Portalo tv3.lt skaitytojas Tomas teiravosi, kada reikėtų sustabdyti kaupimą antroje pensijų pakopoje.
„Mačiau pranešimus, kad iki birželio pabaigos kaupimą galėjo nutraukti tie žmonės, kurie į šią sistemą buvo įtraukti naujai. Kiti tokios galimybės neturi. Kaupiu pensiją antrojoje pakopoje jau 5 metus, norėčiau nutraukti kaupimą, bet to padaryti negaliu.
Vienintelė išeitis – sustabdyti kaupimą, tačiau kada tam yra tinkamas laikas? Ar dabar, kai kainos išaugusios ir atrodo kiekvienas euras yra aukso vertės? Bet gal situacija prastės, ateis krizė ir jos metu reikėtų sustabdyti kaupimą“, – svarstė vyras.
Tomas skaičiavo, kad kiekvieno mėnesį nuo jo atlyginimo pensijų fondai nuskaičiuoja apie 50 eurų.
„Per metus sutaupyčiau apie 600 eurų. Tai nemaža suma, kurią galėčiau skirti būsto remontui ar kitam brangesniam pirkiniui“, – sakė vyras.
Pataria mažiau išlaidauti
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Tadas Peciukevičius tikino, kad Lietuvos II pensijų pakopa sukurta taip, kad joje labiau apsimoka likti, o ne pasitraukti.
„Tarkime, sustabdžius įmokas pusmečiui, vaizdžiai kalbant, kišenėje liktų tie keli procentai atlyginimo, tačiau gyventojas netektų valstybės finansinės paskatos, kuri pervedama į jo asmeninę pensijų sąskaitą“, – komentavo LIPFA atstovas.
Anot jo, didelė infliacija vartotojus pirmiausiai skatina atsisakyti nebūtinų išlaidų.
„Tokių, kaip pramogos, kelionės ar valgymas ne namuose, ieškoti finansiškai patrauklesnių alternatyvų būtinoms prekėms bei paslaugoms. Sunkesniu laikotarpiu dėmesys tenka, deja, ne taupymui, o labai pasvertam vartojimui.
Štai kodėl neturiu daug vilčių, kad šiuo laikotarpiu metams įmokų pervedimo „atostogas“ pasiėmę kaupiantieji sutaupytų – labai tikėtina, kad tas lėšas jie išleistų kasdieniams poreikiams“, – sakė T. Peciukevičius.
Jis tikino, kad Lietuvos gyventojai yra išgyvenę ne vieną ekonominę krizę ir iš savo patirties žino, kas tai yra.
„Vis dėlto, kviesčiau prisiminti, kad kaupdami pensijai mes ruošiamės vienam ilgalaikiam, neišvengiamam, keliolika ar keliasdešimt metų trunkančiam išties sudėtingam finansiniam iššūkiui, kuris vadinamas pensija.
Ribotos pajamos, kylančios kainos ir gyvenimo lygis, prastėjanti sveikata, kuklios galimybės dalyvauti darbo rinkoje. Visa tai lemia ganėtinai silpną pensininkų perkamąją galią, skurdą, kasdienius iššūkius“, – vardijo LIPFA valdybos narys.
Jis siūlė dabartinį finansinį spaudimą vertinti individualiai ir kiek įmanoma objektyviai.
„Ir tik tada priimti sau palankiausią sprendimą, kaip elgtis su savo pajamomis ir ar tikrai laikas prašyti kaupimo pensijai „atostogų“. Kadangi kaupimo stabdymas galimas tik 1 metams per visą kaipimo laikotarpį, apie tokios galimybės naudojimą reiktų mąstyti ne su tikslu taupyti būtinosioms išlaidoms, bet tik kritiniais finansinių sunkumų atvejais“, – sakė T. Peciukevičius.
Patys gyventojai turėtų nuspręsti ar nori kaupti
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka tikino, kad papildomas kaupimas turėtų būti pačių gyventojų reikalas.
„II pakopos pensiją reikėtų traktuoti kaip privatų žmonių reikalą. Juo labiau keistas valstybės, t. y. vienų mokesčių mokėtojų lėšų skyrimas kitų privačiam taupymui. Nereikia būti liberalu tai pavadinti vagyste.
Žmonės skundžiasi, kad „Sodros“ pensijos yra per mažos, tačiau lėšų stinga ir švietimui, sveikatos apsaugai. Vis dėlto nepriimamas sprendimas moksleivius automatiškai priskirti prie privačių korepetitorių, po to nepaleisti ir pastariesiems mokėti iš valstybės biudžeto“, – sakė profesorius.
Anot jo, tai rodo, kad reikia tvarkyti mokesčių sistemą, kuri nesurenka pakankamai pinigų, todėl jų visur trūksta. II pensijų pakopos, kuri neteikia finansinio saugumo, finansavimas tik skurdina ir taip menkus viešuosius finansus.
„Kad ir kokios būtų pensijos, daliai žmonių jos vis tiek atrodys per mažos. Pavyzdžiui, jeigu žmogus uždirbo 5 tūkst. eurų, tikrai nereikia, kad „Sodra“ jam mokėtų 70 proc. algos, t. y. 3 tūkst. eurų. Reikia, kad „Sodros“ pensija būtų didesnė kažkiek, gal 20–30 proc., o tai jau atitiktų vakarietiškus standartus“, – kalbėjo ekonomistas.
Jis pripažino, kad tokia pensija vis tiek atrodytų maža tiems, kurie daug uždirbo, nes nustojus dirbti jų pragyvenimo lygis smunka. Tokiu atveju, daugiau pinigų uždirbantys žmonės gali kaupti papildomai II pakopoje, bet tai būtų jų pasirinkimas.
II pakopos pinigai nuvertėja
R. Lazutka skaičiavo, kad kaupiant pinigus antrojoje pensijų pakopoje, jie tik nuvertėja.
„Jų sumos padidėja ar sumažėja priklausomai nuo finansų rinkų svyravimų. Todėl žmonėms tai nesaugu, lyg jie dalyvautų loterijoje – kada pasiseks, kada ne.
Net kai jau žmogus nebedirba ir sulaukęs pensijos gauna pensijų anuitetą, jo dydis pradžioje nustatomas, bet ilgainiui nėra apsaugotas“, – sakė profesorius.
R. Lazutka pateikė pavyzdį, kad jeigu 2020 m. pabaigoje asmuo gavo vidutinio dydžio anuitetą – 55 eurus, tai sudarė 5,7 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Tačiau VDU kilo, o anuitetas nedidinamas. 2022m. pabaigoje jis sudarė jau tik 4,6 proc. VDU. Algoms augant toliau, po 10–20 metų (o pensininkai gyvena tiek laiko), tas anuitetas nuvertės iki 1–2 proc. VDU.
„Taigi bėgant metams kainos ir algos, „Sodros“ pensija tam pačiam žmogui kyla, o II pakopos pensijų anuitetas nuvertėja.
Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ką nors pakeisti yra bejėgė, nes tai yra privati išmoka ir jos negalima padidinti paėmus mokesčius iš dirbančių žmonių, kaip daroma su „Sodros“ pensija“, – atkreipė dėmesį R. Lazutka.
41 tūkst. gyventojų kaupimo atsisakė
Portalas tv3.lt primena, kad iki birželio pabaigos, gyventojai, kurie buvo automatiškai įtraukti į antros pensijų pakopos kaupimą, turėjo apsispręsti kaupti ar ne.
Iš viso buvo įtraukta 68 tūkst. gyventojų, apie 41 tūkst. pensijų kaupime dalyvauti atsisakė.
Metų pradžioje į kaupimą automatiškai įtraukti, tačiau norintys jo atsisakyti gyventojai „Sodrai“ apie tai pranešti privalėjo iki liepos mėnesio
„Šiuo metu atsisakiusiųjų yra apie 41 tūkstantis, tikslus skaičius paaiškės liepos viduryje“, – sakė „Sodros“ Komunikacijos skyriaus atstovė Malgožata Kozič.
Pensijų kaupimo įstatymas numato, kad žmonės įtraukiami į kaupimą kas trejus metus, kol jiems sukaks 40 metų. Šiemet į kaupimą pakartotinai įtraukti 2020 metais jame nepanorę dalyvauti gyventojai.
Nepranešę apie atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime gyventojai nuo liepos automatiškai taps jo dalyviais.
Skaičiuoja, kad būsimų pensininkų turtas auga
Būsimųjų Lietuvos pensininkų kaupiamo turto vertė II pakopos pensijų fonduose šiemet pirmąjį pusmetį padidėjo iki 6,456 mlrd. eurų, investicijų grąžai išaugus +8,72 proc., rodo LIPFA duomenys.
Tuo metu III pensijų pakopos bendrasis vidurkis šiemet pirmąjį pusmetį sudarė +7,09 proc., o vertė birželio 30 dieną buvo 256,04 mln. eurų.
Iš viso pirmojo šių metų pusmečio pabaigoje šalies kaupiantieji pensijai disponavo 6,7 mlrd. eurų turtu.
Liepos 4 d. komentuodamas fondų rezultatus LIPFA valdybos narys Tadas Peciukevičius pripažino, kad šiemet rinkų situacija yra sudėtinga.
„Neapibrėžtumo ir svyravimų nesumažėjo, tačiau pensijų fondų rezultatai džiugina. Šiais metais pensijų fondų valdomo turto vertė nuosekliai auga. Per pirmąjį pusmetį II pakopos pensijų fondams patikėto turto vertė pakilo beveik dešimtadaliu, kai vien antrąjį šių metų ketvirtį jie uždirbo +4,41 proc. Labai panašiai II pakopos pensijų fondų vertė didėjo ir pirmąjį šių metų ketvirtį, kai jos bendras svertinis vidurkis paaugo +4,09 proc.“, – teigė T. Peciukevičius.
