pensija

Gajus mitas, kad pagal darbo sutartį dirbantiems žmonėms yra paprasčiau užsitikrinti finansiškai stabilią senatvę nei dirbantiems savarankiškai. Tačiau ekspertai tikina, kad išėjus į pensiją saugiai jaustis gali ir tie, kurie dirba sau – tereikia dar darbingame amžiuje neužmiršti kelių reikšmingų veiksnių. Ką apie pensijų kaupimą reikėtų žinoti savarankiškai dirbantiems asmenims,  pasakoja Loreta Načajienė, „Luminor investicijų valdymas“ vadovė, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Birželio 30 d. yra paskutinė diena, kai gyventojai gali nuspręsti, ką daryti su papildomu pensijos kaupimu. Jeigu nieko nedarys, visą likusį gyvenimą iki pensijos turės susitaikyti su mažesne alga. Už tokius gyventojus yra sudaromos pensijų kaupimo sutartys, kurių nutraukti neįmanoma. Į pensijų kaupimą šiemet įtraukti beveik 89 tūkst. gyventojų. Tai žmonės, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai ir tie, kurie 2019 m. atsisakė dalyvauti pensijų kaupime.

77-iems tūkstančiams Lietuvos gyventojų liko vos pora dienų apsispręsti, ar jie nori papildomai kaupti senatvės pensijai 2-ojoje pakopoje. Pavėlavusieji įmokas nuo atlyginimo pradės mokėti automatiškai visą gyvenimą. „Sodra“ taip pat skelbia, kaip karas ir infliacija paveikė privačiai kaupiančiųjų pensijų anuitetus – kas pralošė, o kas išlošė? Vilnietis Alvydas „Sodros“ aptarnavimo skyriuje laukia savo eilės.

Kaupti pensijai gyventojai raginami tam, kad sulaukę senatvės ir netekę darbo turėtų iš ko pragyventi. Vis dėlto toli gražu ne visi žmonės sulauks senatvės. O numirus anksčiau laiko, pensijų fonde kauptos lėšos gali atitekti visiškai svetimiems žmonėms. Lietuvos banko duomenimis, II pensijų kaupimo pakopoje dalyvauja 1,38 mln. gyventojų. Jų sukaupto turto vertė siekia beveik 5,91 mlrd. eurų. Vieno kaupiančio žmogaus turtas sudaro vidutiniškai 4258 eurus.

Viskam brangstant ir artėjant ekonominiam sunkmečiui gyventojai ieško būdų sutaupyti. Vienas jų – II pensijų pakopos įmokų „atostogos“. Gyventojai, kurie kaupia pinigus II pensijų pakopoje gali sustabdyti įmokų mokėjimą metams. Žmonės skaičiuoja, kad per metus sutaupytų 480 eurų. Tačiau pensijų fondų atstovai bando gyventojus atkalbėti nuo šių įmokų „atostogų“ ir siūlo gyventojams verčiau atsisakyti pramogų ir restoranų.

Vyriausybė pritarė nuo šių metų liepos 1 dienos pirmojo laipsnio valstybinę pensiją skirti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatei, aktorei Nelei Savičenko-Klimienei. Pagal Valstybinių pensijų įstatymą asmenys, kuriems yra paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, sulaukę pensinio amžiaus turi teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją, kurią sudaro keturių valstybinių pensijų bazių dydis – kiek daugiau kaip 261 euras.

Ne visi gyventojai išėję į pensiją palieka darbus. Dalis jų nori prisidurti prie pensijos, tad toliau dirba. Savarankiškai dirbantys gyventojai piktinosi, kad nėra aišku, ar jie turi ir toliau mokėti „Sodrai“ mokesčius, ar yra nuo jų atleidžiami. Pasirodo, vieni įmokų gali išvengti, o kitiems tenka atiduoti dešimtadalį vidutinės pensijos.

Gyventojai, kurie šių metų pradžioje gavo „Sodros“ pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą arba anksčiau sustabdytų įmokų atnaujinimą, iki birželio 30 d. turi laiko apsispręsti, ar nori dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime.  Nieko nedarant, kai žmogus įtraukiamas į kaupimą ar šis atnaujinamas, darbo užmokestis į rankas sumažėja tokia dalimi, kiek pinigų bus pervedama į pensijų fondus. Įsitraukus į pensijų kaupimą, jo neįmanoma atsisakyti iki pat pensijos.

Pensijos – pagrindinis vyresnio amžiaus žmonių ir žmonių su negalia pajamų šaltinis. Nuo birželio 1 dienos, šiemet jau antrą kartą, padidėjo įvairių rūšių pensijos: socialinio draudimo senatvės pensija, socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, šalpos pensijos, išankstinė senatvės pensija, socialinio draudimo našlaičių pensija, valstybinės pensijos.

Gyventojai metų metus, dešimtmečius gavę algas, tikisi, kad ir išėję į pensiją viskas liks panašiai kaip buvę. Tik jau vietoje atlyginimo į sąskaitą bus pervesta pensija. Tačiau „Sodra“ įspėja, kad pensijai gauti būtina parašyti prašymą. Jeigu vėluosite tai padaryti ilgiau nei pusmetį, pensijos pinigų nebeatgausite. Prašymą pensijai pavėlavo parašyti ir vilnietis Jonas. Sulaukęs pensinio amžiaus jis tikėjosi, kad „Sodra“ jį pati susiras ir pensiją perves.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad Lietuvoje nereikėtų ilginti pensijos amžiaus, kuris 2026 metais pasieks 65 metus. Tačiau Monika Navickienė mano, jog daugėjant pensinio amžiaus žmonių reikia galvoti apie papildomą kaupimą senatvei.  „Nemanau, kad reikėtų eiti į tą pusę, kad jis (pensijos amžius – BNS) būtų ilginamas dar labiau. Tai nebūtų teisinga kryptis, bet reikia ir suprasti, kokios dabar yra prognozės.

Per birželio mėnesį daugybė šalies gyventojų turi priimti sprendimą, nuo kurio priklausys, ar iki pat pensijos jie gaus mažesnį atlyginimą, ar sulaukę pensijos pretenduos į papildomas išmokas iš II pakopos pensijų fonde sukaupto turto. Yra dvi grupės gyventojų, kuriems aktualu nuspręsti, ką daryti. Pirmiausia tai yra tie gyventojai, kurie tik pradėjo darbinę karjerą ir anksčiau niekada nekaupė. Kita grupė – jau anksčiau kaupę, tik kaupimą sustabdę gyventojai.

Nuo vasaros pradžios didėja pensijos ir socialinės išmokos. Kadangi dalis jų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis – už praėjusį mėnesį, tai padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku – vieni jau birželio mėnesį, o kiti liepos mėnesį. Bazinių socialinių išmokų dydžiai šiemet padidėja 15 proc., šalpos pensijų bazė – 21 proc., palyginti su 2021 metais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi senyvos moters kaimynės. Jos pasakoja, kad šalia tame pačiame daugiabutyje gyvenanti močiutė yra visiškai apleista, nors gyvena viename bute su savo dukterėčia. Kaimynės sako, kad dukterėčia yra smarkiai įnikusi į alkoholį, jos namuose dėl skolų atjungta elektra, nėra net kaip išsiskalbti drabužių. Situacija domėjosi gelbėtojas Žilvinas Žitkus.

Bent vienos rūšies pensiją praėjusių metų pabaigoje gavo 881,7 tūkst. Lietuvos žmonių, arba beveik kas trečias šalies gyventojas (31,5 proc.), rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys. Pensijų gavėjų skaičius per metus sumažėjo 4,3 tūkst. (0,5 proc.). Su senate susijusias pensijas gavo 664,2 tūkst., arba apie ketvirtadalį šalies gyventojų – tūkstančiui gyventojų teko 238 šių pensijų gavėjai. Didžiausią jų dalį (92,3 proc.

Seimas nesvarstys valstiečių siūlymo kasmet pensininkams mokėti vadinamąją tryliktąją pensiją. Už Periodinės pensijos išmokos įstatymo projektą ketvirtadienį balsavo 32 Seimo nariai, prieš buvo 29, 18 susilaikė.   Pensijos ar šalpos bazės dydžio tryliktąją pensiją siūlyta mokėti senatvės, šalpos, neįgalumo pensijų ir šalpos kompensacijų gavėjams.

Beveik 600 darbuotojų atleidžianti bendrovė „Lietuvos paštas“ ir vėl nuvylė paslaugų gavėjus. Į naujienų portalą JP kreipėsi panevėžietė senjorė Vladislava (tikrasis vardas redakcijai žinomas), kuri jau savaitę niekaip negauna jai priklausančios pensijos. Nors, „Lietuvos paštas“ tikina, kad panevėžietės senjorės net nėra pensijų gavėjos sąraše, tačiau po to, kai šia problema susidomėjo žurnalistai, Vladislavai pensija buvo pristatyta per kelias valandas.

Tikėtina Lietuvių gyvenimo trukmė – viena trumpiausių Europos Sąjungoje (ES), tačiau pensinis amžius toli gražu nėra pats mažiausias. Tai reiškia, kad įmokas pensijai mokame net ilgiau nei kiti europiečiai, tačiau pensiją gauname daug trumpesnį laiką nei jie. Specialistų vertinimu, norėdami oriai gyventi, lietuviai yra priversti dirbti daug sunkiau. Dėl to jie greičiau „nusivaro“ ir turi mažiau laiko pasimėgauti pensija.

Iš viso šių metų pradžioje pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą arba sustabdytų pensijų kaupimo įmokų atnaujinimą gavo beveik 264 tūkst. gyventojų. Daugiau nei pusė, tai yra 157,5 tūkst., jau perskaitė pranešimus savo asmeninėse paskyrose. Apsispręsti dėl kaupimo galima iki birželio 30 d. Jei iki to laiko pranešimų gavėjai nieko nedarys, tuomet nuo 2022 m. liepos 1 d. pradės kaupti antroje pakopoje.

Maždaug kas antras darbingo amžiaus šalies gyventojas (48 proc.) į pensiją norėtų išeiti, sukaupęs daugiau kaip 100 tūkst. eurų papildomų lėšų. Daugelis dirbančiųjų nurodo, kad papildomam kaupimui pensijai vidutiniškai galėtų mokėti apie 25 eurus per mėnesį, tačiau tokia suma yra gerokai mažesnė, nei reiktų skirti minėtam tikslui pasiekti, pranešime žiniasklaidai rašoma apie „Swedbank“ užsakymu atliktą šalies gyventojų apklausą.

Lietuvoje vidutinė senatvės pensija vasarą jau beveik pasieks pusę tūkstančio eurų. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pensijas didina reaguodama į augančią infliaciją. Tačiau senjorai skundžiasi, kad papildomi 20 eurų – menka paguoda siaučiant tokiai didžiulei infliacijai kaip dabar. Be to, nuo birželio padidėsiančiomis pensijomis senjorai guosis neilgai. Jau nuo liepos gresia naujas elektros ir dujų kainų šuolis.

Ketvirtadienį Seimas galutinai priėmė teisės aktus, kuriems įsigaliojus, nuo birželio 1 d. bus didinamos senatvės ir kitų rūšių socialinio draudimo pensijos. Tačiau didesnių išmokų dar teks palaukti. Seimo posėdyje už Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymą balsavo 119 parlamentarų, o 1 susilaikė. Skaičiuojama, kad priimtas įstatymas leis senatvės pensijas papildomai padidinti 5 proc. Valstybinės pensijos didės kiek lėčiau.

Pasitikrinkite pašto dėžutes – „Sodra“ siunčia registruotus laiškus tiems gyventojams, kurie metų pradžioje įtraukti į pensijų kaupimą antroje pakopoje arba jiems siūloma atnaujinti anksčiau sustabdytų įmokų pervedimą. Laiškai siunčiami žmonėms, kurie iki šiol neperskaitė pranešimų savo asmeninėse „Sodros“ paskyrose. Apsispręsti dėl dalyvavimo pensijų kaupime galima iki birželio 30 d. Balandį „Sodros“ laiškus siunčiamus įprastu paštu gaus beveik 83 tūkst. gyventojų.

Dalis gyventojų nelaukia pensinio amžiaus ir renkasi eiti į išankstinę pensiją. Jie tikina, kad dirbtų ir ilgiau, tačiau dažniausiai į išankstinę pensiją tenka išeiti susidūrus su sveikatos problemomis. O „Sodra“ įspėja, kad išėjus į išankstinę pensiją ši bus mažesnė nei įprasta. Portalo tv3.lt skaitytojas Algirdas pasakojo, kad dabar skaičiuoja paskutinius darbo metus.  „Kitais metais ruošiuosi išeiti į išankstinę pensiją. Jau turiu sukaupęs reikiamą darbo stažą.

Seimas pradėjo svarstyti finansų ministrės Gintarės Skaistės pristatytą Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymo projektą, kuriuo siekiama nustatyti papildomą senatvės pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimą. Pateiktas projektas leistų senatvės pensijas padidinti 5 proc.

Politikai tarpusavyje vėl lenktyniauja, kas parodys tariamą ar tikrą susirūpinimą pensininkais. Naujausias tokių lenktynių pavyzdys – „vienkartinė periodinė“ išmoka, kuri galėtų būti mokama visiems senatvės pensininkams. Tai numatantį Periodinės solidarumo išmokos išmokėjimo įstatymo projektą registravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narės Rimantė Šalaševičiūtė ir Aušrinė Norkienė.

Seime – naujas viliotinis senjorams. Opoziciniai valstiečiai siūlo įvesti Lietuvoje 13 pensiją. 200 eurų išmoką jie siūlo mokėti kasmet prieš adventą. Valdantieji tokį siūlymą atmeta teigdami, kad pakanka kasmetinio pensijų indeksavimo. Išgirdę apie tokį siūlymą patys senjorai ploja rankomis, tiesa, vienas kitas nerimauja, ar dėl dosnumo vėliau neteks jų vaikams ir anūkams mokėti pernelyg dideles valstybės skolas.

Daugelis amerikiečių nekantriai laukia, kol galės oficialiai iškeisti savo darbą į pensininko statusą. Tačiau paklausti, kokio amžiaus žmonės turėtų išeiti į pensiją, jie nėra vieningos nuomonės. Įpensiją gyventojai norėtų išeiti 62 metų, tačiau daugiau pinigų gauna, jeigu sutinka dirbti iki 70 metų. Vienos apklausos duomenimis, vidutinis amžius, kuomet žmonės tikisi išeiti į pensiją, yra 62 metai.

Penktadienį buvo pristatytos Vyriausybės siūlomos priemonės, kurios turėtų padidinti gyventojų pajamas ir taip ištverti gerokai išaugusias kainas. Siūloma, kad nuo vasaros pradžios bazinės socialinės išmokos dydis būtų 46 eurai, tikslinių kompensacijų bazė didėtų iki 138 eurų, o valstybės remiamos pajamos siektų 147 eurus. Visi šių bazinių socialinių išmokų dydžiai šiemet didėtų 15 proc., palyginti su pernai.

Nuo metų pradžios „Sodra“ į papildomą pensijos kaupimą įtraukė visus gyventojus, kurie anksčiau to nedarė ar buvo sustabdę kaupimą. Gyventojai suskubo atsisakyti kaupimo. Nepaisant to, be savo sutikimo jie ir vėl įtraukiami ir privalo atiduoti dalį savo algos. Net ir tuo atveju, kai iki pensijos liko visai nedaug ir papildomas kaupimas vargiai apsimokės.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį svarstys grupės parlamentarų siūlymą liberalizuoti antros pakopos pensijų fonduose žmonių sukauptų lėšų naudojimą, jiems išėjus į pensiją.   Gyventojams, fonde sukaupusiems 5-10 tūkst. eurų, siūloma leisti gauti ne tik nuolatines, bet ir vienkartinę išmoką.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi Onutė. Moteris prašo padėti jos seseriai Jadvygai, kuri yra priversta gyventi baisiomis ir nežmoniškomis sąlygomis. Jadvygos vyras Antanas jau ne vienerius metus pats slaugo savo sunkiai sergančią žmoną, tačiau vis blogėjanti paties vyro sveikatai verčia jį nerimauti, kad greitai nebebus kam palaidoti nei žmonos, nei jo paties. Situacija domėjosi gelbėtojas Edgaras Navickas.

Trečiadienį ministrų kabinetas spręs, kokius įstatymų projektus teiks Seimui svarstyti artimiausioje pavasario sesijoje. Priėmus pasiūlytus pakeitimus, keistųsi nemažai mokesčių, būtų įteisintas europinis pensijos produktas, pakeista vaiko priežiūros išmokų ir atostogų tvarka, įvesta „aukštesnioji valstybės tarnyba“. Posėdžio išvakarėse vienintelio jo klausimo „Dėl Vyriausybės pasiūlymų Seimo pavasario sesijai“ medžiaga nebuvo paskelbta viešai.

Įsivaizduokite, kad jums sukako 95-eri ir jūs vis dar einate į darbą. Kad tai realybė, įrodo Vilniaus Žirmūnų gimnazijos pučiamųjų orkestro „Septima“ vadovas Vytautas Skripkauskas. Kolektyvo narius jis vis dar kviečia į repeticijas ir rengia koncertus. Muzikų bendruomenė neabejoja: Vytautas Skripkauskas – rekordininkas, vyresnio orkestro vadovo šalyje nėra. Sostinės rotušėje groja Žirmūnų gimnazijos pučiamųjų orkestras „Septima“. Jį sūkūrė ir 55-erius metus jam vadovauja Vytautas Skripkauskas.

Lietuvoje nemažai daliai gyventojų senatvės pensijos bei kitos išmokos pristatomos į namus. Pernai gruodį tokių žmonių buvo 166 tūkst. – daugiau nei ketvirtadalis visų pensijų gavėjų. Kai kurie parlamentarai sako, kad šis skaičius yra per didelis ir reikia keisti tokią praktiką.  „Tai skaičiai tikrai yra dideli (...) Jeigu iš viso pensijų gavėjų yra apie 600 tūkst.

Kad užsidirbtų visą pensiją gyventojai turi dirbti ir mokėti socialinio draudimo įmokas daugiau kaip 30 metų. Tačiau ne visi žmonės, sulaukę pensinio amžiaus, kreipiasi užtarnautos pensijos. Jiems verta žinoti, kad laiku nesikreipus į „Sodrą“, galima prarasti dalį pinigų. Šiemet pensinis amžius vyrams yra 64 metai ir 4 mėnesiai. Tad senatvės pensijos galės kreiptis tie, kurie gimė nuo 1957 m. lapkričio 1 d. iki 1958 m. rugpjūčio 31 d. Moterų pensinis amžius šiais metais yra 63 metai 8 mėn.

Sutuoktinių pora nusprendusi išeiti į išankstinę pensiją piktinosi „Sodros“ aplaidumu. Prašymą pensijai gauti jie pateikė prieš 3 metus, tačiau „Sodra“ iki šiol skaičiuoja jų darbo stažą. Tad moteris jau 3 metus negauna jokių pajamų, o vyrui, vietoje pensijos, „Sodra“ moka laikiną išmoką. Ši teisinosi, kad išsiuntė jau 7 priminimus į Jungtinę Karalystę, tačiau atsakymo negavo, o be jo negali paskirti lietuviškos pensijos.

Ne vienam yra tekę patirti gana nemalonų jausmą, kai pinigų turi, bet jais pasinaudoti negali. Pavyzdžiui, kai pameti mokėjimo kortelę, neveikia bankomatai arba parduotuvėje neveikia mokėjimo terminalas. Panašiai jaučiasi ir kai kurie gyventojai, įtraukti į papildomos pensijos kaupimą. Neseniai portalas tv3.lt aprašė skaitytojos istoriją apie kas mėnesį nuo jos algos nurašomus 70 eurų ir pyktį dėl to, kad nieko pakeisti neįmanoma. Po publikacijos redakcija sulaukė ir daugiau panašių pasakojimų.

Šešiasdešimt trejų Kęstutis susidūrė su baisia liga – gerklės vėžiu, todėl vyras dabar kvėpuoti gali tik per tracheostomą. Negana to, vyras dėl „Sodros“ nenoro padėti negali gauti savo užsienyje sunkiai uždirbtos pensijos, todėl jis kreipėsi į TV3 laidą „Prieš srovę“. Kadangi vyras kalba labai sunkiai, visą istoriją papasakojo jo žmona Laimutė. Ji teigė, kad jau metus negauna Škotijoje uždirbtos pensijos, kadangi „Sodra“ negali atsakyti į klausimą, kada ji ateis.

Jau beveik 20 metų Lietuvoje veikia antroji pensijų kaupimo pakopa. Iš daugiau kaip 1,3 mln. gyventojų darbo užmokesčio dalis paimama ir pervedama į privačius pensijų fondus. Ateityje iš šių pinigų turėtų būti mokama antra arba papildoma pensija prie įprastinės senatvės pensijos.

Daugelis gyventojų turi sąskaitas bankuose ir naudojasi jų elektroninėmis paslaugomis kompiuteriu ar telefonu. Paprastai į jį bankas praneša, kada kokia suma nuo sąskaitos nurašyta, o kada kokia – įskaityta. Tačiau kartais tokie pranešimai gali gerokai nustebinti. Tuo galėjo įsitikinti portalo tv3.lt skaitytoja Ieva (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) iš Vilniaus.

Jau sausį „Sodra“ išmokėjo padidintas senatvės ir kitas socialinio draudimo pensijas. Vasarį didesnės išmokos pasieks ir išankstinių pensijų gavėjus bei žmones, gaunančius šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijas. Kai kurie gavėjai vasarį gali sulaukti mažesnių sumų nei sausį – taip yra dėl to, kad padidėjus pensijai, sumažėja mažų pensijų priemoka. Primename, kada ir kokias pensijas bei išmokas mokės „Sodra“ vasario mėnesį.

Kęstučio gyvenimas nelengvas – sunkus darbas užsienyje, gerklės vėžys, dėl kurio vyras dabar gali kvėpuoti tik per kakle esančią tracheostomą. Nepaisant to, vyras dėl „Sodros“ nenoro su juo bendradarbiauti negali gauti užsienyje uždirbtos pensijos, todėl Kęstutis kreipėsi į TV3 laidą „Prieš srovę“. Sunkiai kalbantis Kęstutis laidos metu pasakojo, kad jaučiasi prastai. „Jau niekur nedingsti, nuo likimo nepabėgsi. Prognozės visos aiškios, kitaip nebus, gerklė nauja neišaugs“, – sakė vyras.

Daugelis gyventojų gavę algą po naujų metų gerokai nustebo: nuo jos nuskaitomos dešimtys eurų. Dar didesnė nuostaba gali apimti sužinojus, kad taip bus visą likusią karjerą iki pat pensijos – ir nieko pakeisti jie negali. Darbuotojai tai vadina absurdu, tačiau valdininkai ir verslininkai atšauna, kad tokia tvarka – jų pačių labui.

Mėnuo artėja į pabaigą, o dalis pensininkų ir pašalpininkų skundžiasi, kad vis dar negavo pensijų ir išmokų. Štai panevėžietė skundžiasi jau savaitę budinti prie vartelių, bet paštininko su jos pensija taip ir nesulaukianti. Nuo šių metų didžiajai daliai šalies gyventojų pensijas pradėjo nešioti Lietuvos paštas. Jo atstovai teigia, kad pensijas gyventojams pristato pagal su „Sodra“ suderintą grafiką. Esą pagal jį pensijas privalu pristatyti iki mėnesio 26 dienos.

Pensija daugeliui žmonių yra vienintelis pajamų šaltinis senatvėje. Nuo sukaupto darbo stažo ir sumokėtų įmokų gali priklausyti galutinė apskaičiuota jos suma – ir keli eurai per mėnesį gali tapti nemenka suma likusį gyvenimą. Įrodyti, kad „Sodra“ suklydo skaičiuodama pensiją sudėtinga, bet įmanoma. Kasmet daugiau kaip tūkstantis gyventojų apskundžia „Sodros“ specialistų sprendimus skirti senatvės pensiją. Dalį jų teismas patenkina.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad šiuo metu daugybė Lietuvos pensininkų patiria skurdo riziką. Nors pensijos kyla, pensininkų pinigines gerokai patuštins pabrangusios šildymo kainos, rekordiškai pabrangusi elektra, dujos, degalai ir net maisto produktai. Tad kiek turėtų augti pensijos, kad pensininkai galėtų gyventi oriai, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ ministrės M. Navickienės teiravosi žurnalistas Martynas Žilionis.

Artėjant pensiniam amžiui žmonės dažnai apsvarsto įvairius variantus – išeiti poilsio anksčiau ar toliau tęsti darbus? Iš tiesų pasirinktas laikas turi didelę įtaką pensijos dydžiui. Priklausomai nuo to, kada baigia darbinę karjerą, žmogaus pensija gali skirtis dešimtimis eurų per mėnesį ar tūkstančiais eurų per likusį gyvenimą. Ekspertai teigia, kad pensinio amžiaus nustatymas priklauso nuo keleto veiksnių.

Pastaruoju metu Lietuvoje rekordiškai pabrango elektra, dujos, degalai, taip pat sparčiai brangsta maisto produktai. Valdžia tikina, kad taip pat auga pensijos ir kitos išmokos. Tačiau ar tikrai žmonėms užtenka pinigų būtiniausioms reikmėms? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.