darbo stažas lemia senatvės pensijos dydį. Taip pat pastebėtina, kad ne visi gyventojai žino, kur galėtų pasitikrinti sukaupto darbo stažo dydį bei kitus svarbius duomenis, reikšmingus senatvės pensijos apskaičiavimui, rašome pranešime žiniasklaidai.

Nemažai Lietuvos darbuotojų kaupia papildomai pensijai II pakopos pensijų fonduose. Į juos kiekvieną mėnesį pervedama dalis žmonių atlyginimo. Dėl to darbuotojai į rankas gauna mažiau pinigų. Tačiau, baigę darbinę karjerą, jie gali tikėtis papildomų išmokų prie įprastų senatvės pensijų – jos siekia nuo 9,1 iki 348 eurų. Šie priedai vadinami pensijų anuitetais, o juo gauna 2,6 tūkst. gyventojų.

Seime registruotas siūlymas nuo 2024 m. Lietuvoje mokėti naują valstybinę pensiją, kuri siektų apie 300 eurų. Į ją pretenduotų greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemoje nebedirbantys virš 55 metų amžiaus medikai, bent 20 metų dirbę GMP brigadose. Vis tik projekto rengėjai nepateikė net preliminarių skaičiavimų, kiek tokia naujovė kasmet atsieitų valstybei ir iš kur tuos pinigus reikėtų traukti.

Seimas ketina nustatyti sąlygas, kada išankstinę pensiją pasirinkusiems gyventojams vėl  galėtų būti mokama nesumažinta jiems priklausanti senatvės pensija.   Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tokias demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių pateiktas Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas.  Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė paprašė Vyriausybės išvados – ją gavęs Seimas toliau svarstys pataisas.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisoms. Jos numato, kad išankstinės pensijos būtų skaičiuojamos naudingiau jų gavėjams, negu yra skaičiuojama dabar. Už tokias pataisas balsavo 68 Seimo nariai, 7 buvo prieš, o susilaikė 51. Dabar pataisos bus svarstomos komitetuose ir vėliau grįš į Seimo salę.

Kasmet Lietuvoje tūkstančiai gyventojų sulaukia pensinio amžiaus ir, jei tik nori, gali mesti darbus ir išeiti į pensiją. Vis dėlto laikas, kada galima prašyti pensijos, vis tolsta. Palyginti su kitomis šalimis, lietuviai iki pensijos dirbs tikrai ne trumpiausiai, nors pasigirti ilga gyvenimo trukme negali.

Patikėjusi, kad gavo pensiją netikrais pinigais, šiaulietė sukčiui atidavė 4,1 tūkst. eurų. Kaip pranešė Šiaulių apskrities policija, sekmadienį, Šiauliuose, Tilžės gatvėje gyvenančiai 78 metų moteriai fiksuoto ryšio telefonu paskambino vyras. Jis prisistatė policijos pareigūnu ir pranešė, kad ji yra gavusi pensiją galimai padirbtais pinigais. Nukentėjusioji į namus atvykusiam nepažįstamam asmeniui patikrinti pateikė 4 tūkst. 100 eurų, su kuriais jis iš buto pasišalino.

Nemažai jaunų žmonių nesitiki sulaukti senatvės ir apie ją negalvoja, tačiau dauguma jos vis dėlto sulaukia. O tada senatvės pensija yra tampa aktuali kiekvienam, nes nuo jos dydžio priklausys pragyvenimo kokybė baigus karjerą ir negaunant įprastinio darbo užmokesčio. Vis tik pensijų skaičiavimas dažnam lietuviui yra nesuprantamas arba ne iki galo aiškus.

1 tūkst. eurų ar didesnę pensiją gauna daugiau kaip 14 tūkst. šalies gyventojų. Tačiau absoliuti dauguma turi tenkintis gerokai mažesnėmis „Sodros“ išmokomis už daugelio metų darbą. Lyginant skirtingų savivaldybių duomenis, akivaizdu, kad didžiausias pensijas gauna didžiųjų, kurortinių miestų ir Visagino savivaldybės. Tuo metu mažiausiomis sumomis turi tenkintis gyvenantys pasienio regionuose. O skirtumas tarp didžiausių ir mažiausių pensijų viršija 200 eurų.

Seimas svarstys, ar leisti gyventojams, jiems prireikus pinigų, iš pensijai sukauptų lėšų antros pakopos pensijų fonduose vienkartinėmis išmokomis pasiimti iki 10,8 tūkst. eurų.

Antradienį Seimas turėtų pradėti svarstyti prezidento siūlomas įstatymų pataisas, kuriomis siūloma leisti pensiją kaupiantiems gyventojams iš pensijų fondų pasiimti ketvirtadalį sukaupto turto. Jeigu įstatymas būtų priimtas, gyventojai atsiimtų ne tik savo nuosavus pinigus, bet ir kitų žmonių mokesčiais mokėtas lėšas į pensijų fondus. Dabar atsiimti pinigų negalima Šiuo metu II pensijų pakopoje pensiją papildomai kaupia apie 1,4 mln. gyventojų, rodo „Sodros“ duomenys.

Didžiausią dalį į Lietuvą gyventi atvykstančių žmonių sudaro grįžtantys užsienyje dirbę tautiečiai, todėl daugelį neraminantys klausimai apie būsimą pensiją pasigirsta vis dažniau, rašoma pranešime žiniasklaidai. Apie tai, ką apie pirmos, antros ir trečios pakopų pensijas reikėtų žinoti grįžtantiems lietuviams, ar pensija bus suteikta, jei buvo dirbama svetur ir ar pakaks turimo darbo stažo, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Daugelio gyventojų vienintelis pajamų šaltinis pabaigus darbinę karjerą yra senatvės pensija. Jos dydis priklauso ne tik nuo sumokėtų įmokų dydžio, bet ir laiko, kiek metų jos buvo mokamos. Socialinio tinklo oficialioje paskyroje „Sodra“ paaiškino, kaip skaičiuojamas pensijų draudimo stažas ir kaip nuo jo priklauso pensijos dydis.

„Koks bus mano pensijos dydis?“ – šis klausimas aktualus daugeliui. Būsimos pensijos dydis priklausys nuo to, kiek metų dirbame ir kokio dydžio įmokas sumokame nuo savo dabartinių pajamų. „Sodra“ primena, kaip apskaičiuojama senatvės pensija ir kas lemia jos dydį.

Pakilusios prekių ir paslaugų kainos, išaugusios būsto paskolų įmokos verčia gyventojus ieškoti būdų, kaip sutaupyti. Tačiau, ką daryti, jeigu taupyti nėra iš ko? Tai patiriantys gyventojai norėtų nutraukti II pakopos pensijų kaupimą, nes papildomi pinigai jos šeimai reikalingi dabar, o ne kažkada ateityje. Pensijų fondų atstovai primygtinai siūlo taupyti ir kaupti pensijai. Tačiau net jos ir sulaukę gyventojai pinigų negauna.

Papildomam pensijų indeksavimui kitais metais galėtų būtų skirta maždaug 100 mln. eurų – dukart daugiau nei numatyta „Sodros“ biudžeto projekte, teigia opozicinės Seimo socialdemokratų partijos narys Algirdas Sysas.  Pasak jo, tokį pasiūlymą jis žada teikti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui trečiadienį svarstant „Sodros“ biudžetą. „Mes šiandien kaip tik komitete svarstysime, bandysiu užduoti tą klausimą (...) Taip, mes turime teisę tokią pataisą teikti ir aš bandysiu pateikti.

Vis daugiau gyventojų net ir sulaukę pensinio amžiaus nepalieka savo darbų. Daugelis jų tvirtino, kad nori būti reikalingi. Tačiau pridūrė, kad papildomi pinigai taip pat nemaišo. Taip žmonės užsidirba po antrą pensiją. O vyresnių gyventojų ir pensijos didesnės. Pavyzdžiui, vis dar dirbantys 90 metų pensininkai gauna beveik 1 tūkst. eurų pensiją. Tačiau ne visi žmonės išėję į pensiją lieka dirbti tose pačiose pareigose.

„Sodra“ išsiuntė pranešimus ir automatiniais skambučiais informavo per tūkstantį būsimų pensininkų, kurie turi stažo, įgyto iki 1994 metų, bet dar nepateikė tai įrodančių dokumentų. Tai padaryti jie gali bet kada, nelaukdami, kol sulauks senatvės pensijos amžiaus.

Antros pensijų pakopos fondų vidutinė grąža per devynis šių metų mėnesius siekė 8,3 proc., skelbia Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). „Iš esmės rezultatai yra geri ir pernykštis trumpalaikis nuosmukis, jeigu ne visai pamirštas, tai beveik pamirštas“, – trečiadienį rezultatų pristatyme teigė LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

Seimas atmetė opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narės Rimantės Šalaševičiūtės pateiktą iniciatyvą senjorams vieną kartą per metus mokėti periodinę išmoką, dar vadinamą 13-ąja pensija. Per opozicinę Seimo darbotvarkę pateiktas tai numatantis Periodinės pensijos išmokos įstatymo projektas nesulaukė pritarimo po pateikimo.

Dalis gyventojų, dirbę visą gyvenimą ir sukaupę reikiamą darbo stažą, norėtų išeiti į pensiją anksčiau. Tačiau privalo laukti pensinio amžiaus arba rinktis išankstinę pensiją. Lenkijos politikai siūlo sukaupus reikalingą darbo stažą žmones išleisti į pensiją anksčiau. Ar toks siūlymas sulauktų palaikymo Lietuvoje? Ekonomistai abejoja, ar reikėtų į pensiją anksčiau išleisti žmones. Tuo metu patys gyventojai norėtų anksčiau išeiti  užtarnautą poilsį.

Ketvirtadalis arba 25 proc. lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausa. „Citadele“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, Lietuvoje sulaukę pensinio amžiaus visu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato – 13 proc. gyventojų. Latvijoje visą darbo dieną dirbti ketina 17 proc. gyventojų, Estijoje – 15 proc., o nevisą – 14 proc. latvių bei 18 proc. estų.

Kiekvienais metais senatvės pensijos Lietuvoje yra indeksuojamos, t. y. didinamos priklausomai nuo to, kiek gyventojų dirba ir kiek jie uždirba. Nepaisant to, bent pagal vieną rodiklį, mūsų pensijos yra mažiausios iš visų. Paprastai naudojami keli būdai pensijų dydžiams palyginti. Pats paprasčiausias – tai vidutinė senatvės pensija eurais ar kita valiuta.

Du kartus per metus „Sodra“ atnaujina kiekvieno gyventojo duomenis apie jo pensijų draudimo stažą ir apskaitos vienetus. Būtent nuo šių dydžių priklauso būsima žmogaus senatvės pensija. Kiekvienas gyventojas asmeninius savo duomenis apie sukauptą stažą ir apskaitos vienetus gali sužinoti prisijungęs prie asmeninės „Sodros“ paskyros.

Artėjant rinkimams, politikai vilioja rinkėjus pažadais sumažinti mokesčius, padidinti atlyginimus ir pan. Tokia tendencija šiuo metu vyksta Lenkijoje ir, pasak ekonomisto, netrukus gali ateiti ir į Lietuvą. Taigi, savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas vardijo 5 politinių Lenkijos partijų siūlymus artėjant rinkimams. Anot jo, Lietuvos politikai neblogai žino, kas vyksta Lenkijoje ir iš ten kai kurie pasisemia idėjų bent jau diskusijoms.

Daugumai gyventojų nekyla klausimų, dėl to, kas jie yra – moterys ar vyrai. Tačiau vis daugiau lietuvių atsisako turėtos savo lyties ir pasirenka kitą. Kaip žinoma, kai kurias išmokas gali gauti tik moterys arba tik vyrai. Be to, skiriasi ir jų pensinis amžius.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė siūlo valstybės biudžeto  lėšomis nefinansuoti antros pensijų pakopos. Kartu valstybės skatinimą dalyvauti antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje ji siūlo įgyvendinti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatant GPM lengvatą antros pakopos pensijų fondų įmokoms.

Prieš pat naują Seimo sesiją – kandžios prezidento Nausėdos replikos valdantiesiems apie LGBT ir natkotikus. Susitikęs su parlamento valdyba šalies vadovas pareiškė, kad žmogaus teisės apima ne tik kažkieno norą lengviau įsigyti narkotikų, bet ir senjorų bei vaikus auginančių šeimų finansinės padėties gerinimą.

Kiekvienais metais į antrąją pensijų pakopą įtraukti Lietuvos gyventojai turi galimybę per pusmetį priimti sprendimą – kaupti dalį atlyginimo pensijų fonduose iki pensijos ar geriau pasinaudoti pinigais čia ir dabar. Bet Lietuvoje gyvenantys ir dirbantys užsienio šalių piliečiai dažnai pastatomi prieš faktą, nes nemoka lietuvių kalbos, nieko nebūna girdėję apie antrąją pakopą ir nežino, kad praleidę terminą Lietuvoje gaus mažesnį atlyginimą visą likusį darbingą gyvenimą.

Antrosios pakopos pensijų fondų valdytojai peikia prezidento siūlymą leisti išsiimti ketvirtį sukauptų pinigų. Fondų valdytojai prognozuoja, kad žmonės iš viso pasiims apie milijardą eurų, pinigus iššvaistys ir dėl to sumažės jų būsima pensija. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė skaičiuoja, kad išmoka vienam žmogui vidutiniškai siektų apie pusantro tūkstančio eurų, tad prezidento siūlymą vadina populistiniu. Antros pakopos pensijų fondų grąža liūdina lietuvius.

Teikdamas siūlymus Seimo rudens sesijai prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia socialinės politikos ir nacionalinio saugumo temas. Kitą savaitę posėdžiauti pradėsiantiems parlamentarams valstybės vadovas žada teikti įstatymų projektus, susijusius su atsakomybės griežtinimu už nusikaltimus valstybės nepriklausomybei ir konstitucinei santvarkai, mokesčių lengvata dirbantiems tėvams, dalies lėšų atsiėmimu iš privačiuose fonduose sukauptos pensijos, prokurorų algų kėlimu ir kt.

Beveik devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, kad turėtų būti leidžiama ne tik pasitraukti iš pensijų kaupimo dar nesulaukus pensinio amžiaus, o ir atsiimti sukauptus pinigus. Prezidentūra rudenį Seimui ketina siūlyti įteisinti galimybę pensijų kaupimo fondų dalyviams kartą per gyvenimą išsiimti iki ketvirtadalio sukauptų lėšų.

Nekilnojamo turto (NT)  bendrovė siūlo naujovę – daugiabutį pensinio amžiaus žmonėms, kuriame jie galėtų ne tik gyventi, bet ir gauti medicinines paslaugas ar įvairias pramogas. Nuoma tokiame daugiabutyje atsieitų 1,2 tūkst. eurų, todėl patys pensininkai naujovę vertina skeptiškai. Anot jų, gal ir būtų įdomu ten gyventi, bet nebūtų iš ko susimokėti nuomą, kai pensija siekia vos 500 eurų.