pensija

Nuo sausio gyventojai gaus didesnes tiek senatvės, tiek ir netekto darbingumo (neįgalumo), tiek ir šalpos pensijas. Didės ir priemokos mažiausių pensijų gavėjams, rašoma pranešime spaudai. Senatvės, netekto darbingumo ir kitos socialinio draudimo pensijos bus indeksuojamos nuo sausio. Tai reiškia, kad jau sausio mėnesį senjorai tikrai sulauks 8,11 proc. didesnių pensijų. „Sodros“ duomenimis, mažesnės pensijos augs šiek tiek sparčiau nei didesnės, nes 1,83 proc.

Seimas ir prezidentas džiaugiasi, kad kitąmet keliasdešimčia eurų ūgtels vidutinė pensija, tačiau ekonomistai skurstantiems pensininkams siūlo neskubėti džiaugtis, mat čia pat išaugs ir skurdo rizikos riba. Tai reiškia, kad daugumos pensininkų piniginės pasunkės vos vienu kitu euru. Ekonomistai lėšų kelti pensijas siūlo ieškoti ne didinant mokesčius, o efektyviau valdant valstybės aparatą ir apkuopiant, pavyzdžiui, viešuosius pirkimus.

Seimas ketvirtadienį galutinai palaimino prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymams dėl bazinių pensijų didinimo. Įstatymo pataisos užtikrintų, kad kitąmet bazinė pensija per mėnesį augtų apie 3,5 euro. 103 Seimo nariai balsavo už. Augtų apie 3,5 euro Pataisomis numatoma 2020–2021 metais taikyti penktadaliu didesnį nei numatyta bazinės pensijos indeksavimo koeficientą.

Šiuo metu į pensiją galima išeiti likus penkeriems metams iki tol, kol žmogus sukaks pensinį amžių. Tačiau išeinant į pensiją anksčiau laiko, būsima pensija gerokai sumažėja. Vyriausybė pritaria siūlymui tokią tvarką bent iš dalies pakeisti. Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė kai kurioms Socialinio draudimo įstatymo pataisoms, kurias prieš kurį laiką registravo Seimo narys Algimantas Dumbrava.

Per biudžeto svarstymus itin dosnūs tampantys politikai siūlo visiems vienišiems senoliams prie pensijos mokėti papildomus 42 eurus. Esą dabartinė sistema yra diskriminuojanti, nes našlio pensiją valstybė moka tik santuokoje gyvenusiems senjorams, o visą gyvenimą praleidę vieni žmonės turi verstis vien iš savo kuklios pensijos. Naujovei – retas dalykas – pritaria ir Seimo valdantieji, ir opozicija, tačiau kritikuoja ministerija ir dalis ekonomistų.

Gruodžio pradžioje Seimas priėmė kelis įstatymų projektus, kuriems įsigaliojus, nuo kitų metų pradžios turėtų didėti kai kurios išmokos. Taip pat, kitais metais nemokamą maitinimą gaus daugelis pirmokų. Pakeitus Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą, šalpos pensijų bazė negalės būti mažesnė negu 56 proc. minimalių vartojimo poreikių dydžio (dabar – 54 proc.

Vyriausybei pakoregavus Seimo grąžintą kitų metų valstybės biudžeto projektą, prezidento patarėjas teigia, kad pensijas reikėtų labiau didinti nuo sausio, o ne liepos. Tačiau Simonas Krėpšta teigiamai įvertino sprendimus didinti švietimo darbuotojų atlyginimus.  „Vyriausybei pritrūko ryžto sparčiau spręsti pensininkų skurdo problemą.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymams dėl bazinių pensijų didinimo. Įstatymo pataisos užtikrintų, kad kitąmet bazinė pensija per mėnesį augtų papildomai apie 3 eurus, o iš viso bazinės pensijos kitąmet didėtų apie 33 eurus. 97 Seimo nariai balsavo už, 2 susilaikė. Kad pasiūlymai įsigaliotų, Seimas balsuos dar kartą.

Valdantieji garsiai žada nuo Naujųjų metų didinti pensijas, tačiau aiškėja, kad visų pažadėtų pinigų senjorams teks laukti iki metų vidurio. Esą padidintoms pensijoms iškart mokėti ne tik gali pritrūkti pinigų, bet ir „Sodra" nespės jų suskaičiuoti. Bet štai dyzelino lengvatą ūkininkams, iš ko ir numatytas pensijų didinimas, valstiečiai mažina tik simboliškai. Negana to, ir koalicijos sutartus vaiko pinigus valstiečiai 20 eurų žada padidinti ne sausį, o tik metų viduryje.

Vieniša ponia visą savo turtą nori užrašyti tiems, kas ją slaugys visą likusį gyvenimą. Laidos „TV Pagalba“ studijoje susirinko penki pretendentai, norintys priimti šį pasiūlymą. Poniai teks iššūkis – išsirinkti geriausią pretendentą į globėjus?   „Esame jauna šeima, turime du mažus vaikus, dirbantys, neįstengiame nusipirkti nuosavo buto. Gal galėtumėte padėti šioje sunkioje situacijoje“, – studijoje, kodėl verta pasirinkti juos, dėstė jauna pora.

Seimas po svarstymo pritarė Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo pataisų projektui, kuriuo siekiama tobulinti skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones, didinant šalpos pensijų bazės (toliau – ŠPB) dydį, susiejant jį didesniu procentiniu santykiu su minimalių vartojimo poreikių dydžiu (toliau – MVPD), praneša Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis žada, kad senatvės pensijos nuo kitų metų didės maksimaliai. Jo teigimu, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas jau pritarė prezidento siūlymui nuo 2020 metų sparčiau didinti pensijas, taikant didesnį nei numatyta dabar bazinės pensijos indeksavimo koeficientą. „Socialinių reikalų komitetas balsavo, pritarė prezidento siūlymams.

Ar mes turėtume pasitikti tyla temas apie seksą sulaukus 60 metų? Visiškai atvirkščiai, tvirtinama „Le Figaro“. Pagyvenę žmonės vis dar veržiasi atsidurti devintame danguje, pavieniui ar porose, ir kartais priverčia dėl to raudonuoti anūkus, nes ši tema vis dar lieka tabu. Gyvenimo trukmė ilgėja, tačiau mažai kas domisi tuo, kaip vystosi mūsų seksualinis gyvenimas sulaukus 60 metų.

Pensijų anuitetų centralizavimą ir mokėjimo perdavimą „Sodrai“ siūloma atidėti pusei metų iki 2020 m. liepos 1 dienos. Tai reiškia, kad antroje pakopoje sukauptą privačią pensiją kitais metais pirmą pusmetį į pensiją išeisiantiems klientams mokės privačios bendrovės, kurios šia veikla užsiima ir šiuo metu.  Toks siūlymas išdėstytas Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projekte, kurį parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir apie kurį išplatino pranešimą žiniasklaidai.

Daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų Lietuvoje gauna našlių pensijas. Tačiau ši išmoka gali atsirūgti ne tik jiems patiems, bet mirties atveju ir jų turto paveldėtojams. Gavusi naujų duomenų, „Sodra“ gali išieškoti didžiules sumas mokėtas dar nuo praėjusio šimtmečio pabaigos. Prieš savaitę Vyriausiasis administracinis teismas kaip tik nagrinėjo bylą, kurioje sprendė, ar „Sodra“ turi teisę susigrąžinti tūkstančius eurų, kuriuos vienai klientei mokėjo daugelį metų.

Vilnietė Jelena, slauganti po insulto paralyžuotą seserį, negali atsigauti – nors jos seseriai nė kiek ne geriau ir slaugyti ją ir toliau tenka ištisą parą, pašalpa skiriama už globą yra 70 eurų mažesnė nei anksčiau. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba teisinasi – naujoji slaugymo pašalpų skyrimo tvarka esą daug objektyvesnė nei buvusi, leidžianti sunkių ligonių būklę ir poreikius įvertinti daug tiksliau ir objektyviau.

Seimas ėmėsi svarstyti prezidento Gitano Nausėdos pateiktas pataisas, skirtas didinti pensijas. Prezidentūra skaičiuoja, kad siūlomi pakeitimai padės pensijoms augti greičiau nei darbo užmokesčiui, tačiau parlamentarai rūpinasi, kad pensijų augimas bus nepakankamas ir bazinė pensija ūgtels tik trimis eurais per mėnesį.

Seime – siūlymas senjorams mokėti naujas pensijas. Vienintelė sąlyga naujai 40 eurų išmokai gauti – būti vienišam. Taigi naujų išmokų galėtų tikėtis ne tik našliai, bet ir išsiskyrę bei santuokos net neturėję senjorai. Visgi socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tokiam konservatorių siūlymui nepritaria ir remti siūlo ne visus vienišus senjorus, o tik tuos, kurie iš tiesų gyvena skurdžiai.

Du insultus išgyvenęs ir dalinai paralyžiuotas Borisas Moisejevas šiuo metu gyvena visų užmirštas, pareiškė vienas pramogų pasaulio veikėjas. Skelbiama, kad nuo jo nusisuko faktiškai visi anksčiau save vadinę draugais, o savo gyvenimą jis leidžia vienas tarp keturių sienų. Tačiau kiek anksčiau jis parodė tai, kas slypi už „keturių sienų“ – ir Maskvoje, ir Rygoje.  65-erių Borisas Moisejevas jau seniai nebesirodo ant scenos, nebeduoda interviu, nerengia gastrolių ir neleidžia naujų dainų.

Vokietijos centrinis bankas (Bundesbankas) rekomenduoja pensinį amžių padidinti iki 69 metų ir keturių mėnesių gimusiems 2001 metais ir vėliau, praneša Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Dėl demografinės raidos pensijų draudimo sistema ateityje patirs didelį spaudimą, ir tai taps akivaizdu jau ateinančio dešimtmečio viduryje“, – teigiama Bundesbanko pirmadienį paskelbtoje mėnesio ataskaitoje.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė prezidento Gitano Nausėdos inicijuojamoms įstatymų pataisoms dėl pensijų didinimo. Skaičiuojama, kad įgyvendinus pataisas bazinė pensija augtų apie 3,5 euro per mėnesį. 94 Seimo nariai balsavo už, 0 – prieš, 1 susilaikė. Kas pataisos įsigaliotų, Seimas balsuos dar du kartus. Prezidentas siūlo nuo kitų metų sparčiau didinti pensijas, 2020 ir 2021 metais taikant penktadaliu didesnį nei numatyta dabar bazinės pensijos indeksavimo koeficientą.

Prezidentas Gitanas Nausėda nutarė aplenkti valdančiuosius ir Seimui įteikė savo pensijų didinimo planą. Pagal valdančiuosius kitąmet pensijos vidutiniškai turėtų kilti beveik 30 eurų, o prezidentas siūlo senatvės išmokas papildomai padidinti dar 3-4 eurais. Rinkos ekspertai piktinasi, kad šalies politikai lipa ant to paties grėblio. Vėl bandoma prieš tvirtinant šalies biudžetą prastumti papildomus mokestinius siūlymus.

Ne tik Vyriausybės, atskiri Seimo nariai, bet ir prezidentas pateikė pluoštą pasiūlymų, kaip kitais metais keisti mokesčius. Šalies vadovas labiau nei ministrų kabinetas siūlo didinti akcizą žymėtam dyzelinui, taip pat labiau apmokestinti kai kurias pajamas ir papildomai kelti mažiausias pensijas. Šiuo metu 1 tūkst. litrų žymėto dyzelino taikomas 56 eurų akcizas už 1 tūkst. litrų. Tai reiškia, kad įsipildamas vieną litrą šių degalų, žmogus sumoka 5,6 cento akcizo.

Lietuviai savo pensija rūpinasi mažiausiai Baltijos šalyse. Naujausi bankų atlikti tyrimai rodo, kad kas penktas Lietuvos gyventojas papildomai pinigų senatvei neatsideda. Netaupančių žmonių tiek Latvijoje, tiek Estijoje perpus mažiau. Bankų atstovai atkreipia dėmesį, kad lietuviai nepasitiki nuolat Lietuvoje kintančia pensijų sistema. Štai, ką sako patys lietuviai: „Taupau, tai aš pasiėmęs draudimą, gyvybės investicinį.“ „Būtinai reikia taupyti. Kas ten žino, kas tavęs laukia.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija oficialiai pripažino tai, ką portalas tv3.lt skelbė jau prieš kurį laiką. Numatoma, kad kitais metais pensijos didės greičiau nei vidutinis darbo užmokestis. „Mūsų skaičiavimais, kitąmet visos senatvės pensijos turėtų augti 8,11 proc.

Mažinant pensininkų skurdą, Prezidentūra siūlys Seimui įstatymu įtvirtinti, kad indeksuojant pensijas jų augimas būtų spartesnis už vidutinį darbo užmokestį. „Dėl pastovaus pensijų indeksavimo, spartesnio negu vidutinis darbo užmokestis, mes norėtume tai įtvirtinti įstatymu.

Vos prieš porą mėnesių baigėsi eilinė privačių pensijų reforma, o jau skamba nauji siūlymai. Dalis darbdavių ragina steigti Vakarų šalyse seniai įprastus profesinius pensijų fondus. Esą juose žmonės galės geriau kontroliuoti savo sudėtus pinigus, o ne tik stebėti, kaip jie nuvertėja. Tuo metu valdančiųjų atstovas tvirtina, esą Lietuva tokiai reformai dar neužaugo. Vienoje suomiško kapitalo įmonėje Vilniuje dirba beveik 200 darbuotojų.

Pastaraisiais metais į pensiją susiruošę išeiti kai kurie pareigūnai gavo šoką sužinoję, kad „Sodra“ į darbo stažą neįtraukė daugybės metų. Štai vienam ugniagesiui, išdirbusiam 25-erius metus, „Sodra“ paskaičiavo tik pusę stažo. Dėl to gerokai mažėja ir žmogaus pensija. Ir tokių atvejų nemažai. Į teismą jau kreipėsi 14 pareigūnų ir trys bylas prieš valstybę laimėjo. Aiškėja, kad nemažai pareigūnų pakliuvo į kažkada vykdytą reformą.

Šauklių, kad „Sodra“ žlunga, netrūko nuo pat jos įkūrimo praėjusiame amžiuje. Nuo svyruojančių šalies ekonominių rodiklių iki sparčiai kintančio dirbančiųjų ir pensininkų santykio – argumentų manyti, kad socialinio draudimo sistemos laukia ne patys geriausi laikai, yra ne vienas. Vis dėlto ekonomistai tvirtai neigia tokius gandus, teigdami, kad „Sodra“ buvo, yra ir bus.

Finansų ministerijai paskelbus naujausią ekonomikos raidos scenarijų, paaiškėjo, kiek kitais metais bus didinamos senatvės pensijos, mokamos daugiau kaip 600 tūkst. gyventojų. Naujausiomis žiniomis, jos didės labiau nei vidutinis darbo užmokestis. Nuo 2018 m. pradžios įsigaliojo naujasis Socialinio draudimo pensijų įstatymas. Jame pirmą kartą buvo įtvirtintas privalomas pensijų indeksavimas.

Vidutinių pensijų santykis su vidutiniu uždarbiu nėra rodiklis, kuriuo Lietuva galėtų didžiuotis – tarp Europos Sąjungos valstybių rikiuojamės apačioje. Politikai pripažįsta, kad santykinai mažos pensijos yra viena reikšmingiausių problemų Lietuvoje, ir siūlo, kaip šią dilemą spręsti. Pensijos pakeitimo norma – santykis tarp pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio. Didelis pakeitimo koeficientas senatvėje dažnai reiškia didelį gerovės perskirstymą visuomenėje ir didelius mokesčius.

Seimo narė „valstietė“ Laimutė Matkevičienė siūlo gyventojams, kurie įrodytų savanoriavę ilgiau kaip 25 metus, šią veiklą pripažinti darbo stažu ir skirti senatvės pensiją. Parlamentarai, dirbantys Socialinių reikalų ir darbo komitete, sutinka, kad savanorystė turi būti skatinama, bet abejoja, ar savanoriavimas yra geriausias kelias užsitikrinti senatvės pensiją. Siūloma savanorius skatinti kitaip.

Vidutinė senatvės pensija Estijoje antrąjį šių metų ketvirtį buvo 7,7 proc. didesnė nei prieš metus – 484,5 euro per mėnesį, pranešė Estijos statistikos departamentas. Vidutinė mėnesio pensija, įskaitant neįgalumo ir panašias pensijas, išaugo 10,7 proc. iki 468,8 euro. Per metų ketvirtį (antrąjį šių metų, palyginti su pirmuoju) senatvės pensijos Estijoje pakilo vidutiniškai 8,1 proc., o vidutinė pensija – 9 procentais.

Beveik ketvirtadalis milijono lietuvių nusprendė bent jau kol kas nebekaupti pensijai privačiuose pensijų fonduose. Daugelis sako besibaiminantys nežinomybės, politikų nuotaikų kaitos ar priverstinio apsisprendimo likti kaupime visam laikui. „Sodros“ direktorė Julita Varanauskeinė teigia, kad nuo liepos mėnesio kaupime dalyvauja virš 1 mln. 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Dabartiniais skaičiavimais, 40 tūkst.

Skaitytojų klausėme, ar neįgalumo šalpos pensija turėtų būti laikoma tinkamomis ir stabiliomis pajamomis vertinant asmens finansines galimybes gauti paskolą. Net 69,5 proc. dalyvavusiųjų apklausoje mano, kad neįgalumo šalpos pensija turėtų būti laikoma tinkamomis ir stabiliomis pajamomis vertinant asmens finansines galimybes. 22,1 proc. apklausos dalyvių atsakė „Ne“. 8,4 proc. atsakiusiųjų neturi nuomonės arba ši tema jų nedomina.

Lietuvių atlyginimai ir pragyvenimo lygis turbūt yra viena iš aktualiausių temų visuomenėje. Pensijinio amžiaus žmonės neretai skundžiasi, kad jų gaunama pensija – per maža ir jos neužtenka net būtiniausioms prekėms. Apie skurdo lygį Lietuvoje TV3 studijoje kalbasi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir ekonomistas Nerijus Mačiulis. Visiškai neseniai nuskambėjo informacija, kad valstybės kontrolė atliko tyrimą, kai savivaldybės skyrė 100 mln.

Vyriausybė pritarė siūlymui nustatyti 1,5 šalpos pensijų bazių dydžio šalpos senatvės pensiją motinoms, išauginusioms penkis ar daugiau vaikų, ir tėvams, globėjams ar rūpintojams, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  Tai reiškia, kad šie asmenys, sukakus senatvės pensijos amžiui, gautų 198 eurų šalpos senatvės pensiją. Dabar tokių žmonių gaunamos šalpos senatvės pensijos dydis yra 132 eurai.

Dėl dabartinės pensijų skyrimo tvarkos kai kurie gyventojai gali netekti nemažai pinigų. Neįsigilinęs į visus niuansus vienas skaitytojas pasakojo praradęs jau dviejų mėnesių dydžio pensiją. Tačiau „Sodra“ dėl to problemų nemato ir aiškina, kad žmogus kone pats kaltas, nes nepasidomėjo, kas parašyta jos interneto svetainėje.

Iki liepos 1-osios dėl rimtų priežasčių neapsisprendę, ar pradėti kaupti pensijai antros pakopos fonduose, galės tai padaryti ir vėliau, teigia „Sodros“ atstovas. „Viena iš tokių išlygų tiems gyventojams, kurie buvo naujai įtraukti nuo šių metų pradžios į kaupimą: jeigu jie negavo iš „Sodros“ žinutės, neperskaitė, negavo registruoto laiško – tai galėtų būti viena iš sąlygų, dėl kurių jie galėtų atsisakyti dalyvauti kaupime po termino.

Liepos 1 d. yra paskutinė priimti sprendimui, kaip kaupsite pensijai. Visgi, naujai įtrauktiems į pensijų kaupimą žmonėms, ir tiems, kurie papildomą kaupimą nori tęsti, suteikiama dar šiek tiek laiko apsispręsti (iki liepos 31 d.), ar jie nori, kad įmokos didėtų palaipsniui, ar iškart kaupti maksimaliais tarifais. Praėjusią savaitę „Sodra“ išsiuntė 89 tūkst.

Visus metus Jums teikėme informaciją, klausėmės specialistų komentarų ir, atlikdami apklausas, išklausėme Jūsų nuomonių ir argumentų, ar verta ir ar reikia kaupti pensijai. Iki apsisprendimo, kurį turite priimti iki birželio 30-osios: ar kaupti II-ojoje pensijų pakopoje pagal naująją sistemą, liko vos kelios dienos. Jei vis dar turite abejonių, galbūt šis siužetas padės Jums priimti sprendimą.

Nuo 2026-ųjų ir moterys, ir vyrai Lietuvoje į pensiją išeis 65-erių. Daugelis, ko gero, susimąsto, ar verta ruoštis senatvei? Galbūt išsyk, tapę senjorais, iškeliausime Anapilin? Nustebsite, tačiau statistika rodo, kad lietuviai dar vidutiniškai gyvena kiek daugiau nei 17 metų! Bet ar šį faktą žinome? Apklausa sostinėje atskleis neįtikėtinų dalykų! Štai jaunuolis Marius domisi statistika ir yra skaitęs, kad Lietuvoje žmonės, sulaukę 65-erių, gyvena apie 18 metų.

Jeigu pensinio amžiaus sulaukę gyventojai dėl kokių nors priežasčių laiku nepateikia prašymo skirti pensiją ar jos mokėjimą nukelti, dalį pinigų praranda negrįžtamai. Ministerija laikosi nuostatos, kad pensija yra žmogaus teisė ir jis jos turi paprašyti laiku.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma kadenciją baigusiai prezidentei skirti rentą. Tai nebus vienintelės šalies vadovės pajamos, nes ji ir toliau gaus „Sodros“ senatvės pensiją ir išmokas iš ES. Nutarimu siūloma pasibaigus laikui, kuriam ji buvo išrinkta, skirti Daliai Grybauskaitei 38,79 proc. prezidento darbo užmokesčio dydžio per mėnesį rentą ir nustatyti jos dydį – 3 690,87 euro. Renta mokama iki gyvos galvos.

Senatvė ir pensija ne vienam jaunuoliui kelia nerimą – šia tema kalbama vis dažniau ir garsiau, o ir raginama pradėti kaupti savo pensijai jau dabar. Plačiai diskutuojama tema taip pat pasisakė ir komunikacijos specialistas Saugirdas Vaitulionis. „221 euras“, – į klausimą, kokia yra jos pensija, man atsako mama ir aš tikrai pasimetu, nes nežinau, kaip reaguoti. Aš net neketinu kalbėti apie tai, kaip iš tokios sumos išgyventi, nes visi suprantam, kad tai yra visiškai neįmanoma.

Po kelių savaičių pasibaigsianti pensijų kaupimo reforma daugeliui dirbančiųjų iš tiesų fiksuos naujo etapo pradžią – pasirengimą finansiškai saugesnei senatvei. Užsitikrinti didesnes pajamas senatvėje kaupdami antroje pensijų pakopoje šiuo metu jau siekia daugiau nei 1,3 mln. lietuvių.

„Sodros“ ir apklausų duomenys rodo, kad Lietuvoje daugėja gyventojų, nusprendusių kaupti ateičiai pensijų fonduose. Nemažai iš tų, kurie apsisprendė kaupti II-oje pakopoje nuo šių metų, kaupti pradeda iš karto maksimaliai.

Apsispręsti, kaip kaupsite papildomą pensiją ir ar iš viso tai darysite, liko kiek daugiau nei dvi savaitės. Ką geriau rinktis – didesnį atlyginimą likusią darbinę karjerą ar papildomas pajamas sulaukus pensijos? Apie tai naujienų portalo tv3.lt studijoje diskusija su Vilniaus universiteto profesoriumi Romu Lazutka ir Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentu Šarūnu Ruzgiu.

Lietuvoje pensiją galima pradėti gauti anksčiau arba vėliau nei sulaukus nustatyto pensinio amžiaus. Vienu atveju ji gali gerokai sumažėti, kitu – padidėti. Ar ir kada apsimoka pensiją paankstinti ar nutolinti? Kiekvienais metais pensinis amžius yra ilginimas ir 2026 m. jis visiems bus 65 metai. Šiemet vyrų pensinis amžius yra 63 metai ir 10 mėnesių, moterų – 62 metai ir 8 mėnesiai. Pamažu ilginamas ir būtinasis stažas. Jei šiemet jis yra 31 metai, 2027 m. jis pailgės iki 35 metų.