pensija

Kadenciją baigiantiems valdantiesiems įteisinti 13-tąją pensiją bus sunku, sako Seimo rinkimuose antrą vietą užėmusių ir valdančiųjų pozicijas praradusių valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.  Jis abejoja, ar bepavyks suburti valdančiuosius ir juos remiančius kitus parlamentarus priimti sprendimą dėl 13-osios pensijos, bet žada bandyti ir įvardija tai vienu svarbiausių darbų, kuriuos „valstiečiai“ bandys įgyvendinti per likusį laiką iki valdžios perdavimo.

Vyriausybė trečiadienį pritarė atnaujintai socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarkai, kuri atveria galimybes kitąmet pensijas didinti 7,17 proc. Tam reikia pakeisti formulę taip, kad nežymus bendrojo vidaus produkto (BVP) smuktelėjimas šiemet netaptų kliuviniu pensijų augimui ir senjorų bei neįgaliųjų skurdo mažinimui, kai kitąmet prognozuojamas darbo užmokesčio fondo augimas.

Pajamų nelygybė šiais metais turėtų būti rekordiškai žema, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.  Ministerijos duomenimis, šių metų pajamų nelygybė turėtų siekti 5,8 proc. – tai reiškia, kad 20 proc. turtingiausių šalies gyventojų turės 5,8 karto daugiau pajamų nei 20 proc., gyvenančių skurdžiausiai.  „Tai tikrai rekordiniai kritimai augančios ekonomikos kontekste“, – žurnalistams sakė ministras.

Esama labiau aiškių ir pagrįstų sprendimų, kaip didinti senjorų gerovę, nei idėja pensininkams mokėti 13-tą pensiją, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot šalies vadovo, sprendžiant senjorų problemas, reikėtų „baigti mėtytis gabaliukais“. „Aš norėčiau, kad sprendimai dėl mūsų senjorų būtų ir kompleksiški, ir nuoseklūs, ir, svarbiausia, tvarūs. Baikime vieną kartą (mėtytis – BNS) gabaliukais – mestelėjome truputį, paskui dar šiek tiek mestelėjome.“, – žurnalistams antradienį sakė G. Nausėda.

Seime kilusi idėja Lietuvoje įvesti vadinamąją 13-ąją pensiją galėjo būti ją pasiūliusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) rinkiminis triukas, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras. Tačiau Linas Kukuraitis pabrėžia, kad klausimas nėra vienareikšmiškas ir 13-oji pensija viena ar kita forma galėtų atsirasti Lietuvos pensijų sistemoje.

Svarbi informacija pensininkams. Kitąmet pensijos vidutiniškai didės septyniais procentais, arba maždaug 30-čia eurų. Pensijų indeksavimui kitų metų biudžete numatyta per 250 milijonų eurų. Visgi prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pensijos galėtų augti ir daugiau. Premjeras neatsisako daug diskusijų sukėlusios tryliktos pensijos idėjos, nors ją peikia ir prezidentas, ir ekonomistai.

Šalies gyventojų norus ir poreikius tenkinanti senatvės pensija šiandien turėtų siekti 700–800 eurų, rodo gyventojų apklausos duomenys. Tokį lūkestį dėl orios pensijos sumos nurodo kone kas ketvirtas šalies gyventojas (23 proc.). Visgi toks pensijos dydis yra apie 2 kartus didesnis už vidutinę šiuo metu šalyje mokamą senatvės pensiją, rašoma apklausą užsakiusio „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai. „Šalies gyventojų lūkesčiai dėl orios pensijos išlieka pakankamai aukšti – tik 7 proc.

Jei antrasis rinkimų turas konservatoriams bus sėkmingas, tikėtina, kad greitai turėsime naują premjerę – Ingridą Šimonytę. Kokie būtų pirmieji jos sprendimai ir kaip sektųsi tartis su būsimais koalicijos partneriais ir Prezidentu?  TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir Seimo rinkimuose su Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąrašu dalyvavusi Ingrida Šimonytė Jei antrasis rinkimų turas jums bus toks pat sėkmingas, kaip ir pirmasis, tai kokie bus jūsų pirm...

Rinkiminis valdančiųjų saldainis – tryliktoji pensija – įžiebė aistras tarp finansų ministro ir premjero. Vyriausybei ruošiantis svarstyti kitų metų biudžetą, ministras Vilius Šapoka pareiškė, kad trylikta pensija Lietuvai – per didelė našta. Tačiau Skvernelis atšovė esą ne ministrui spręsti, koks bus biudžetas. Tryliktos pensijos idėją kritikuoti puolė ir su senjorais Tauragėje susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda.

Valdančiųjų inicijuojamą 13-tą pensiją prezidentas Gitanas Nausėda vadina netvariu sprendimu. Anot jo, pensijos turėtų būti ir toliau indeksuojamos, o 13-ta pensija yra „mažiau taiklus sprendimas“. „Tryliktoji pensija yra mažiau taiklus problemos sprendimas, nes įvedama kaip absoliuti suma visiems, nepriklausomai nuo pensijos dydžio“, – žurnalistams antradienį Tauragėje sakė G. Nausėda.

Valdantiesiems siūlant įteisinti 200 eurų vadinamąją tryliktąją pensiją, prezidento patarėjas sako, kad pensijos turi didėti nuosekliai, o ne vienkartinėmis išmokomis. Simonas Krėpšta tikina, kad vidutinė pensija šalyje turėtų pasiekti 50-60 proc. vidutinio atlyginimo.  „Prezidentas pasisako, kad pensijos turėtų tam tikrą laikotarpį, kol vadinama pakeitimo norma, santykis tarp vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo, kuris užtikrina orų gyvenimą senatvėje augtų, pasiektų 50-60 proc.

Artėjant Seimo rinkimams viešoje erdvėje netrūko diskusijų apie pensijų didinimą, tryliktą pensiją, apskritai įvairias išmokas. Nepaisant diskusijų, šį mėnesį „Sodra“ išmokas mokės gana įprastai, o nemaža dalis pensijų gyventojus pasieks dar iki rinkimų. Vaiko priežiūros gyventojams bus mokamos nuo spalio 15 d., o vaiko išlaikymo – spalio 23–31 d. Nedarbo išmokų jų gavėjai sulauks spalio 20–31 d., o ilgalaikio darbo – per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

Likus vos pusantros savaitės iki rinkimų valdančiųjų fantazija, kaip pamaloninti rinkėjus už svetimus pinigus, ne tik neišsisemia, bet ir dar plečiasi. Šįkart kalėdų seneliais tikrąja to žodžio prasme pasijuto Lenkų rinkimų akcijos nariai. Jie siūlo kiekvienam pensininkui prieš kiekvienas žiemos šventes išmokėti vadinamąją tryliktą pensiją – 200 eurų. Panašiems valdžios saldainiukams pastaruoju metu suskaičiuoti jau trūksta vienos rankos pirštų.

Viename iš paskutinių šios kadencijos Seimo posėdyje ketvirtadienį po pateikimo pritarta tam, kad pensininkams būtų skirta trylikta pensija – kiekvienais metais po 200 eurų prie įprastai gaunamų išmokų. Seimo narių Zbignev Jedinskij ir Vandos Kravčionok registruotas įstatymo projektas numato, kad toks priedas kartą per metus gruodžio mėnesį būtų skiriamas visiems senatvės pensijos ir šalpos pensijų gavėjams.

Sprendimą dėl tryliktos pensijos įteisinimo turėtų priimti jau kitos kadencijos Seimas, mano socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.   „Manau, kad galiausiai tuos sprendimus priims kitas Seimas“, – per Vyriausybės valandą parlamente teigė ministras.  „Kelių partijų programose yra ši pensija, iš tiesų reikia apie ją diskutuoti“,  – pridūrė jis.

Premjeras Saulius Skvernelis neabejoja, kad Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritars pasiūlymui steigti tryliktąją pensiją. Vis dėlto, anot premjero, tam reikės ieškoti finansavimo šaltinių, bet apie mokesčių klausimus premjeras siūlo kalbėti po rinkimų. Seimas ketvirtadienį spręs, ar svarstyti siūlymą dėl 200 eurų tryliktosios pensijos.  „Po pateikimo bus pritarta, net neabejoju.

Antradienį Seimas pradėjo svarstyti įstatymo projektus, kuriais siekiama pakeisti dabar galiojančią tvarką, kaip išeiti į pensiją nesulaukus pensinio amžiaus. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių Tomo Tomilino ir Rimos Baškienės parengtoms Socialinio draudimo pensijų įstatymo po pateikimo pritarė dauguma Seimo narių. Už tai balsavo 59 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, o susilaikė 1. Toliau projektas bus svarstomas lapkritį. Dėl jo savo išvadas turės pateikti Vyriausybė.

Likus mažiau nei mėnesiui iki Seimo rinkimų, valdžia žada saldainį senjorams – pensijos kitąmet didės septyniais procentais. O gal ir kiek daugiau. Taigi, pensininkų piniginės papilnėtų maždaug 30 eurų. Tačiau iš kur tokie pinigai, jei ekonomikai šiemet planuojamas nuosmukis? Ekspertai svarsto, kad pinigų didelei potencialių rinkėjų armijai politikai šiemet trūks plyš suras. Visgi daugelis jau svarsto, kad metas keisti patį pensijų indeksavimo įstatymą. „Gyvenu laisvai ir atrodyt noriu gražiai.

Darbo kodeksas numato, kad paliekant darbą sulaukus pensijos, žmogui mokama dviejų mėnesių atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Tačiau dalis viešojo sektoriaus darbuotojų jos negauna, nors kiti gali mėgautis išskirtinėmis privilegijomis – gauti išeitinių daugiau už kur kas mažesnį darbo stažą. Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė keliems įstatymų pataisų projektams, kuriuos galutinai priėmus kai kurie darbuotojai galės gauti papildomas išeitines išmokas.

Pagal dabar galiojantį įstatymą kitais metais pensijos neturėtų būti indeksuojamos, nes dėl koronaviruso poveikio šalies ekonomika turėtų smukti. Vis dėlto artėjant rinkimams valdantieji nusprendė keisti įstatymus ir vis tiek išmokas didinti. Iš kokių lėšų tai bus daroma? Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) arba tiesiog visų šalyje pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų vertė sumažės 1,5 proc.

Pagal naujausią ekonominės raidos scenarijų apskaičiavus pensijų indeksavimo koeficientą, senatvės ir netekto darbingumo pensijos 2021 metais galėtų augti 7,17 proc. Tai reiškia, kad vidutinė senatvės pensija padidėtų nuo 377 eurų šiais metais iki 404 eurų kitąmet, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 399 iki 428 eurų, portalą tv3.lt informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Taigi vidutinė pensija, ministerijos skaičiavimais, galėtų didėti 27–29 eurais.

Šalies gyventojų II pakopos pensijų fonduose sukaupto turto vertė pasiekė naują ribą – Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, rugpjūčio pabaigoje II pensijų kaupimo pakopoje valdomas turtas sudarė 4,09 mlrd. eurų, o vienam gyventojui teko beveik 3 tūkst. eurų vertės turto. Asociacija išplatintame pranešime informuoja, kad II pakopos pensijų fondai 3 mlrd. eurų ribą peržengė kiek daugiau nei prieš dvejus metus – 2018 m. birželį.

Šimtams tūkstančių gyventojų pensijos ir kitos „Sodros“ išmokos yra vienintelis pastovių pajamų šaltinis. Taigi jų mokėjimo grafikas yra svarbus, norint planuoti būsimas šio mėnesio išlaidas. Rugsėjį jos veikiausiai bus mažesnės, nes ir pinigų gyventojai gaus mažiau. Kaip ir kiekvieną mėnesį, „Sodra“ šią savaitę paskelbė, kada tiksliai mokės įvairias išmokas ir pensijas.

Penktadienį gauti net du iškvietimai dėl sukčių, išviliojusių pinigus iš pensininkų, pranešė, Klaipėdos policijos komisariatas. Rugpjūčio 14 d. d. gautas 1936 m. gimusios moters pranešimas, kad apie 13.50 val. Pušyno g., Klaipėdoje, į namų fiksuoto ryšio telefoną paskambino vyras. Jis prisistatė namus administruojančios bendrovės darbuotoju ir aiškino, kad pensiją pareiškėja galėjo gauti netikrais pinigais, todėl juos reikia patikrinti. Apie 14.25 val.

Rugpjūčio pradžioje „Sodra“ pradėjo mokėti vienkartines 200 eurų išmokas, kurias turėtų gauti pensininkai, neįgalieji ir šalpos išmokų gavėjai. Visgi kai kurie tikina, kad žadėtos išmokos negavo. „Sodros“ puslapyje nurodyta – jei gavėjas yra pasirinkęs gauti pensiją į banko sąskaitą, pensijos bei vienkartinių 200 eurų išmokėjimo terminas priklausys nuo to, kurio banko paslaugomis žmogus naudojasi ir kokiame regione gyvena.

Pandemijos sunkmetis jau grasina ir pensijoms. Nors Lietuvoje pensijos vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje, gali būti, kad kitąmet, kaip žadėta, jos nebedidės. Įstatymas draudžia jas kelti šalį užklupus sunkmečiui. Prezidentas Gitanas Nausėda su ministru Linu Kukuraičiu jau svarsto, kaip bėdą spręsti – pensijas įšaldyti ar taisyti įstatymą ir visgi jas didinti. Tačiau iš kokio katilo paimtų pinigų joms kelti, neaišku. Dėl koronaviruso Lietuvą užklupęs sunkmetis jau grasina ir pensijoms.

Prezidentas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad senatvės pensija neturėtų būti mažesnė nei 50 proc. algos, kurią darbuotojas gavo prieš išeidamas į pensiją. Palyginti su europinėmis, lietuviškos pensijos dabar yra kur kas mažesnės.

Prieš ketverius metus priimtame įstatyme numatytas automatinis senatvės pensijų indeksavimas arba keitimas, priklausantis nuo kai kurių ekonomikos rodiklių. Dalis jų didinti pensijų neleistų, tačiau gali būti, kad pensijos vis tiek bus padidintos. Nuo kiekvienų metų sausio 1 d. pensijos didinamos pagal indeksavimo koeficientą. Jis apskaičiuojamas atsižvelgiant į einamųjų, 3 buvusių ir 3 būsimų metų faktinį arba prognozuojamą darbo užmokesčio fondą.

Seimas leido mokėti nesumažintą senatvės pensiją kai kuriems gyventojams, kurie bus gavę išankstinę pensiją.    Seimas pirmadienį nustatė, kad pensijos amžiaus sulaukę žmonės, turintys 40 metų ir ilgesnį darbo stažą ir ne ilgiau nei trejus metus gavę išankstinę pensiją, nuo 2021 metų galės gauti visą, o ne sumažintą senatvės pensiją.  Už tokią Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisą balsavo 74 Seimo nariai, prieš – keturi, o trys susilaikė.

Pensijos amžiaus sulaukę žmonės, turintys didelį darbo stažą ir trumpiau – ne ilgiau nei trejus metus – gavę išankstinę pensiją, nuo 2021 metų galės gauti visą pensiją. Skaičiuojama, kad nauja tvarka pareikalautų 1,2 mln. eurų papildomų biudžeto lėšų.  Tokiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytai tvarkai penktadienį pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas: už balsavo aštuoni komiteto nariai, vienas prieš ir du susilaikė.

Nuo liepos 1 d. už pensijų fonduose sukauptą turtą nupirktus anuitetus gyventojams pradės mokėti „Sodra“. Šių išmokų dydis priklausys ne tik nuo to, kiek bus sukaupta fonde, bet ir nuo to, kiek žmogus gyvens išėjęs į pensiją. Trečiadienį „Sodra“ pristatė skaičiuoklę, kuri gyventojams turėtų padėti apsispręsti, kokį anuitetą pasirinkti. Nuo šio pasirinkimo priklausys galutinė pensija, galimas dalies sukaupto turto paveldėjimas.

Karantino metu dalis rizikos grupėje esančių lietuvių neteko darbo. Priešpensinio amžiaus žmonėms sunkiausia įsidarbinti, todėl jie svarstyto apie išankstinę pensiją. Lietuvoje ji galima likus 5 metams iki pensinio amžiaus. Tačiau Europoje yra šalių, kur tokių metų lietuviai seniai būtų pensininkais. Daugelyje šalių pensinis amžius ir tas, kurio sulaukę žmonės išeina užtarnauto poilsio, yra panašus. Tačiau būna ir išimčių.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi pensininkas Albinas. 70-ies metų vyras į namus norėtų parsivesti moterį, bet namuose šėlsta ir dalgiais visus gąsdina sūnus Dainius. Albinas skundžiasi, kad negali išsimiegoti, nes sūnus nuolat leidžia muziką ir be perstojo geria. Situacija domėjosi gelbėtojas Žilvinas Žitkus. Gyvenimas pensininko pastaraisiais metais nelepino. Dėl sunkios ligos jis neteko kojos, vėliau mirė žmona, o paskui į jo namus atsikraustė sūnus, kurį iš namų išmetė šeima.

Ar kada skaičiavote, kiek metų jau dirbate ir kiek jų dar dirbsite ateityje? Štai Europoje ilgiausiai 42 metus dirba švedai, o trumpiausiai – 32 metus italai. Lietuviai darbui skiria 37 savo gyvenimo metus. Apskritai Pietų Europos gyventojai dirba kur kas trumpiau nei šiauriečiai. Eurostat duomenimis, 2019 metais Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutinė darbinio gyvenimo trukmė buvo 35,9 metai. Šis laikotarpis jau 0,2 metų ilgesnis negu buvo 2018 metais.

Valdantieji siūlo nuo kitų metų indeksuoti ir taip padidinti kai kurias valstybines pensijas. Valstybinių pensijų įstatymo pataisą Seime registravo „socialdarbietė“ Rimantė Šalaševičiūtė ir valstietis Jonas Jarutis.  Jeigu valdančiųjų pakeitimui Seimas pritars, būtų indeksuojamos pareigūnų ir karių, teisėjų, nukentėjusiųjų asmenų, pirmojo ir antrojo laipsnių, mokslininkų valstybinių pensijos.

Kone kas aštuntas senatvės pensijos amžiaus sulaukęs gyventojas vis dar dirba ir daugelis jų jau šį ar kitą mėnesį sulauks atnaujintų – didesnių pensijų. Taip pat atnaujinamos ir dirbusiųjų neįgaliųjų netekto darbingumo (neįgalumo) pensijos. Iš viso birželį pensijos atnaujintos maždaug 150 tūkst. pensijų gavėjų, o dar 45 tūkst. atnaujintas pensijas gaus liepą, skelbiama „Sodros“ pranešime spaudai. Dėl pensijų atnaujinimo daugelio senjorų ir dalies neįgaliųjų pensijos padidės.

Krizė jau smogė vyresniems nei 60 metų amžiaus darbuotojams. O darbdaviams juos masiškai pradėjus  atleidinėti, pagalbos ranką senjorams ir juos įdarbinusiam verslui žada tiesti valdžia. Kad nedidėtų vyresnio amžiaus bedarbių gretos, ministerija siūlo didinti subsidijas už jų prastovas. 75-erių senjoras Antanas jau dešimtmetį dirba viename sostinės prekybos centre.

Į pensijų kaupimą šiemet įtrauktiems dalyviams liko tik vos daugiau nei mėnuo apsispręsti, ar kaupti antroje pensijų pakopoje. 33 tūkst. iki šiol neapsisprendusių gyventojų „Sodra“ į asmenines paskyras, o beveik 8 tūkst. iš jų ir elektroniniu paštu išsiuntė priminimus su jiems asmeniškai svarbia informacija, rašoma pranešime spaudai. „Įtraukimas į pensijų kaupimo sistemą yra veiksminga priemonė paskatinti gyventojus domėtis ir priimti sprendimą dėl savo ateities.

Vyriausybė trečiadienį skyrė pirmojo laipsnio valstybinę pensiją rašytojui Vytautui Martinkui. Ji rašytojui skirta kaip Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui. Šia premija V. Martinkus įvertintas 2018 metais. Pirmojo laipsnio valstybinė pensija yra keturių valstybinių pensijų bazių dydžio, šiuo metu tai 232 eurai. 76 metų V. Martinkus yra išleidęs per 20 knygų, jo kūriniai išversti į keliolika Europos tautų kalbų.

Antradienį parlamentas priėmė įstatymo pataisą, kuri numato, kad išmokos už pensijų fonduose sukauptą turtą, kurias mokės „Sodra“, nebūtų apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Už įstatymą balsavo 118 Seimo narių, 1 buvo prieš. Kad priimta įstatymo pataisa įsigaliotų, ją dar turi pasirašyti prezidentas.

Šiuo metu išeiti į pensiją galima 5 metais anksčiau nei numatytas įprastas pensijos amžius. Tačiau gaunant išankstinę pensiją gerokai nukenčia jos dydis. Tačiau netrukus galima sulaukti didelių šios tvarkos permainos. Jeigu per visą karjerą dirbote gana ilgai ir turite sukaupę pakankamą darbo stažą, likus penkeriems ar mažiau metų iki pensinio amžiaus (dabar – 64 m. vyrams ir 63 metai moterims) galite išeiti į išankstinę pensiją.

Antradienį ypatingos skubos tvarka Seimas ėmėsi spręsti, ar įteisinti vienkartines išmokas pensininkams, papildomas subsidijas darbuotojams, kurie prastovose, taip pat padidinti kai kurias kitas išmokas. Po to, kai socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis Seimo posėdyje pateikė tai numatančias įstatymų pataisas, daugelis parlamentarų joms beveik vienbalsiai pritarė. Dabar jas svarstys ir prireikus tobulins Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Antradienį Seimas galutinai priėmė Pensijų kaupimo ir kitų įstatymų pataisas, kuriomis įtvirtinama tvarka, pagal kurią išmokas iš privačiuose pensijų fonduose sukaupto turto mokės „Sodra“. Už įstatymo priėmimą balsavo 74 Seimo narių,11 buvo prieš, o 35 – susilaikė. Įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas. Iki šiol sukauptą turtą skirtingomis išmokų rūšimis mokėjo gyvybės draudimo bendrovės.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas penktadienį iš esmės pritarė svarbiausioms nuostatoms, kaip nuo šių metų liepos bus mokami antros pakopos pensijų fonduose sukauptų pensijų anuitetai, jų valdymą parėmus „Sodrai“.  Per dvi dienas  trukusius svarstymus komitetas dar neapsisprendė tik dėl to, kaip „Sodra“ išmokėtų pensijų anuitetus tais atvejais, kai gyventojų lėšos pensijų fonduose būtų nesėkmingai investuotos ir anuitetams lėšų pritrūktų.

Seimo teisininkams įspėjant, kad pensijų anuitetų mokėjimas ateityje gali valstybei brangiai kainuoti, Seime aptariama idėja Vyriausybei iš anksto leisti skolintis, jei gyventojų lėšos pensijų fonduose būtų nesėkmingai investuotos ir anuitetus tektų mokėti iš „Sodros“ biudžeto.     Finansų ministerija prašo ši pasiūlymą apsvarstyti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete – jis svarsto tvarką, kaip nuo liepos „Sodra“ mokės anuitetus. Komiteto posėdis numatomas penktadienį.

Karantino dėl koronaviruso metu visuomenėje kilo nerimas dėl neva mažėsiančių pensijų, vaiko pinigų ir kitų išmokų. Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministras pabrėžia, kad išmokų  mažinimas nėra svarstomas, o vaiko pinigai, senatvės, netekto darbingumo ir šalpos pensijos karantino metu tikrai nemažės, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje.

Palaipsniui ilgėjant pensiniam amžiui, didėja ir pačių pensininkų skaičius. Šių metų pradžioje jų buvo apie 16 tūkst. daugiau nei prieš penkerius metus. „Sodros“ duomenimis, šių metų sausį senatvės pensijos mokėtos 613 tūkst. asmenų. Tai yra 2,7 proc., arba 16 tūkst. daugiau nei buvo 2015 m. sausį. Tarp visų senatvės pensijų gavėjų buvo beveik 73 tūkst. gyventojų, kurie tuo pačiu metu ir dirbo. Moterys pensininkės sudaro beveik du trečdalius visų pensininkų (406 tūkst.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui pareiškus, kad konservatoriai pensininkams iki šiol skolingi negrąžintas sumažintas pensija, kilo pasipiktinimas konservatorių gretose. Į žodžių mūšį su ministru, kurį pavadino sukarbauskėjusiu politiku, besimėtančiu niekšelio vertais argumentais, įsivėlė buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kuri ir vadovavo pensijų ir kitų išmokų apkarpymo vajui krizės ištiktoje Lietuvoje, ir dar keli konservatoriai.

Per pastaruosius 20 metų euro perkamoji galia Lietuvoje dėl infliacijos poveikio sumažėjo 38 procentais. Vis tik šalies gyventojai deramai neįvertina ilgalaikio infliacijos poveikio ir neskuba įdarbinti savo pinigų. Net 53 proc. respondentų juos laiko einamojoje sąskaitoje, daugiau nei trečdalis – saugo patys, rodo praėjusių metų pabaigoje „Spinter tyrimų“ atliktas tyrimas, kurį inicijavo „INVL Asset Management“, rašoma pirmadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai.