pensija

Lietuvos viešojoje erdvėje vis dažniau diskutuojama apie II pakopos pensijos kaupimą ir šios sistemos ateitį. Vieni tokį rūpinimąsi senatve labai skatina ir giria, tačiau kiti juo labai abejoja. Vilniaus universiteto profesorius ir ekonomistas Romas Lazutka įsitikinęs, kad valstybės kišimasis, t. y. iš mokesčių mokėtojų skiriamos lėšos ir privalomas įtraukimas į II pakopos pensiją, yra visiškai netinkamas.

Antros pakopos pensijų fondų turtas pernai, palyginti su 2021 metais, sumažėjo 4,9 proc. iki 5,62 mlrd. eurų, o trečios pakopos – padidėjo 0,23 proc. iki 222,3 mln. eurų, skelbia Lietuvos bankas (LB).    Pernai pensijų fondų rezultatai buvo neigiami – bendra svertinė antros pakopos fondų vieneto vertė smuko 13,8 proc., o  trečios pakopos – 13,13 proc.

Nuo darbuotojų iki darbdavių organizacijų, nuo bankų, pensijų fondų iki valdžios atstovų – visi, kas tik netingi, viešai reiškia susirūpinimą dėl pensijų Lietuvoje ir didžiulių iššūkių ateityje, kurie laukia mažėjant dirbančių ir mokesčius mokančių gyventojų skaičiui. Lietuvos banko ir kiti specialistai kaip pavyzdį rodo Švedijos ir kitų Skandinavijos šalių pensijų sistemas. Jose į pensiją išėję gyventojai gauna apie 70 proc. buvusių darbinių pajamų.

Socialdemokratai jau bombarduoja Seimą pasiūlymais keisti antrąją pensijų pakopą. Ir siūlo ne tik naikinti automatinį įtraukimą į privatų kaupimą, bet ir leisti iš kaupimo bet kada gyventojams pasitraukti ir atsiimti savo pinigus. Tiesa, Lietuvos bankas pasisako už švelnesnes korekcijas. Lietuvos bankas žada, kad po dabartinio nuosmukio ir įmokų nuvertėjimo, kada nors ateis geresni laikai ir esą privačių pensijų vertės atsistatys. Štai kaip šiauliečiai kalba apie pernai 15 proc.

Kaunietė Ilona į pensiją išėjo prieš kelerius metus ir šiuo metu gauna daugiau nei 900 eurų išmoką kas mėnesį. Didžiąją pensijos dalį sudaro išmoka iš „Sodros“, nes pašnekovė turi apytiksliai 43 metų darbo stažą, taigi tiek metų mokėjo įmokas nuo savo atlyginimo. Dalį pajamų sudaro ir pensijų anuiteto išmoka, nes Ilona apie 16 metų kaupė lėšas antroje pensijų pakopoje.

2000-aisiais, kai Lietuvoje buvo įgyvendinta pirmoji pensijų reforma ir įvestas pensijų kaupimas, Lietuvos ekonomika vis dar vadavosi iš sovietinio palikimo, savo komentare spaudai sako Andrius Romanovskis. Vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių svyravo vos apie 380 eurų, o emigracijos srautas į ekonomiškai stiprias šalis buvo didžiulis iššūkis darbo rinkai.

Įmokas pensijai Lietuvoje žmonės vidutiniškai moka apie 40 metų, iš jos išgyventi neretai būna iššūkis. O pensijoje lietuviai vidutiniškai pragyvena 20 metų. Norint pensijoje gyventi, o ne tik išgyventi, reikia pradėti apie tai galvoti kuo anksčiau. 70 proc. savo pajamų – tokią dalį pajamų rekomenduojama užsitikrinti senatvėje. Specialistai skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį atsidedant po 500 eurų, senatvėje būtų galima kas mėnesį gyventi už 1 tūkst. eurų.

Pastaraisiais metais padaugėjus žmonių, žinančių apie tai, kad darbdaviai gali mokėti įmokas į darbuotojų trečios pakopos pensijų fondus, tik kas antras jau aktyviai kaupiantis žmogus žino apie tokią galimybę, rodo nauja apklausa.  Pasak „Luminor investicijų valdymo“ vadovės Loretos Načajienės, tai rodo informavimo ir darbdavių aktyvumo spragą. Įmonės užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 33 proc.

Paprastai žmonės pensiją kaupia didžiąją savo gyvenimo dalį mokėdami įmokas „Sodrai“ ir taip įgydami pensines teise. Tačiau būna atvejų, kai jos tenka išsireikalauti ar įrodyti, kad priklauso didesnė jos dalis. Vis tik pensija Lietuvoje – visai nedidelė, neretai jos vos užtenka pragyvenimui.

Netylant gyventojų pasipiktinimui dėl antrosios pakopos pensijų fondų, apie galimybę atsisakyti kaupimo ar išsiimti sukauptus pinigus jau pradėjo kalbėti ir valdantieji. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad jos partija siūlys keisti pasipiktinimą keliančią tvarką. Įvairiems pasiūlymams pilantis kaip iš gausybės rago, ekonomistai įžvelgia riziką, kad keičiant sistemą lietuvių kišenės tik labiau nukentės. Neskubėdama, pasiramsčiuodama lazdele gatve žengia šiaulietė Zita.

Prancūzijoje šeštadienį vėl vyksta protestai prieš nepopuliarią pensijų reformą, kurią siekia įgyvendinti prezidentas Emmanuelis Macronas. Prognozuojama, kad eitynėse Paryžiuje, Nicoje, Marselyje, Tulūzoje, Nante ir kituose miestuose dalyvaus šimtai tūkstančių žmonių, siekiančių palaikyti spaudimą vyriausybei ir priversti ją nusileisti.

Žmonėms pykstant, kad antrosios pakopos pensijų fondai nuvertėjo, o ir savo pinigų atsiimti anksčiau laiko niekas neleidžia, apie pokyčius prabilo Lietuvos bankas. Tiesa, minėtų jautriausių klausimų bankas neliečia, siūlo tiek daug kartų neįtraukinėti žmonių į sistemą ir duoti poros mėnesių terminą iš kaupimo pasitraukti.

Daugiau kaip 1,4 mln. Lietuvos gyventojų kaupia pensiją antrosios pakopos pensijų fonduose. Kylant vis didesniam nepasitenkinimui dėl priverstinio įtraukimo į kaupimą, draudimo pasitraukti iš ko ar atsiimti visas sukauptas lėšas iš karto, fondų veiklą prižiūrintis Lietuvos bankas (LB) siūlo naujus sistemos pokyčius. Sprendžiant iš jo pateiktų pasiūlymų, didesnių permainų artimiausiu metu vargiai galima tikėtis.

Ekonomistas Teodoras Medaiskis dabartinę Lietuvos pensijų kaupimo sistemos būklę vertina kaip pusiausvyrą tarp norų ir galimybių, nes dėl palyginti trumpo veikimo laiko ji nesuspėjo atskleisti savo masto. Jis prognozuoja, kad laikui bėgant dalis jos trumpo kaupimo laiko nulemtų elementų, tarp kurių yra vienkartinės bei periodinės išmokos, turėtų išnykti ar bent jau sudaryti nedidelę išmokų dalį, rašoma pranešime spaudai.

Pensijų sistema gyventojams kelia vis daugiau klausimų. Analitikai „gyvulių ūkį“ pastebi ir kalbant apie „Sodros“ mokamas pensijas. Taip pat neramina ir kalbos apie ketinimą didinti pensinį amžių net iki 70 metų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Vilnietė Lijana prieš keliolika metų pradėjo kaupti pensiją II pakopoje, susiviliojusi pažadais, kad senatvėje gyvens oriai. Tačiau vėliau nusivylė.

Lietuvoje dalis dirbančių ir netoli pensinio amžiaus esančių mūsų tautiečių ėmė piktintis II pakopos pensijų fondais ir abejoti jų nauda, nes praėjusiais metais visi papildomai kaupiantys pensijai prarado net 800 milijonų eurų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Žmonių sunešti šimtai milijonų išgaravo, nes esą buvo prasti metai.

Didžiuosius Europos miestus purto streikai. Štai Prancūzijoje jau antrąkart per kelias savaites į gatves išėję prancūzai reiškia nepasitenkinimą planuojama pensijų reforma, mat dėl jos prancūzams tektų dirbti dvejais metais ilgiau. Visoje šalyje į gatves išėjo maždaug 3 milijonai gyventojų. Streikuoja ir maždaug pusė milijono britų. Taip didesnių algų reikalauja mokytojai, traukinių mašinistai ir kiti valstybės tarnautojai.

Visuomenėje kilus diskusijoms dėl pensijos amžiaus didinimo, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šalyje yra svarbesnių iššūkių nei pensijos amžiaus ilginimas. Jos teigimu, reikia ilginti žmonių, ypač vyresnio amžiaus, sveiko gyvenimo trukmę.   „Turime didesnių iššūkių, kuriuos turime pirmiau bandyti spręsti“, – trečiadienį radijui „Znad Wilii“ sakė I. Šimonytė.

II-osios pakopos pensijų fondams praėję metai buvo vieni iš prasčiausių istorijoje – žmonės, kaupiantys pensijai, prarado šimtus milijonų eurų. Tačiau šiemet, neatsiklausus žmonių, jie ir vėl turi būti priklausomi nuo fondų. O kai kurie šią sistemą netgi vadina 100-mečio afera.

Dalis pensininkų susiduria su problema, kad „Sodra“ neturi jokių duomenų apie gyventojų darbo stažą iki 1994 metų. Gyventojai yra skatinami nieko nelaukti ir šį darbo laiką įrodyti dar iki pensijos, kad neprarastų dalies pinigų. Jei stažas įrodomas per vėlai, tikėtina, kad prarasta pensijos dalis grąžinta nebus. Asmenys, turintys darbo knygeles, darbo stažo pažymas, karinius bilietus ir kitus tinkamus dokumentus, savo darbo stažą iki 1994 m. gali įrodyti paprastai ir greitai.

Lietuvoje įstatymai numato pareigą suaugusiems vaikams išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus. Tai reiškia, kad jeigu tėvai sulaukė pensinio amžiaus ar tapo neįgalūs dar prieš pensiją, jiems trūksta lėšų apsimokėti už pragyvenimą, vaistus ar maistą, jie gali kreiptis į teismą ir prašyti priteisti išlaikymą iš vaikų. Paprastai dėl išlaikymo ar pagalbos senatvėje tėvai su vaikais susitaria geruoju, todėl į teismus kreiptis neprireikia.

Retas žmogus yra visiškai patenkintas gaunamų pajamų dydžiu. Jų stygius gali būti itin juntamas baigus darbinę karjerą ir gaunant pensiją, kuri dabar Lietuvoje siekia vos 40  proc. buvusios algos. Vis dėlto yra būdas kaip gauti daugiau pajamų – ir tam nereikia atiduoti dalies savo algos, kaip kaupiant pensiją fonduose.

Kaupimą II pakopos privačiuose pensijų fonduose Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė vadina šimtmečio afera. Esą automatinis gyventojų įrašymas yra klampinimas į spąstus, o už viso šito gali slypėti ir korupcijos elementas. Pokalbis su I. Ruginiene – TV3 žinių „Dienos komentare“. Kaupimą II pakopos privačiuose pensijų fonduose vadinate „amžiaus afera“. Bet Lietuva juk nėra vienintelė šalis, kurioje tie fondai egzistuoja.

Lietuvoje netylant aršioms diskusijoms dėl pensinio amžiaus ilginimo, Prancūzijoje į gatves išėjo daugiau nei milijonas tokių kalbų neapsikentusių prancūzų. Jiems netinka 64-erių metų riba, kurią planuoja įvesti Prancūzijos valdžia. Prancūzai protestuoja norėdami pasipriešinti planuojamai reformai. Vis tik protestai virto riaušėmis – policijai teko leisti ašarines dujas ir panaudoti jėgą. Paryžiaus gatvės skamba nuo protestuotojų būgnų.

Antros pakopos pensijų fonduose sukaupti pinigai tirpsta, o pasiimti santaupas galimybės nėra. Kas liks iš būsimų pensijų?  „Dėmesio centre“ pašnekovai – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, Seimo narys Algirdas Sysas ir ekonomistas Romas Lazutka.  Pernai krito visi fondai nuo 9 iki 16 proc. Daugiausiai krito rizikingiausiai dirbantys, tie, kurie orientuoti į jauniausius žmones.

840 milijonų eurų – tiek turto preliminariai per praėjusius metus neteko 2-osios pakopos pensijų fondai. Skaičiuojama, kad kiekvienas kaupimo sistemos dalyvis vidutiniškai pernai neteko 600 eurų. Pensijų fondai stengiasi visais įmanomais būdais išsaugoti savo klientus, dėl to skuba raminti gyventojus.

Kai kuriems politikams siūlant leisti gyventojams atsiimti antros pakopos pensijų fonduose sukauptus pinigus ar pasitraukti iš pensijų kaupimo sistemos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovė sako, kad dažni jos pokyčiai yra žalingi ir mažina pasitikėjimą sistema, nors diskusijai kelias neužkertamas.  Anot ministerijos Pensijų grupės vadovės Ingos Buškutės, pernelyg dažnas Pensijų kaupimo įstatymo keitimas kenkia visos sistemos reputacijai.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė susitikime su statutinių įstaigų vadovais ir pareigūnų profesinių sąjungų atstovais aptarė pareigūnų socialinių garantijų, valstybinių pensijų, sveikatingumo ir reabilitacijos klausimus. Kaip ketvirtadienį pranešė ministerija, taip pat aptarti sprendimai, siekiant gerinti pareigūnų darbo sąlygas, aprūpinimą ir darbo užmokestį. „Valstybės skiriamos lėšos vidaus reikalų statutinėms tarnyboms stabiliai auga.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, jog dabartiniu metu svarstyti pensijos amžiaus didinimą būtų nemoralu. „Kilo šaršalas lygioje vietoje, niekas nei planavo, nei planuoja, nei planuos bent jau įžvelgiamoje perspektyvoje svarstyti rimtai tokį klausimą“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė prezidentas.

Politikams ir ekspertams diskutuojant dėl galimo pensinio amžiaus ilginimo iki 72 metų, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad tai daroma ne laiku ir ne vietoje. „Įsismarkavusias diskusijas dėl galimo išėjimo į pensiją 72 metų vertinu neigiamai. Kaip dar vieną žmonių gąsdinimą. Juk žmonės seka įvykius ir tada klausia savęs, ar iki savo mirties tos pensijos sulauks. Apie tai dabar negali būti jokių kalbų.

„Eurostat“ prognozuoja, kad po 20 metų liks tik 2 mln. lietuvių. Ar mažėjančios Lietuvos problemą galima išspręsti tik kviečiant imigrantus? „Dėmesio centre“ svečiai – Lietuvos banko valdybos pirmininkas Raimondas Kuodis ir Seimo narys Justas Džiugelis.

Daliai Europos šalių padidinus pensinį amžių iki 67 metų, panašių siūlymų vis sulaukiama ir Lietuvoje. Kai kurie specialistai siūlo pensinį amžių didinti ir iki 72 metų. Ekonomistai tikina, kad tai – neišvengiama, ilgėja gyvenimo trukmė, todėl turi ilgėti ir pensinis amžius. Tuo metu darbuotojų atstovai teigia priešingai. Anot jų, vyresniems žmonėms apskritai sunku susirasti darbą, todėl tik augtų išmokų gavėjų skaičius.

Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai ilginti darbingą amžių iki 72 metų, tačiau prezidentas Gitanas Nausėda tokiam siūlymui nepritaria. Ekonomistas Raimondas Kuodis ragina nustoti vaizduoti darbą it katorgą ir pradėti kurti lankstesnes pensijų sistemas, kurios leistų įtraukti šiuos žmones į darbo rinką. Jūsų manymu, koks būtų teisingas sprendimas? Pensinis amžius yra kaip gąsdinimo instrumentas. Retorinis žaidimas, kuris labai naudingas privačioms finansų korporacijoms, pensijų fondams.

840 milijonų eurų – tiek turto preliminariai per praėjusius metus neteko 2-osios pakopos pensijų fondai. Skaičiuojama, kad kiekvienas kaupimo sistemos dalyvis vidutiniškai pernai neteko 600 eurų. Pensijų fondai stengiasi visais įmanomais būdais išsaugoti savo klientus, dėl to skuba raminti gyventojus.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad užuot svarsčius idėją ilginti pensijos amžių reikia koncentruotis į sveiko gyvenimo trukmės ilginimą.  „Tokiam sprendimui, apie kurį kalbam, – tai yra 72 metus, tikrai ne laikas. Šitoje vietoje tikrai galima dėti tašką.

Gyventojams gali priklausyti kelių rūšių pensijos: senatvės, netekto darbingumo, našlių, našlaičių ar valstybinės pensijos. Vis dėlto kai kurių iš jų gali būti nuspręsta nesuteikti. Pašnekovai paaiškino, kokiais atvejais gyventojai gali netekti teisės į tam tikras pensijas. Taip pat, dirbusiems iki 1994 m., gali neužtekti darbo stažo arba skiriama pensija gali būti per maža, nes apie tą laikotarpį „Sodra“ neturi duomenų.

Lietuvoje vis daugėja žmonių, kurie net ir sulaukę pensijos amžiaus pasirenka dirbti ir toliau. „Sidabrinę kartą“ dar neišeiti į užtarnautą poilsį skatina ne tik didesnės pajamos, bet ir noras bendrauti, išlikti aktyviems bei naudingiems. Jau beveik 70 m. sulaukęs salės darbuotoju „Maximoje“ dirbantis Stanislovas atvirauja, kad gyvenimas be darbo jam tiesiog netinka – ypač tapus našliu.

Vyriausybė pritarė, kad didėtų šalpos neįgalumo pensijos žmonėms, turintiems sunkią negalią, nustatytą jiems sukakus 24 metų ar vėliau.  Vyriausybė posėdyje trečiadienį pritarė tokiam Seimo narių, Laisvės frakcijos atstovių Monikos Ošmianskienės ir Morganos Danielės siūlymui, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Lietuvoje šiuo metu nevyksta diskusijos dėl pensijos amžiaus ilginimo, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovė. „Šiuo metu nei diskusijos vyksta, nei sprendimų yra priimtų ilginti jį daugiau, nei jis ilgėja dabar. Bet kad tam tikros institucijos, kaip EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – BNS) ar Europos Komisija kartais atkreipia dėmesį, kad tai ateityje galės būti būtinybė – taip.

Auga atlyginimai, pensijos ir išmokos. Didžiausias šuolis laukia minimalios algos gavėjų, smarkiau nei pernai didės ir senatvės pensijos. Tačiau jiems toli iki infliacijos aukštumų. Daugiausia žmonių piniginių storį visgi nulems darbdavių malonė – ar ir kiek didinti atlyginimus pavaldiniams. Profsąjungos žadamą devynių procentų vidutinį algų didėjimą vadina juokingu. Ekonomistai visgi mano, kad tautiečių perkamoji galia šiemet persiris į pliusą. Didėja ir akcizai alkoholiui bei rūkalams.

Dvi Lietuvos: kol vienų savivaldybių gyventojams šildymo sąskaitos problemų nekelia, kitų regionų gyventojai už šilumą moka kartais net ir tris kartus daugiau. Negana to, dalyje didmiesčių smarkiai vėluoja kompensacijos už šildymą – vis dar nagrinėjami 3 mėnesių senumo prašymai. Šilumininkai prognozuoja, kad artimiausių mėnesių sąskaitų dydžiai priklausys nuo orų. Velžio kaime Panevėžio rajone gyvenanti Genovaitė gauna 433 eurų pensiją.

Vidutinė pensija Lietuvoje turi augti greičiau ir pasiekti apie 50 proc. vidutinio atlyginimo „į rankas“, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, dėl tokio tikslo sutarta su Vyriausybe. „Mes norime, kad pensija didėtų spartesniu tempu negu vidutinis darbo užmokestis ir mes jau sutarėme su darbartine Vyriausybe, kad taip ir bus. Turėtų vidutinė pensija sudaryti maždaug 50 procentų vidutinio neto darbo užmokesčio“, – penktadienį lrt radijui sakė G. Nausėda.

Nuo kitų metų bedarbiai gaus didesnes nedarbo išmokas, padidės privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. Pokyčiai susiję su minimalios mėnesio algos (MMA) augimu – nuo jos priklauso kai kurių „Sodros“ išmokų ir įmokų dydžiai, rašoma pranešime spaudai. „Sodra“ primena, kokių pasikeitimų 2023 metais sulauks apdraustieji. Didės nedarbo išmoka Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) augimo kitais metais augs nedarbo išmokos.

Lietuvoje populiarėja senelių darželiai. Ten renkasi senjorai, žaidžia, dainuoja ir kitaip smagiai leidžia laiką. Savotiški dienos centrai iš tiesų kuriami pagal vaikų darželių modelį, tik senjorai neguldomi pietų miego ir jiems neliepiama valgyti košės. Tokia veikla – išsigelbėjimas nuo vienatvės ir netgi depresijos, sako žmonės. Neretai į senelių darželį tėvus atveda vaikai, taip, kaip jie kadaise atvesdavo savo atžalas.

Laidų vedėją, menininkę Nomedą Marčėnaitę papiktino neįgalumo pensijų skyrimo tvarka. Jos garbaus amžiaus mamai priklauso neįgalumo pensija, tačiau papildomai mokama suma tiesiog „dingo“. Paaiškėjo, kad dokumentus  reikia tvarkyti kas dvejus metus, nors anksčiau apie tai moteris nebuvo girdėjusi. „Facebook“ istorija pasidalinusi N. Marčėnaitė rašė: „Negaliu, kaip pykstu! Šiandien man paaiškino, kad mamos priedas prie pensijos dėl neįgalumo (150 eurų) „baigėsi“. Taip ir pasakė.

Architektui Ričardui Krištapavičiui ir tekstilininkei Laimai Oržekauskienei trečiadienį Vyriausybė skyrė pirmojo laipsnio valstybines pensijas. Ši ypač nusipelniusiems asmenims skiriama pensija R. Krištapavičiui ir L. Oržekauskienei priklauso kaip Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams. Pagal Valstybinių pensijų įstatymą, asmenys, kuriems yra paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, sulaukę pensinio amžiaus turi teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją.

Kauno alpinistai senjorai įrodė, kad metai įgyvendinti svajonę ir šturmuoti kalnus – ne kliūtis. Jie pakartojo dar jaunystėje surengtą ekspediciją ir įkopė į beveik pusšešto kilometro aukščio viršukalnę, kuriai patys anuomet suteikė Kauno vardą. Lietuviškais vardais pavadino ir naujas viršūnes. Pergalingas šūksnis nuaidi 5400 metrų aukštyje Pamyro kalnuose, Tadžikijoje.

Šiuo metu augant kainoms ir sąskaitoms už komunalines paslaugas, gyventojams svarbus kiekvienas uždirbamas euras. Tačiau valstybė verčia gyventojus pensijų kaupimui skirti vidutiniškai 30 eurų per mėnesį. Per metus susidaro jau 360 eurų.  Įvairios institucijos tikina, kad šie pinigai žmonėms pravers senatvėje. Tačiau gyventojai atkerta, kad sąskaitas apmokėti reikia dabar. Be to, ne visi yra informuojami, kad nuo jų algų atskaičiuojami pinigai.

Kiekvieno senjoro pensija kitais metais vidutiniškai turėtų didėti ne 60, o beveik 100 eurų – taip garsiai skelbia kai kurie opozicijos atstovai. Jie ragina daugiau kaip 200 mln. eurų iš biudžeto skirti papildomam pensijų didinimui, užuot juos pumpavus į antrąją pensijų pakopą. O būsimų pensininkų santaupos antrojoje pakopoje šiemet drastiškai krenta, tačiau ministrė Monika Navickienė keisti privataus kaupimo neketina.