pensija

Vilnietei pensininkei skolos ramybės neduoda jau 17 metų. Be to, kas mėnesį skola nemažėja, bet auga. Iš mažos pensijos pragyventi sunku, tačiau antstoliai tikina, kad skolos bėgant metams niekur nedingsta. Tad reikėtų ieškoti išeičių  – galbūt parduoti nereikalingą turtą arba kreiptis pagalbos į vaikus ar kitus artimuosius. Skaitytoja Rasa pasakojo, kad iš jos mamos pensijos antstoliai jau 17 metų atskaičiuoja skolą.

Europos Komisija pateikė Lietuvai rekomendacijas ilginti darbingą amžių iki 72 metų. Visgi tai sulaukė dalies visuomenės pasipiktinimo, nes vidutinis Lietuvos vyras gyvena iki 71 metų, tad pensijos jis taip ir nesulauktų.

Atėjus pensiniam amžiui lietuviai planuoja toliau dirbti ir atlyginimą laiko pagrindiniu pajamų šaltiniu senatvėje. Toliau būsimų pajamų sąraše rikiuojasi valstybinė senatvės pensija ir antros pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos. Tai atskleidė 2020 metų pabaigoje  bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ šeštą kartą atliktas pasiruošimo pensijai tyrimas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kaimyninėse šalyse planuojamų pajamų šaltinių struktūra gerokai skiriasi.

Viešojoje erdvėje pastarosiomis dienomis daug dėmesio ir karštų diskusijų susilaukė Europos Komisijos (EK) rekomendacijos, raginančios Lietuvą iki 2040 m. darbingą žmonių amžių pailginti iki 72 metų. Žaliąja knyga vadinamame EK dokumente analizuojama visai Europai aktuali visuomenės senėjimo problema, kuri ilgainiui aštrės ir kels vis didesnes socialines, ekonomines ir fiskalines įtampas.

Europos Komisijai siūlant vėlinti darbingą Lietuvos gyventojų amžių, ekonomikos profesorius Romas Lazutka teigia, kad tai neturi prasmės, nes gyventojai ir taip gali dirbti, kiek pajėgia. O štai, jei bus sugalvota dar ir vėlinti pensinį amžių, tuomet, kaip pažymi profesorius, dalis Lietuvos gyventojų paprasčiausiai nebesulauks pensijų.

Į antros pakopos pensijų kaupimą šiemet įtraukti gyventojai netrukus sulauks registruotų laiškų. Gyventojai, kurie iki šiol nepriėmė sprendimo dėl dalyvavimo pensijų kaupime turi galimybę pasirinkti iki birželio pabaigos, rašoma „Sodros“ pranešime. „Į antros pakopos pensijų kaupimą nauji gyventojai įtraukiami kiekvienais metais. Darome viską, kad jie sužinotų apie įtraukimo sąlygas ir pasirinkimo galimybes.

Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse išmokos gyventojams yra siejamos su kai kuriomis jiems priklausančiomis pareigomis. Pavyzdžiui, nustatytais skiepais nepaskiepijus vaikų, tėvams gali būti stabdomas pinigų už vaikus mokėjimas. Ar Lietuvoje atsisakantiems skiepų nuo koronaviruso galima sustabdyti pinigų mokėjimą? Šiuo metu kai kuriose šalies savivaldybėse gyventojų skiepijimas nevyksta itin sklandžiai. Pavyzdžiui, Šalčininkų rajone kol kas yra paskiepyta tik 7 proc.

Kasmet pensinis amžius Lietuvoje ilgėja, o gyventojams tenka dirbti ilgiau, kad galėtų išeiti į pensiją. Vis tik ne visi sukaupia reikiamą pensinį amžių. Tokie gyventojai gauna dvigubai mažesnę pensiją nei tie, kurie turi sukaupę reikiamą darbo stažą.

Pensininkai skundžiasi, kad jiems patiems reikia stebėti, sekti informaciją ir prašyti „Sodros“, kad jų pensijos būtų perskaičiuotos. Viena pensininkė pasakoja, kad po perskaičiavimo jos pensija padidėjo 30 eurų. „Sodra“ aiškina, kad senatvės ir neįgalumo pensijos didinamos skirtingai. O žmogus gali gauti tik vieną iš jų, tą kurią pasirenka. O renkasi dažniausia tą, kuri yra didesnė. Vėliau jeigu nori keisti pensiją, reikia ją perskaičiuoti.

Nuo šiol mokslininkų bei pirmojo ir antrojo laipsnio valstybines pensijas galės gauti dirbantys asmenys. Seimo priimtas įstatymas numato palankesnes valstybinių pensijų mokėjimo sąlygas mokslininkams, laisvės kovų dalyviams, aukščiausiems valstybės pareigūnams, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams, valstybinę pensiją gaunantiems už nuopelnus ir kt.

Konstitucijoje numatyta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Tačiau norėdamas sužinoti, kiek tiksliai pinigų jam priklauso, žmogus turi pasistengti, kad valdininkai iš tiesų imtų tarnauti. Jei nepaprašysite, „Sodra“ ir neperskaičiuos pensijos, nors galbūt jums priklausytų ir didesnė išmoka. Per trisdešimtmetį Lietuvoje pasikeitė ne tik kelios valiutų, bet ir pensijų dydžiai. Pensininkė Valerija tikina, kad jos pensija per daugelį metų realiai sumažėjo.

Paprastai papildomos pensijos kaupimas antrosios pakopos fonde daugiausia naudos gali atnešti ilguoju laikotarpiu. Investuojant trumpiau galima ir pralošti. Tačiau tai nestabdo bankų, uždirbančių pelną iš fondų valdymo: į kaupimą jie įtraukia ir vargiai ką nors apie jį suprantančius gyventojus, kuriems iki pensijos liko visai nedaug.

Latvijos valdančioji koalicija pirmadienį iš principo sutarė dėl vienkartinių 200 eurų išmokų pensininkams ir neįgaliesiems, po vyriausybės ir krizės valdymo tarybos bendro posėdžio paskelbė premjeras Krišjanis Karinis. Pasak jo, koalicijos partijų atstovai sutarė toliau skirti vienkartines krizės išmokas. Neseniai vyriausybė nusprendė skirti vienkartines išmokas šeimoms – po 500 eurų kiekvienam vaikui, o pirmadienį koalicija iš principo sutiko panašiai paremti pensininkus ir neįgaliuosius.

Reformavus Lietuvos pensijų sistemą gyventojai daugiau domisi būsima asmenine pensija. Tiesa, kaip bebūtų keista, dauguma pensijoje tikisi gyventi iš atlyginimo, o tik paskui iš įprastos senatvės pensijos. Tai parodė 2020 metų pabaigoje bendrovės „SEB Life and Baltic SE“ šeštą kartą atliktas pasiruošimo pensijai tyrimas. „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė Iveta Pigagienė teigė, kad gyventojai išėję į pensiją tikisi, kad pirmasis jų pajamų šaltinis bus atlyginimas.

Išankstinės pensijos maskuoja negalinčių susirasti darbo vyresnių žmonių įsidarbinimo problemą, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Monika Navickienė tikina, jog valstybės tikslas turėtų būti kuo ilgiau išlaikyti šiuos žmones darbo rinkoje.   „Žmogus turėtų turėti galimybes išsilaikyti darbo rinkoje iki pensijos amžiaus.

Lietuvoje nedarbo lygis yra vienas didžiausių iš visų ES šalių. Išmokas gauna gana nedidelė dalis bedarbių, o jų dydis yra nepakankamas. Kaip spręsti šias problemas trečiadienį, kalbėjosi šalies prezidentas Gitanas Nausėda kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene. Pasak prezidento patarėjo Simono Krėpštos, buvo aptarta daugybė priemonių, kurios mažintų nedarbą, kuris Lietuvoje išaugo gerokai labiau nei kitose ES šalyse.

Kaip ir kasmet, šiemet buvo indeksuotos senatvės pensijos ir kitos išmokos. Vis dėlto, jei pirmą šių metų mėnesį daugelis džiaugėsi gavę didesnes sumas, vasarį jos kai kam netikėtai sumažėjo. Portalas tv3.lt jau rašė, kad vasario mėnesį nemažai žmonių gavo mažesnes išmokas nei sausį. Šis straipsnis sulaukė didelio skaitytojų dėmesio ir daugybės komentarų. Skaitytoja Angelė pasakojo taip ir nesupratusi, kodėl jai buvo nurėžti pinigai. „Pasakykite, kodėl šį mėnesį gavau mažesnę pensiją.

Pačių mažiausių pensijų gavėjai nemaloniai nustebo, kai šį mėnesį gavo mažesnes išmokas nei jiems buvo išmokėta sausį. „Sodra“ ramina, kad tai nėra pensijų mažinimas, o tiesiog mažesnis nei kai kurie tikėjosi, jų didinimas. Plačiai skelbta, kad nuo metų pradžios pensijos buvo indeksuotos. Taigi, gyventojai sunerimę, kodėl didesnę sumą gavo sausį ir mažesnę – vasarį.

Kone kas antras (45 proc.) darbingo amžiaus šalies gyventojas, sulaukęs pensinio amžiaus, svarstytų dirbti toliau. Pagrindiniai tokio lietuvių pasirinkimo motyvai − poreikis paįvairinti kasdienybę, noras palaikyti protinius gebėjimus ir socialinius ryšius bei prisidurti papildomų pajamų. Tyrimo duomenimis, toliau dirbti nebenorėtų arba pageidautų išeiti į išankstinę pensiją maždaug trečdalis (34 proc.) apklaustųjų.

Įprasta girdėti, kad kuo ilgiau dirbi, kuo daugiau sumoki mokesčių, tuo didesnę pensiją gauni senatvėje. Ir niekas neturi teisės atimti nė cento iš išmokų, kurias uždirbai per daugelį darbo metų. Tačiau būti sąžiningiems gyventojus raginanti „Sodra“ pati lyg niekur nieko pasisavina jų pinigus. Senatvės pensijos dydis priklauso nuo to, kiek socialinio draudimo įmokų žmogus sumoka per visą darbinę karjerą.

Į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti gyventojai sprendimo priimti neskuba – tam jie turės dar beveik penkis mėnesius. „Sodra“ daugiau nei 30 tūkst. gyventojų pakartotinai išsiuntė žinutes į asmenines paskyras, o trečdaliui iš jų – ir e. paštu, apie įtraukimą į pensijų kaupimą ir pasirinkimo galimybes.  Per sausį naujas antros pakopos pensijų kaupimo sutartis jau sudarė daugiau nei 900 gyventojų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė neslepia, greitu metu gali būti peržiūrėta visiems pensininkams, jaunoms šeimoms ir kitoms socialinėms grupėms svarbi eilutė – PVM lengvata šildymui. Jos gali nebelikti. Plačiau apie tai domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“. „Apskritai planuojame padaryti visų mokestinių lengvatų peržiūros planą, įvertinti, kokios galėtų būti alternatyvos, ir lengvatos iškastiniam kurui taip pat bus vertinamos“, – tikino finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Vyriausybė nutarė nepritarti vadinamajai tryliktai pensijai – vienkartinei 200 eurų išmokai ir teikia tokią išvadą Seimui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigia pritarianti siekiui gerinti socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjų finansinę padėtį, tačiau nepritaria įstatymo projektui, kurį inicijavo buvę Seimo nariai Vanda Kravčionok ir Zbignevas Jedinskis.

Jums mažiau nei 40 metų, dirbate pagal darbo sutartį arba vykdote savarankišką veiklą ir niekada iki šiol nekaupėte pensijai? Pasitikrinkite asmeninę „Sodros“ paskyrą – galite būti vienas iš 34 tūkstančių gyventojų, kurie metų pradžioje įtraukiami į antros pakopos pensijų kaupimą. „Kiekvienų metų sausį „Sodra“ įtraukia naujus gyventojus į pensijų kaupimą antroje pakopoje. Tačiau sprendimą, ar kaupti pensijai papildomai, turi priimti pats žmogus.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. didės išankstinės senatvės pensijos visiems esamiems šių pensijų gavėjams. Didesnes pensijas gaus ir senjorai, kurie anksčiau yra gavę išankstines pensijas, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Taip pat pensijos didės ir našlaičiams, jei našlaičių pensija buvo paskirta už tėvus, gavusius išankstinę senatvės pensiją.  „Išankstinės pensijos dažniausiai yra skiriamos žmonėms, kurie netikėtai netenka pajamų, iškrenta iš darbo rinkos.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. didėja išankstinės senatvės pensijos visiems esamiems šių pensijų gavėjams. Didesnes pensijas gaus ir senjorai, kurie anksčiau yra gavę išankstines pensijas. Taip pat pensijos didės ir našlaičiams, jei našlaičių pensija buvo paskirta už tėvus, gavusius išankstinę senatvės pensiją.  Skaičiuojant išankstinės pensijos dydį bus taikomas mažinimas po 0,32 proc.

Jeigu šiemet pirmą kartą įsidarbinote ar pradėjote savarankišką veiklą, 2021 metų pradžioje galite sulaukti pranešimo iš „Sodros“ apie dalyvavimą antros pakopos pensijų kaupime. Tai reiškia, kad kitąmet jūsų laukia svarbus pasirinkimas. Kaip ir kasmet „Sodra“ 2021 metų pradžioje į antros pakopos pensijų kaupimą įtrauks naujus gyventojus, kurie iki šiol pensijų kaupime niekada nėra dalyvavę, rašoma „Sodros“ pranešime.

Paskutiniame šių metų posėdyje Seimas nusprendė, kad kitąmet prastovose esančių įmonių darbuotojai gaus mažesnes subsidijas nei pasiūlė vyriausybė. Tiesa, politikai žada, kad dosniau bus dalinamos ir darbo paieškos išmokos. Kompensacijų sulauks ir daugiau tėvų, kurie per karantiną sutiks neleisti vaikų į darželius, didės ir vaiko pinigai. O pensijos kitąmet didės ne tik dešimtadaliu, bet ir nuo metų vidurio žadamos papildomos išmokos vienišiems senjorams.

2021 metais pensijos turėtų didėti vidutiniškai 34 eurais.  Seimas antradienį pakeitė dar 2016 metais įtvirtintą automatinio pensijų indeksavimo tvarką ir dėl to pensijos didės vidutiniškai 7,17 proc., arba 27 eurais. Tam 2021 metų valstybės biudžete numatyta 249 mln. eurų.  Dar vidutiniškai septyniais eurais pensijos augs, prezidentui Gitanui Nausėdai pernai pasiūlius ir Seimui 2019-ųjų pabaigoje priėmus pataisą dar labiau – 1,91 proc. didinti pensijas. Tačiau tam būtinų 67 mln.

Antradienį parlamentas galutinai priėmė įstatymo pataisas, kurios leidžia indeksuoti senatvės pensijas ir tuo atveju, kai šalies ekonomika traukiasi. Už įstatymo pataisas balsavo 116 Seimo narių, o 1 susilaikė. Kad įsigaliotų, jas dar turės pasirašyti prezidentas.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė nesvarstyti siūlymo kartą per metus mokėti 200 eurų vadinamąją tryliktą pensiją. Šią idėją kritikuoja naują Vyriausybę formuojantys centro dešinieji ir prezidentas Gitanas Nausėda. „Siūloma nesvarstyti šiandien“, – posėdyje sakė kadenciją baigiantis premjeras Saulius Skvernelis.

Trečiadienį laikinai ministrų pareigas einančių ministrų kabinetas priėmė nutarimą, kuriuo konservatorei, buvusiai Seimo pirmininkei ir ministrei Irenai Degutienei buvo skirta pirmojo laipsnio valstybinė pensija. Spalio pabaigoje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė prašymą dėl valstybinės pensijos skyrimo pateikė tuometiniam Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui. Jis prašymą perdavė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje teiks išvadą dėl siūlymo kartą per metus mokėti 200 eurų vadinamąją tryliktą pensiją. Šią idėją kritikuoja Vyriausybę formuojantys centro dešinieji ir prezidentas Gitanas Nausėda Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo iš esmės pritarti praėjusios kadencijos Seimo narių Vandos Kravčionok ir Zbignevo Jedinskio siūlymui mokėti 13-ą pensiją, tačiau siūlo ją  diferencijuoti pagal pajamas, nes apie 90 tūkst.

Trečiadienį Vyriausybė turėtų skirti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją buvusiai Seimo pirmininkei konservatorei Irenai Degutienei. Ji ne vienintelė, kuri gaus bent dvi pensijas – tokių asmenų Lietuvoje skaičiuojama tūkstančiais. Specialistai dabartinę valstybinių pensijų sistemą vadina apsileidimu, tačiau valdžia neskuba jos keisti. Kaip jau skelbta, kartu su sutuoktiniu valdanti beveik milijono eurų vertės turtą, I. Degutienė paprašė skirti jai pirmojo laipsnio valstybinę pensiją.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pritarti įstatymo projektui, kuriuo Lietuvoje būtų įteisinta vadinamoji trylikta pensija. Ar jai pritars ir Vyriausybė, paaiškės gruodžio 2 d. Kitą trečiadienį ministrų kabinetas svarstys ministerijos parengtą nutarimo išvados projektą iš esmės pritarti, tačiau tobulinti buvusio Seimo narių Vandos Kravčionok ir Zbignev Jedinskij siūlymą socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams kartą per metus (gruodžio mėnesį) skirt...

Papildomai savo pensijai kaupiantys šalies gyventojai dažniausiai norėtų sukaupti nuo 26 iki 50 tūkst. eurų siekiančią sumą. Didžiosios dalies gyventojų nuomone, tokia suma būtų pakankama, kad kartu su valstybės mokama pensija užtikrintų jų poreikius atitinkančias pajamas senatvėje. Vis dėlto finansų ekspertai pastebi, kad gyventojams orientuotis reikėtų į didesnę pinigų sumą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. didės išankstinės senatvės pensijos visiems esamiems šių pensijų gavėjams. Didesnes pensijas gaus ir senjorai, kurie anksčiau yra gavę išankstines pensijas, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Taip pat pensijos didės ir našlaičiams, jei našlaičių pensija buvo paskirta už tėvus, gavusius išankstinę senatvės pensiją.  „Išankstinės pensijos dažniausiai yra skiriamos žmonėms, kurie netikėtai netenka pajamų, iškrenta iš darbo rinkos.

Kandidatė į premjerus Ingrida Šimonytė sako, kad svarstymų dėl pokyčių antros pakopos pensijų kaupime tikriausiai nepavykti išvengti, tačiau abejoja, kad tie svarstymai paskatintų dar vieną pensijų kaupimo reformą. „Ką tik viena reforma įvyko. Per pastarąsias kelias kadencijas kiekvienoje jų turėjome po vieną reformą. Reikia išvengti, kad dar vienoje kadencijoje bus dar viena pensijų kaupimo antros pakopos reforma“, – ketvirtadienį Seimo socialdemokratų frakcijoje pareiškė I. Šimonytė.

Pensinio amžiaus sulaukę ir dėl to atleidžiami valstybės tarnautojai galės gauti dviejų mėnesių išeitinę išmoką. Seimas šią savaitę priėmė Valstybės tarnybos įstatymo pataisą, kad sukakus 65 metams atleidžiamam valstybės tarnautojui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Pakeitimai įsigalioja nuo sausio ir bus taikomi pareigas einantiems valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams, kuriems 65 metai sukanka po šio įstatymo įsigaliojimo.

Šalies gyventojams, nusprendusiems ateityje imti arba dabar jau gaunantiems išankstines pensijas, siūloma ir šias išmokas, ir senatvės pensijas mažiau apkarpyti.   Seimas antradienį balsuos, ar patvirtinti naują, palankesnę gyventojams tvarką ir ją įtvirtinti Socialinio draudimo pensijų įstatyme.  Jeigu jai Seimas pritars, vietoj išankstinių pensijų mažinimo po 0,4 proc. kas mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus laiką jos mažėtų 0,32 proc.

Karantinas ir nauji Vyriausybės ribojimai lems, kad daliai darbuotojų bus sumažintas atlyginimas arba jie neteks darbo. Galvodami apie dabartines pajamas, daugelis pamiršta, kad su karantinu susiję valdžios sprendimai ateityje lems ir mažesnes pensijas. Skaičiuojama, kad gyventojų netekimai gali siekti nuo kelių iki kelių dešimčių eurų per mėnesį.

Nepaisant naujų apribojimų, susijusių su koronaviruso plitimu, pensijos ir kitos išmokos gyventojus turėtų pasiekti kaip įprasta. Tiesa, gyventojai, gaunantys išmokas į namus, raginami atsidaryti sąskaitas ir pinigus gauti į korteles. Per spalį gerokai išaugo išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičius. Vien praėjusią savaitę jų buvo išduota daugiau kaip 50 tūkst. Šiems gyventojams aktualios ligos išmokos lapkritį bus išmokamos per 17 darbo dienų nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo.

2021 metais pensijoms bus skiriama didesnė bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, sako „Sodros“ vadovė. Julita Varanauskienė, be to, teigia, kad kitąmet sumažės pensijų gavėjų. „Kitais metais gavėjų skaičius 0,4 proc. mažės. Pasitraukė daugiau pensininkų nei sulaukiame naujų. Tam įtakos turi pensinio amžiaus ir būtinojo stažo ilginimas ir vėlinimas“, – pristatydama 2021 metų „Sodros“ biudžetą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete teigė J. Varanauskienė.

Kadenciją baigiantiems valdantiesiems įteisinti 13-tąją pensiją bus sunku, sako Seimo rinkimuose antrą vietą užėmusių ir valdančiųjų pozicijas praradusių valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.  Jis abejoja, ar bepavyks suburti valdančiuosius ir juos remiančius kitus parlamentarus priimti sprendimą dėl 13-osios pensijos, bet žada bandyti ir įvardija tai vienu svarbiausių darbų, kuriuos „valstiečiai“ bandys įgyvendinti per likusį laiką iki valdžios perdavimo.

Vyriausybė trečiadienį pritarė atnaujintai socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarkai, kuri atveria galimybes kitąmet pensijas didinti 7,17 proc. Tam reikia pakeisti formulę taip, kad nežymus bendrojo vidaus produkto (BVP) smuktelėjimas šiemet netaptų kliuviniu pensijų augimui ir senjorų bei neįgaliųjų skurdo mažinimui, kai kitąmet prognozuojamas darbo užmokesčio fondo augimas.

Pajamų nelygybė šiais metais turėtų būti rekordiškai žema, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.  Ministerijos duomenimis, šių metų pajamų nelygybė turėtų siekti 5,8 proc. – tai reiškia, kad 20 proc. turtingiausių šalies gyventojų turės 5,8 karto daugiau pajamų nei 20 proc., gyvenančių skurdžiausiai.  „Tai tikrai rekordiniai kritimai augančios ekonomikos kontekste“, – žurnalistams sakė ministras.

Esama labiau aiškių ir pagrįstų sprendimų, kaip didinti senjorų gerovę, nei idėja pensininkams mokėti 13-tą pensiją, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot šalies vadovo, sprendžiant senjorų problemas, reikėtų „baigti mėtytis gabaliukais“. „Aš norėčiau, kad sprendimai dėl mūsų senjorų būtų ir kompleksiški, ir nuoseklūs, ir, svarbiausia, tvarūs. Baikime vieną kartą (mėtytis – BNS) gabaliukais – mestelėjome truputį, paskui dar šiek tiek mestelėjome.“, – žurnalistams antradienį sakė G. Nausėda.

Seime kilusi idėja Lietuvoje įvesti vadinamąją 13-ąją pensiją galėjo būti ją pasiūliusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) rinkiminis triukas, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras. Tačiau Linas Kukuraitis pabrėžia, kad klausimas nėra vienareikšmiškas ir 13-oji pensija viena ar kita forma galėtų atsirasti Lietuvos pensijų sistemoje.

Svarbi informacija pensininkams. Kitąmet pensijos vidutiniškai didės septyniais procentais, arba maždaug 30-čia eurų. Pensijų indeksavimui kitų metų biudžete numatyta per 250 milijonų eurų. Visgi prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pensijos galėtų augti ir daugiau. Premjeras neatsisako daug diskusijų sukėlusios tryliktos pensijos idėjos, nors ją peikia ir prezidentas, ir ekonomistai.