pensija

Lietuvoje populiarėja senelių darželiai. Ten renkasi senjorai, žaidžia, dainuoja ir kitaip smagiai leidžia laiką. Savotiški dienos centrai iš tiesų kuriami pagal vaikų darželių modelį, tik senjorai neguldomi pietų miego ir jiems neliepiama valgyti košės. Tokia veikla – išsigelbėjimas nuo vienatvės ir netgi depresijos, sako žmonės. Neretai į senelių darželį tėvus atveda vaikai, taip, kaip jie kadaise atvesdavo savo atžalas.

Laidų vedėją, menininkę Nomedą Marčėnaitę papiktino neįgalumo pensijų skyrimo tvarka. Jos garbaus amžiaus mamai priklauso neįgalumo pensija, tačiau papildomai mokama suma tiesiog „dingo“. Paaiškėjo, kad dokumentus  reikia tvarkyti kas dvejus metus, nors anksčiau apie tai moteris nebuvo girdėjusi. „Facebook“ istorija pasidalinusi N. Marčėnaitė rašė: „Negaliu, kaip pykstu! Šiandien man paaiškino, kad mamos priedas prie pensijos dėl neįgalumo (150 eurų) „baigėsi“. Taip ir pasakė.

Architektui Ričardui Krištapavičiui ir tekstilininkei Laimai Oržekauskienei trečiadienį Vyriausybė skyrė pirmojo laipsnio valstybines pensijas. Ši ypač nusipelniusiems asmenims skiriama pensija R. Krištapavičiui ir L. Oržekauskienei priklauso kaip Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams. Pagal Valstybinių pensijų įstatymą, asmenys, kuriems yra paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, sulaukę pensinio amžiaus turi teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją.

Kauno alpinistai senjorai įrodė, kad metai įgyvendinti svajonę ir šturmuoti kalnus – ne kliūtis. Jie pakartojo dar jaunystėje surengtą ekspediciją ir įkopė į beveik pusšešto kilometro aukščio viršukalnę, kuriai patys anuomet suteikė Kauno vardą. Lietuviškais vardais pavadino ir naujas viršūnes. Pergalingas šūksnis nuaidi 5400 metrų aukštyje Pamyro kalnuose, Tadžikijoje.

Šiuo metu augant kainoms ir sąskaitoms už komunalines paslaugas, gyventojams svarbus kiekvienas uždirbamas euras. Tačiau valstybė verčia gyventojus pensijų kaupimui skirti vidutiniškai 30 eurų per mėnesį. Per metus susidaro jau 360 eurų.  Įvairios institucijos tikina, kad šie pinigai žmonėms pravers senatvėje. Tačiau gyventojai atkerta, kad sąskaitas apmokėti reikia dabar. Be to, ne visi yra informuojami, kad nuo jų algų atskaičiuojami pinigai.

Kiekvieno senjoro pensija kitais metais vidutiniškai turėtų didėti ne 60, o beveik 100 eurų – taip garsiai skelbia kai kurie opozicijos atstovai. Jie ragina daugiau kaip 200 mln. eurų iš biudžeto skirti papildomam pensijų didinimui, užuot juos pumpavus į antrąją pensijų pakopą. O būsimų pensininkų santaupos antrojoje pakopoje šiemet drastiškai krenta, tačiau ministrė Monika Navickienė keisti privataus kaupimo neketina.

Jau šį šeštadienį Didžiojoje Britanijoje į ringą vėl žengs vienas geriausių šios eros boksininkų – 34-erių Tysonas Fury (32-0-1, 23 nokautai). Nenugalėtas WBC sunkiasvorių bokso pasaulio čempionas gins diržą prieš 38-erių tautietį Dereką Chisorą (33-12-0, 23 nokautai), kurį jau yra nugalėjęs du kartus.

Tūkstančiai Lietuvos gyventojų nėra sukaupę būtinojo pensijų stažo. Nemažai ir tokių, kurie uždirbo mažus atlyginimus ir dabar gauna mažas pensijas. Jeigu jos nesiekia nustatytos ribos, prie pensijų mokamos specialios priemokos. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokio dydžio būna šios priemokos ir kam, kada mokamos. Kiek reikia pinigų pragyvenimui? Svarbiausias dydis, nuo kurio priklauso, ar žmogus gaus priemoką prie pensijos, yra vadinamas minimalių vartojimo poreikių dydžiu.

Kiekvieną kartą nuėję į parduotuvę gyventojai už prekes sumoka vis daugiau. Sunkiausia pragyventi mažas  pajamas gaunantiems žmonėms, pavyzdžiui, pensininkams. Kitais metais kiek padidės, tačiau ne visiems šis kilimas bus reikšmingas. Dalis žmonių šią sumą pinigų žada išleisti tiesiog maistui ar vaistams, kiti vyks į keliones ar taupys laidotuvėms. Seimas galutinai priėmė „Sodros“ ir valstybės biudžetus.

Lietuvoje vis daugiau pensinio amžiaus sulaukusių gyventojų ir toliau pluša tam, kad užsidirbtų pinigų ir prisidurtų prie pensijos. Tarp dirbančiųjų senjorų net 90-ečiai ir vyresni. Prognozės liūdnos – ateityje pensinio amžiaus ilginimas taps neišvengiamu ir visiems teks dirbti ilgiau. Ekspertai siūlo jau po kelerių metų pradėti automatiškai ilginti pensinį amžių, įvertinus, kiek ilgėja tikėtina žmonių gyvenimo trukmė.

Svečiuose pas 101 metų gimtadienį švenčiančią kaunietę. Gimtadienio laukusi senolė pati apsikirpo plaukus ir labai laukė svečių. Ji vis dar paima adatą į rankas ir yra aistringa Žalgirio gerbėja, tiesa, labiau jai patiko tas komandos etapas, kai žaidė legendiniai krepšininkai. Įspūdingą net 101 metų gimtadienį švenčiančiai kaunietei Marijai sveikinimai ir glėbiai gėlių, o senolė žvelgia į jaunystės nuotrauką ir šmaikštauja. „Kai mane fotografavo, buvo 30 metų.

Ketvirtadienį Seimas galutinai pritarė kitų metų „Sodros“ biudžetui. Jame numatytos ir augančios pensijos, ir didėjantys vaiko pinigai. Bet ar rekordiškai augant kainoms, pakankamai auga pensijos ir išmokos? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė ir Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis.

Trumpiau ar ilgiau užsienyje yra padirbėję tūkstančiai Lietuvos gyventojų. Jeigu darbas svetur buvo legalus, visai gali būti, kad lietuviai ten užsitarnavo ir bent dalį papildomų pensinių teisių.

Kas yra minimalus ir būtinasis darbo stažas, kuo jie skiriasi ir kaip nuo jų priklauso pirmos pakopos pensijos dydis, portalui tv3.lt yra komentavusi „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė. Visų pirma, per visą darbuotojo karjerą iki išėjimo į pensiją sukauptas darbo stažas reikalingas tam, kad būtų galima įvertinti, ar asmuo apskritai pretenduoja į pirmos pakopos – vadinamąją „Sodros“ pensiją, rašoma pranešime spaudai.

Mūsų šalies senjorai, kurie nesiskundžia dėl išaugusių sąskaitų ar pabrangusio maisto parduotuvėje. Optimizmu lenkiantys net ir jaunus žmones, senjorai pasakoja, kiek daug nuveikia per dieną. Ir kaip džiaugiasi kiekviena suteikta proga: bendrauti, sportuoti, vaikščioti, keliauti, savanoriauti ir padėti kitiems. O tarp šių senolių kai kas dar pelnė ir metų senjoro titulą, už labiausiai įkvepiantį savo pavyzdį gyventi.

Seimas ketvirtadienį planuoja apsispręsti dėl pataisos, kad teisėjai valstybinę pensiją galėtų gauti ir juos atleidus iš pareigų dėl sveikatos būklės. Šiuo metu Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas numato, kad ji skiriama, kai teisėjas sulaukia įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus.

Nuo praėjusių metų liepos išmokos skiriamos ne tik našliams, bet ir vienišiems, t.y. išsiskyrusiems ar niekad santuokos nesudariusiems Lietuvos pensininkams. Vienišo asmens išmoką automatiškai gauna daugiau nei 222,8 tūkst. gyventojų, tačiau kai kuriems dėl jos reikia kreiptis. Pašnekovai nurodė, kas tiksliai gali gauti 32 eurus per mėnesį ir dėl kokių priežasčių jų gali netekti.

Darbdaviai pastebi, kad gyventojai vyksta dirbti į užsienį ne tik dėl didesnių pajamų šiuo metu, bet ir dėl didesnės pensijos ateityje. Skaičiuojama, kad Lietuvoje senatvėje žmonės turi pragyventi iš 70 proc. buvusių vidutinių pajamų, tuo metu Norvegijoje ar Ispanijoje gyventojai gauna virš 90 proc. vidutinių pajamų. Šiuo metu yra per 30 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie gauna ir lietuvišką, ir užsienietišką pensiją.

Per praėjusią ekonomikos krizę valstybei pritrūkus pinigų, tuometinė valdžia sumažino daugelį pensijų ir išmokų. Kai kurie netekimai ilgainiui buvo kompensuoti, tačiau dalis pinigų gyventojams taip ir liko nesumokėta. Penktadienį Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ registravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma grįžti prie sumažintų pensijų ir išmokų kompensavimo.

Ne vienam gali atrodyti, kad sulaukus pensinio amžiaus pensija bus automatiškai pervedama į jų sąskaitą. Vis dėlto taip nėra – žmogus turi pats savarankiškai kreiptis į „Sodrą“ iki pensijos likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams, to nepadaręs – jos negaus. O pavėlavus praleista pensija bus grąžinta tik už 6 mėnesius. Anksčiau būdavo, pavėlavęs paprašyti pensijos, žmogus ją atgaudavo už 12 mėnesių ir šį terminą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada grąžinti, tačiau kada – nesako.

Lietuvoje pensijų sistema nesąžininga, tvirtina valstybės kontrolieriai. Gavę didesnes algas ir daugiau nuo jų mokesčių Sodrai sumokėję žmonės pensijoje sulaukia daug mažesnės grąžos nei tie, kurie mokesčių mokėjo mažai. Pensijų sistema Lietuvoje neužtikrina buvusių pajamų pakeitimo senatvėje, tik mėgina apsaugoti dalį žmonių nuo skurdo. Valdantieji žada situaciją keisti, tačiau oponentai sako, kad numatyti žingsniai yra per menki ir iš esmės nieko nepakeis.

Ligos patale atsidūręs senjoras ir jo žmona Janina nebežino, ką daryti. Pora negali atsiimti vyro pensijos, nes jis nevaikšto, o Janina paniškai bijo bankomatų. Sutuoktiniai norėtų galimybės atsiimti pinigus pašte, bet tam kelią užstoja tam tikri reikalavimai. Senolius iš biurokratinio labirinto ištraukti nuvyko „TV Pagalbos“ gelbėtojas Žilvinas Žitkus. Janina pasakojo, kad kol jos vyras vaikščiojo, savo pensiją iš banko sąskaitos jis pasiimdavo pats.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) aiškinsis, kokią įtaką antros pakopos pensijų fonduose sukauptų lėšų vertei turi pastarųjų metų geopolitinė ir infliacijos situacija.   „Kritimas pasiekė žemesnį lygį negu buvo 2008 metų finansų krizės laikotarpiu ir jokių garantijų nėra, kad toliau nekris ta vertė“, – trečiadienį komiteto posėdyje teigė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius.   „Buvo sukaupta, pavyzdžiui, 28 tūkst. eurų.

Brangstant komunalinėms paslaugoms, maistui gyventojui skundžiasi, kad sunkiai pragyvena. Todėl jie ieško būdų papildomai užsidirbti. Štai panevėžietė prie 600 eurų pensijos bando prisidurti pardavinėdama kojines.

Ar žinojote, kad naujų dalykų mokymasis naudingas visą gyvenimą – net ir sulaukus garbingo amžiaus? Jeigu jau ilgai svajojote išmokti groti ar dainuoti, bet vis neradote tam laiko, gali būti, kad pensija – puiki proga šiai svajonei įgyvendinti, juk mokytis groti ir dainuoti gali būti itin linksma ir naudinga. Šį kartą dalijamės 3 svarbiomis priežastimis, kodėl senjorai jau šiandien turėtų ryžtis šiam iššūkiui.

Lietuvoje moterys vis dar uždirba mažiau negu vyrai, ir tendencija sunkiai keičiasi. Dabar, „Sodros“ skaičiavimais, moterys vidutiniškai uždirba dviem šimtais eurų mažiau už vyrus. Tam specialistai randa ir objektyvių priežasčių, tačiau neatmetama, kad ir pasenęs požiūris, esą moters vieta prie puodų ir vaikų, prie to prisideda.

Valstybės kontrolei skelbiant, kad Lietuvos pensijų sistema yra labiau orientuota į skurdo mažinimą, bet ne į didesnes pajamas senatvėje, ekonomistas Teodoras Medaiskis rekomenduoja valdžiai labiau didinti individualią pensijos dalį, priklausančią nuo žmogaus sumokėtų įmokų „Sodrai“.   „Labiau eiti ta kryptimi, kad būtų didinama individualioji pensijos dalis“, – Seimo Audito komitete trečiadienį teigė T. Medaiskis.

Privačiuose pensijų fonduose kaupiantys lietuviai šiemet neteko pusės milijardo, mat pensijų fondai šiemet dirba į minusą. Gyventojai ir biudžetas toliau į juos perveda savo pinigus, tačiau sukaupto turto vertė mažėja. Fondų valdytojai dėl tokių prastų rezultatų kaltina karą Ukrainoje, visame pasaulyje prasidedančią ekonominę krizę ir sąmyšį.

Visos pensijos 2023 metais Lietuvoje turėtų didėti kiek daugiau nei 9 proc. Tačiau sukaupusiems reikiamą stažą pensininkams individuali pensijos dalis papildomai didės dar beveik 6 proc. Tai numatoma Vyriausybės pristatytame kitų metų „Sodros“ biudžete. Planuojama, kad visos pensijos 2023 m. Lietuvoje augs ne mažiau nei 9,02 proc. pagal apskaičiuotą pensijų indeksavimo koeficientą, atsižvelgiant į šalies darbo užmokesčio fondo augimą.

Daugelis Lietuvos darbuotojų į rankas gauna mažesnį atlyginimą, nes dalį jo perveda į pensijų fondus, kad sulaukę senatvės gautų daugiau pinigų. Tačiau išeinantys į pensiją šiemet priedo prie pensijos gaus mažiau, nes fondų turtas susitraukė šimtais milijonų eurų. Lietuvos banko duomenimis, 2022 m. pradžioje II pakopos pensijų fondų turto vertė sudarė beveik 5,91 mlrd. eurų, o pensijas kaupė beveik 1,4 mln. dalyvių.

Pagyvenusių žmonių dieną švenčiantę senjorai juokauja – kam smilkti kaip žvakei, jei ir garbiame amžiuje gali džiaugtis gyvenimu. Tad vis dažniau senjorai, išėję į užtarnautą poilsį, atranda save savanorystėje, skiria laiko užmirštiems pomėgiams ir džiaugiasi bendravimu. Tiesa, yra ir kita pagyvenusių žmonių gyvenimo pusė. Iš pensijos neišgalintys pragyventi senjorai šilto kąsnio prašo labdaros valgyklose.

Naujausiais „Sodros“ duomenimis, vidutinė pensijoje dirbančių vyrų senatvės pensija siekia 597 eurus. Pensijoje dirbančios moterys gauna vidutiniškai 60 eurų didesnę pensiją nei jų nedirbančios bendraamžės. Minint Pagyvenusių žmonių dieną, 5 faktai apie dirbančius pensininkus. Dirbančių pensininkų dalis auga Dirbančių senatvės pensijos gavėjų dalis tarp visų senatvės pensijos gavėjų auga – 2010 metais dirbo apie 9 proc. senatvės pensijos gavėjų, 2022 metais jų yra apie 12 proc.

Kol Ukrainos kariuomenė kovoja su Rusijos kariais įtemptose ugnies kovose ir artilerijos dvikovose, kuklūs baltai geltoni furgonai, pilni siuntinių, maisto produktų ir grynųjų pinigų, važinėja arčiausiai fronto linijų esančiais izoliuotais ir atvirais keliais.

Visos pensijos 2023 metais Lietuvoje turėtų didėti kiek daugiau nei 9 proc. Tačiau sukaupusiems reikiamą stažą pensininkams individuali pensijos dalis papildomai didės dar beveik 6 proc. Tai numatoma „Sodros“ biudžete, kuriam oficialiai pritarė jos taryba, kurią sudaro socialinės apsaugos ir darbo, finansų, ekonomikos ir inovacijų viceministrai, taip pat darbuotojų ir darbdavių organizacijų atstovai.

Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos duomenimis, įplaukos į šalyje veikiančius trečios pakopos pensijų fondus pirmąjį pusmetį buvo 9,7 proc. solidesnės nei per tą patį laikotarpį pernai – 50,64 mln. eurų. Fondų dalyvių įmokos padidėjo 10,5 proc. iki 41,532 mln. eurų, jų darbdavių – 5,9 proc. iki 9,03 mln. eurų. Išmokos iš šių fondų išaugo 2,1 karto iki 33,893 mln. eurų. 96,4 proc. šios sumos sudarė išmokos pensinį amžių pasiekusiems asmenims.

Šveicarijos rinkėjai sekmadienį nereikšminga persvara pritarė kontroversiškam pensijų reformos planui suvienodinti vyrų ir moterų pensinį amžių, bet atmetė siūlymą uždrausti pramoninę ūkininkystę. Galutiniai rezultatai rodo, kad nedidelė dauguma šveicarų pirmą kartą per daugiau nei ketvirtį amžiaus pritarė vyriausybės planui pertvarkyti šalies pensijų sistemą. Panašias iniciatyvas rinkėjai anksčiau atmestė du kartus – 2004 ir 2017 metais.

Jungtinėje Karalystėje (JK), į kurią yra emigravę šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų, iš naujo imta svarstyti apie valstybinės pensijos dydį ir ankstesnį pensinio amžiaus ilginimą, praneša vietos žiniasklaida.

Pirmadienį Finansų ministerija paskelbė naujausią šalies ekonominės raidos scenarijų. Nuo jame numatomų dydžių priklauso, kiek bus indeksuojamos arba didinamos gyventojams mokamos „Sodros“ pensijos.

Vyresniems gyventojams turintiems skolų vos pavyksta išgyventi. Dalį pensijos tenka atseikėti antstoliams, tad ne visiems užtenka pinigų maistui, komunalinėms išlaidoms ar vaistams. Tuo metu antstoliai pažymi, kad pensininkai retai kaupia skolas, tačiau jeigu jų turi iš pensijos atskaičiuoja nuo 20 iki 50 proc. Portalo tv3.lt skaitytoja Irena (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) skundėsi, kad iš jos mamos pensijos antstoliai atskaičiuoja dalį pinigų.

Jeigu perkamų prekių ir paslaugų kainos auga sparčiau nei alga, pensija ar kitos išmokos, tai realios žmonių pajamos mažėja. Net ir už didesnę sumą jie nusipirks mažiau tų pačių dalykų. Nuo birželio pensijos Lietuvoje padidėjo, tačiau kainos augo dar greičiau. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nepripažįsta, kad realios pensininkų pajamos susitraukė. Vis dėlto užsimena, kad jau rudenį Vyriausybė gali imtis naujų priemonių pensininkų padėčiai gerinti.

Neatlygintinai kraujo davę donorai nuo birželio 1 d. jau gali pretenduoti į didesnes valstybines pensijas. Dėl jų kreiptis galima ir anksčiau anksčiau, nelaukiant, kol sueis pensinis amžius, jei kraujo jau paaukota 40 kartų arba 200 kartų – plazmos, primena Nacionalinis kraujo centras (NKC). Ši valstybinė pensija nuo pirmojo vasaros mėnesio padidėjo dešimtadaliu – iki 130,58 euro.

Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie prekes ar paslaugas perka į skolą. Gyventojų atidėtų mokėjimų vertė per metus pakilo 4 kartus ir viršijo milijardą eurų. Anot ekonomistų, sunku ne tik gyventojams, bet ir verslams, kuriems taip pat pradeda trūkti pinigų, daliai įmonių gresia bankrotai. Bendra gyventojų ir įmonių skolų vertė Lietuvoje pasiekė rekordinę sumą – beveik 15 milijardų eurų. Dėl sudėtingos situacijos, anot ekonomistų, kalta aukšta infliacija, kuri savo piko dar nepasiekė.

Jau žinomi šių metų įtraukimo į pensijų kaupimą rezultatai. Prisijungti prie kaupimo II pakopoje nusprendė 28,8 tūkstančio žmonių. Dar 31,7 tūkstančiai atnaujino anksčiau sustabdytų įmokų mokėjimą. Nuo liepos į pensijų fondus bus pervedamas tam tikras procentas nuo šių žmonių atlyginimų bei papildoma valstybės paskata, rašoma pranešime spaudai. „Iki 2019 m. įvykusios pensijų reformos, kasmet savo iniciatyva, pensijų kaupimo sutartis pasirašydavo 40-50 tūkst. naujų dalyvių.

Daugiau nei 11 proc. Lietuvos pensininkų vis dar dirba. Kiekvienais metais dirbantys pensininkai sulaukia pensijų atnaujinimo – jų gaunamos pensijos perskaičiuojamos, įvertinus papildomai įgytą stažą ir taškus. Taip pat atnaujinamos ir dirbusiųjų neįgaliųjų netekto darbingumo (neįgalumo) pensijos, skelbiama „Sodros“ pranešime spaudai.

Šalies antros pakopos pensijų fondų investicijų svertinė grąža pirmąjį šių metų pusmetį buvo neigiama ir, išankstiniais duomenimis, buvo minus 13,47 proc. Palyginti su metų pradžia, būsimų pensininkų valdomas turtas sumažėjo 540 mln. eurų. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis teigė, jog finansų rinkas veikia įtampa dėl sudėtingos geopolitinės situacijos, kurią sukėlė karas Ukrainoje, didėjusios energetikos žaliavų kainos ir auganti infliacija.

Gajus mitas, kad pagal darbo sutartį dirbantiems žmonėms yra paprasčiau užsitikrinti finansiškai stabilią senatvę nei dirbantiems savarankiškai. Tačiau ekspertai tikina, kad išėjus į pensiją saugiai jaustis gali ir tie, kurie dirba sau – tereikia dar darbingame amžiuje neužmiršti kelių reikšmingų veiksnių. Ką apie pensijų kaupimą reikėtų žinoti savarankiškai dirbantiems asmenims,  pasakoja Loreta Načajienė, „Luminor investicijų valdymas“ vadovė, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Birželio 30 d. yra paskutinė diena, kai gyventojai gali nuspręsti, ką daryti su papildomu pensijos kaupimu. Jeigu nieko nedarys, visą likusį gyvenimą iki pensijos turės susitaikyti su mažesne alga. Už tokius gyventojus yra sudaromos pensijų kaupimo sutartys, kurių nutraukti neįmanoma. Į pensijų kaupimą šiemet įtraukti beveik 89 tūkst. gyventojų. Tai žmonės, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai ir tie, kurie 2019 m. atsisakė dalyvauti pensijų kaupime.

77-iems tūkstančiams Lietuvos gyventojų liko vos pora dienų apsispręsti, ar jie nori papildomai kaupti senatvės pensijai 2-ojoje pakopoje. Pavėlavusieji įmokas nuo atlyginimo pradės mokėti automatiškai visą gyvenimą. „Sodra“ taip pat skelbia, kaip karas ir infliacija paveikė privačiai kaupiančiųjų pensijų anuitetus – kas pralošė, o kas išlošė? Vilnietis Alvydas „Sodros“ aptarnavimo skyriuje laukia savo eilės.

Kaupti pensijai gyventojai raginami tam, kad sulaukę senatvės ir netekę darbo turėtų iš ko pragyventi. Vis dėlto toli gražu ne visi žmonės sulauks senatvės. O numirus anksčiau laiko, pensijų fonde kauptos lėšos gali atitekti visiškai svetimiems žmonėms. Lietuvos banko duomenimis, II pensijų kaupimo pakopoje dalyvauja 1,38 mln. gyventojų. Jų sukaupto turto vertė siekia beveik 5,91 mlrd. eurų. Vieno kaupiančio žmogaus turtas sudaro vidutiniškai 4258 eurus.