pensija

Reformuojama pensijų kaupimo sistema kelia daug nežinios ateities pensininkams, o dabartiniams pensijų gavėjams svarbiausias vienas klausimas – ar pensijos augs. Laimei, specialistai vieningai tikina, kad išmokos stabiliai didės. Tačiau klausimas, kaip ilgai, nes panašu, kad naujoji pensijų sistema gali būti per dosni. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja pensijų kaupimo pertvarka – visi dirbantys gyventojai automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą. Kaupiantieji galės prisidėti 3 proc.

Naujieji metai dabartiniams pensininkams atneš kiek didesnes pensijas, o senatvei dar tik kaupiantiems – esminius pensijų kaupimo pokyčius. Nuo liepos 1 dienos visi gyventojai automatiškai bus įtraukiami į pensijų kaupimą su galimybe atsisakyti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketvirtadienį žurnalistams pristatė nuo kitų metų įsigaliosiančius pensijų kaupimo pokyčius. Pensijos auga Nuo Naujųjų metų visiems šalies pensininkams dėl pensijų indeksavimo pensijos augs 7,63 proc.

Metų pabaigoje ne tik džiaugiamasi nuveiktais darbais, bet ir skubama baigti likusius bei planuojame ateitį. „Numesiu svorio ir pradėsiu sveikai maitintis“, „perskaitysiu visas knygas, kurioms vis trūko laiko“, „suplanuosiu šeimai pačias šauniausias atostogas“, – tai tik keletas pavyzdžių, ką pasižadame sau pasitikdami Naujuosius metus.

Sausį dalies senjorų, kuriems pensijos pristatomos į namus, laukia pokyčiai. Dalyje savivaldybių pensijas į namus atneš nebe Lietuvos paštas, kaip iki šiol, o kitų pensijas pristatančių įmonių darbuotojai. Nuo kitų metų pradžios pensijas Vilniaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Palangos miesto, Kretingos, Šilutės, Vilkaviškio, Jurbarko rajonų, Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybių gyvenamosiose vietovėse atneš bendrovės „Bastaras“ darbuotojai.

Gyventojams, kurie dalyvauja pensijų kaupime ir buvo pasirinkę kaupimą pagal formulę 2+0+0 bei nuo savo darbo užmokesčio įmokų į pensijų fondus nemokėjo, šią savaitę sulauks „Sodros“ informacinių pranešimų apie aktualius pensijų kaupimo pokyčius. Gyventojai pranešimus ras prisijungę prie „Sodros“ asmeninės paskyros gyventojui, o tie, kurie yra nurodę elektroninio pašto adresą, sulauks informacijos ir elektroniniu paštu.

Sprendimą, kaupti ar nekaupti pensijai, turi priimti gyventojai. O „Sodra“ įdarbino išmanųjį patarėją, kuris patars, ką jie turės daryti, norėdami priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Kaip rašoma „Sodros“ pranešime spaudai, patarėjas (www.sodra.lt/patarejas) dirbs 24 valandas per parą be poilsio dienų ir susisiekti su juo bus galima internetu.  „Pastaruoju metu sulaukiame vis daugiau gyventojų, besidominčių pensijų kaupimu.

Loterija. Taip trumpai galima pavadinti jau po Naujųjų Lietuvoje įsigaliosiančią naujovę – automatinį jaunesnių nei 40 m. darbuotojų įtraukimą į privačius pensijų fondus. Tai, kokioje bendrovėje jūsų pinigai bus kaupiami, nuspręs „Sodros“ sistema. Dalyvauja penkios įmonės Jau sausio 2 d. „Sodra“ kiekvienam dirbančiajam visiškai atsitiktine tvarka parinks vieną iš penkių pensijų kaupimo bendrovių. Gyventojai apie tai, kokia įmonė jiems priskirta, bus informuoti iki sausio pabaigos.

Kitąmet daugelio gyventojų, tiek kaupiančių 2 pakopos pensijų fonduose, tiek nekaupiančių, laukia pokyčiai. Visi kaupiantieji mokės įmokas nuo savo darbo užmokesčio, o nenorintieji dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, turės teisę per pusę metų kaupimo atsisakyti.

Artėjant pensijų kaupimo pertvarkai, kuri startuos nuo kitų metų sausio 1 dienos, Lietuvos gyventojai vis aktyviau domisi, kaip būsimos permainos paveiks būtent juos. Atsakyti į svarbiausius jiems kylančius klausimus paprašėme Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėjos Ingos Buškutės.

Statistika rodo, kad praėjusių metų pabaigoje beveik 1,3 mln. lietuvių pensiją kaupė II pakopos pensijų fonde, o jų sukauptas turtas tuoj pasieks 3 mlrd. eurų. Nors retas tautietis pasidomi, kaip sekasi jo pasirinktam fondui, visuomenėje yra manančių, kad pasitikėti pensijų fondais gana rizikinga, mat jie gali bankrutuoti.

Kaupiant pensijai neretai apninka dvejonės: o jei pensijų fondas, kuriame kaupiu pinigus, ims ir bankrutuos? Senatvėje liksiu be pinigų? Bet ar tokios abejonės pagrįstos? Atsakymas - reportaže.

Daugiau kaip pusė – 6 iš 10 – Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad jiems pensijoje reiks papildomo lėšų šaltinio be „Sodros“ pensijos. Tačiau net penktadalis iš jų teigia šiuo šaltiniu nepasirūpinę, rašoma bendrovės „INVL Asset Management“ pranešime spaudai.  Tuo tarpu net ketvirtadalis apklaustųjų nežinojo, ar jiems pensijoje reikės papildomų lėšų be „Sodros“ pensijos, o 17 proc. atsakė, kad jiems papildomų lėšų nereikės.

Naudinga žinoti, kaip dirbantys gyventojai gali kaupti pensijai kitąmet. Skirtingas sumas kaupimui pensijai žmonės atseikės priklausomai nuo to, kiek jie uždirba. Dabar kaupiantys pensijai, bet toliau to nenorintys daryti, turi du pasirinkimus apie kuriuos turi informuoti savo pensijos kaupimo bendrovę. Pirma, grąžinti į „Sodrą“ visą sukauptą lėšų sumą ir už tai gauti didesnę „Sodros“ senatvės pensiją. Antra, stabdyti kaupimą pensijų fonde ir atsiimti lėšas sulaukus pensijos amžiaus.

Dabartiniai pensininkai guodžiasi, kad jų pensijos tokios nedidelės, jog pinigų vos užtenka net būtiniausioms reikmės. O ką apie tai galvojate jūs: manote, kad dabartiniai senjorai gyvena visai neblogai ir patys taip pat tenkinsitės nedidele, tačiau garantuota „Sodros“ pensija, ar pasirūpinsite, kad sulaukus garbaus amžiaus jūsų piniginės būtų pilnesnės? „Manau, kad jie laikosi visai neblogai, o skundžiasi dėl to, kad toks jų gyvenimo būdas“, – užtikrintu balsu pareiškė Darius.

Jei Tau 22-ji, atrodo, kad senatvė taip toli, kad jos gali ir nesulaukti, tad apie taupymą galvoja tik nedaugelis jaunų žmonių. Gal ir sunku patikėti, bet senatvė ateis.

Skaičiuojama, kad pensijos, kurias „Sodra“ užtikrina visiems socialinio draudimo įmokas mokantiems gyventojams, sieks tik apie 30-40 proc. jo darbo užmokesčio, gauto prieš išeinant į pensiją. Tam, kad žmogus senatvėje gyventų oriai, tiek tikrai nepakanka, todėl akivaizdu: papildomai atsidėti pinigų senatvei turėtų visi darbingo amžiaus gyventojai, ir kuo anksčiau pradėsime, tuo sočiau gyvensime sulaukę garbingo amžiaus.

Dažnas lietuvis, net gaudamas pajamas, kurios nesunkiai patenkina visus jo poreikius, nesiryžta nė menkiausios savo lėšų dalies skirti papildomam pensijos kaupimui, nes „dar spėsiu“, „esu pakankamai jaunas ir tuo rūpintis per anksti“ arba „nieko neišmanau apie taupymą ar investavimą“. Panašų vaizdelį rodo ir statistika. Lietuvos banko (LB) duomenimis, apie 800 tūkst. žmonių pensijai savarankiškai kaupia tik minimaliai arba visiškai nekaupia. Tai – daugiau nei pusė visų dirbančių šalies piliečių.

„Sodros“ biudžeto perteklius 2019 metais turėtų siekti 396,959 mln. eurų – 73,3 proc. (167,942 mln. eurų) daugiau nei planuojama šiemet (229,017 mln. eurų). Numatoma, kad vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, kitąmet bus 358,3 euro – 26,5 euro (8 proc.) daugiau nei šiemet. Ji daugiausia didės dėl indeksavimo ir šiek tiek – dėl didesnių naujai skiriamų pensijų. Pensijoms kitąmet bus skirta iš viso 3,127 mlrd. eurų – 6,7 proc. (197 mln. eurų) daugiau nei laukiama šiemet.

Švietimo ministerijos planas vyresnius mokytojus į pensiją išleisti anksčiau laiko su didesne išeitine ir jų vieta atiduoti specialistui, turinčiam mažesnį nei 20 metų mokymo stažą, nepraėjo pro lygių teisių kontrolierių filtrą. Tačiau įžvelgtas diskriminacijos pavojus, anot mokytojų, tik tariamas.

Nepaisant to, kad per du dešimtmečius bazinė šalies pensija išaugo maždaug keturis kartus, kaip tada, taip ir dabar Lietuvos pensininkams iki geresnio gyvenimo pirmiausiai trūksta didesnių pensijų. Ekonomistai neskuba nei girti, nei kritikuoti pensininkų gyvenimo pokyčių, o patys pensininkai viliasi, kad buvusios valdžios atsakys už nurėžtas išmokas. Prieš du dešimtmečius Seimas susirūpino vis sparčiau augančiu 60 metų ir vyresnių šalies gyventojų skaičiumi.

Konstitucinis Teismas (KT) priėmė dalį Seimo narių grupės prašymo ištirti, ar Seimo patvirtinta pensijų sistemos reforma neprieštarauja Konstitucijai. KT aiškinsis, ar Konstitucijai neprieštarauja Pensijų kaupimo įstatymo nuostata, kad nuo 2019 metų sausio į pensijų kaupimą įtraukiami jaunesni nei 40 metų pilnamečiai asmenys.

Nuo 2019 metų sausio 01 d. įsigalios naujoji pensijų reforma: ko gero, ne vienam kyla klausimas: jei nuosekliai kaupsiu II pensijų pakopoje, kokį procentą atlyginimo gausiu prie pensijos, kurią mokės SODRA? Atsakymai reportaže.

Kokio dydžio pensiją norėtumėte gauti? Kokia ji turėtų būti, jei palygintume būsimą pensiją, kurią mokės „Sodra“, su dabartiniu darbo užmokesčiu? Kaip atsakytume į tokį klausimą, nereikia net spėlioti – žinoma, kuo pensija didesnė, tuo geriau. Taip sako ir pašnekovai, kuriuos kalbinome Vilniaus gatvėse.

„Sodra“ rugsėjį tęsia perskaičiuotų senatvės pensijų ir vienkartinių nepriemokų mokėjimą senjorams, kurie rugpjūtį gavo dar neperskaičiuotas pensijas. Perskaičiuotų senatvės pensijų ir vienkartinių nepriemokų rugsėjį sulauks maždaug trys ketvirtadaliai senjorų. Nepriemokas gavusiems rugpjūtį, rugsėjo ir kitais mėnesiais mokamos jau po perskaičiavimo padidėjusios pensijos. Dėl perskaičiavimo pensijos vidutiniškai 9 eurais padidėjo maždaug 450 tūkst. senjorų, o likusiems 150 tūkst.

Rusijos vyriausybės plano didinti pensinį amžių oponentai sekmadienį dalyvauja protestuose visoje šalyje, kuriuos sušaukė opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas. Pranešama apie pavienius areštus. A. Navalnas šiuo metu atlieka mėnesio trukmės laisvės atėmimo bausmę dėl sausį įvykusio neteisėto protesto, nesusijusio su birželio mėnesį pristatyta pensijų reforma. Reformai nepritaria įvairias politines jėgas palaikantys žmonės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė virtinę priemonių kontroversiškoms pensijų sistemos reformoms sušvelninti. Šiuo žingsniu prezidentas veikiausiai siekia sustabdyti savo populiarumo mažėjimą. Per vieną iš retų kreipimųsi per televiziją V. Putinas, be kitų dalykų, pasiūlė moterų pensinį amžių ilginti ne aštuoneriais, kaip planuota, bet penkeriais metais – iki 60 metų.

Nuo kitų metų startuoja pensijų kaupimo pertvarka, kurios esmę nusako du pagrindiniai pakeitimai. Pirma, nebeliks „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus. Antra, dirbantys žmonės galės kaupti 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio arba turės galimybę pradėti nuo 1,8 proc. ir 3 proc. pasiekti per penkerius metus. Kaupimą antroje pensijų pakopoje valstybė rems keletu būdų. Į kiekvieno 3 proc. kaupiančio asmens „sąskaitą“ antroje pensijų pakopoje perves po 1,5 proc.

Konstitucinis Teismas (KT) atlieka išankstinį tyrimą, grupei parlamentarų prašant išaiškinti, ar Seimo patvirtinta pensijų sistemos reforma neprieštarauja Konstitucijai. Jeigu teismas įsitikins, kad prašymas tinkamas, jį svarstys. Tai paaiškės rugsėjį.

„Sodra“ skaičiuoja, kad šių metų II ketvirtį ir toliau didėjo Lietuvos gyventojų pajamos, o tai leido didinti ir su darbo užmokesčiu susietas socialinio draudimo išmokas: pensijas, ligos bei motinystės ar nedarbo išmokas. Pastebima, kad atlyginimų augimą labiausiai pajautė mažiausias pajamas gaunantieji. Vidutinės visą mėnesių dirbusių žmonių draudžiamosios pajamomis, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, šių metų antrą ketvirtį siekė 892 eurus.

Seksualiniu priekabiavimu, žeminimu ir kitokiu nederamu elgesiu studentų apkaltintam tapytojui Jonui Gasiūnui skirta valstybinė pensija. Pirmojo laipsnio valstybinė pensija J. Gasiūnui priklauso kaip Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui. Premiją tapytojas pelnė 2010 metais. Galimai nukentėjusių buvusių studentų kaltinimų nederamu elgesiu sulaukęs J. Gasiūnas šių metų vasarį pasitraukė iš Vilniaus dailės akademijos (VDA) dėstytojo pareigų.

Kas nutinka, jeigu negauni pranešimo apie atsiųstą registruotą laišką, kuriame svarbus pranešimas? Vienas iš galimų variantų – tikimybė negauti paslaugos, dėl kurios eilėje laukta net 4 metus. Tuo įsitikino kėdainietis, buvęs policijos pareigūnas, nusprendęs pirmąkart gyvenime pasinaudoti pensininkams teikiama paslauga – nemokamu dantų protezavimu. Eilėje laukė 4 metus „Pasijutau iš tiesų keistai, tarsi būčiau kažkoks asocialus, pastovios gyvenamosios vietos neturintis žmogus.

„Sodra“ pradeda mokėti didesnes senatvės pensijas tiems senjorams, kurie turi sukaupę daugiau nei 30 metų stažo. Rugpjūtį perskaičiuotos ir padidintos pensijos išmokamos maždaug 150 tūkst. senjorų, o likusiems – rugsėjį. Ilgai laukta žinia atnešė ir permainų. Todėl štai penki svarbiausi dalykai, kuriuos turite žinoti. Pensijos didės ne visiems Didės tik senatvės pensijos, kurios yra paskirtos iki 2018 metų sausio ir tik tiems gyventojams, kurie sukaupė daugiau nei 30 metų stažo.

Skamba tarsi tikra utopija – nesvarbu, dirbate ar ne, valstybė visiems šalies gyventojams kas mėnesį skiria fiksuotą išmoką. Būtent tokį kelią prieš pusantrų metų ėmėsi išbandyti Suomiją, o Lietuva, panašu, iš Skandinavijos šįkart nepasimokys. Parlamentarai ir ekonomistai abejoja, ar gaudami pinigų „už nieką“ lietuviai apskritai dar norėtų dirbti. Nuo 2017-ųjų sausio 2 tūkst. atsitiktine tvarka atrinkti bedarbiai 25–58 metų suomiai iš valstybės dvejus metus kas mėnesį gauna po 560 eurų.

Daugiau nei 30 metų darbo stažą turintiems pensininkams rugpjūtį pradedamos mokėti padidintos pensijos, pranešė LRT radijas. Pasak „Sodros“ atstovo Sauliaus Jarmalio, apie 150 tūkst. asmenų gaus ne tik didesnę pensiją, bet ir priskaičiuotą nuo metų pradžios nepriemoką. „Pavyzdžiui, jeigu žmogus turi sukaupęs 35 metus stažo ir jo pensija po perskaičiavimo nuo rugpjūčio padidėjo 4 eurais, jis papildomai gaus beveik 30 eurų iš „Sodros“ už pirmus septynis šių metų mėnesius“, – sakė S. Jarmalis.

Viešojoje erdvėje vis kyla diskusijų, ar pensinis amžius turėtų būti ilginamas. Kai kuriose Europos šalyse planuojama, kad į pensiją žmogus išeis tik sulaukęs 72 metų. Tai gali nutikti ir Lietuvoje, tačiau netapti problema, jei, anot Vilniaus universiteto profesoriaus, būsime įgyvendinę bent porą dalykų.

Turbūt nerasime žmogaus, kuriam nerūpėtų, kaip ir iš ko jis gyvens, sulaukęs garbaus amžiaus, ir kuris nebūtų girdėjęs apie pensijų kaupimo pertvarką. Apie tai, kuo naujoji pensijų kaupimo sistema skirsis nuo šiandieninės, ir ką turėtume žinoti, kad galėtume teisingai pasirinkti, išsamiai pasakosime vaizdo reportažuose ir straipsniuose rubrikoje „Mano piniginė“. Tačiau klystate, jei vis dar manote, kad tautiečiai iki šiol negalvojo apie savo ateitį.

Ko gero, nėra nė dienos, kai žiniasklaidoje nekalbama apie pensijų reformą. Reportažų ciklas „Mano piniginė“ taps oficialiu jūsų gidu ir padės nepasiklysti informacijos sraute.

Seimo patvirtinta pensijų kaupimo reforma suteikia dar vieną galimybę antros pakopos pensijų fonduose dalyvaujantiems žmonėms atsisakyti privataus kaupimo ir grįžti į „Sodrą“. Dauguma BNS kalbintų ekspertų mano, kad grįžtančiųjų į „Sodrą“ neturėtų būti daug, jie taip pat pabrėžia, kad sprendimą turėtų priimti patys žmonės.

Seimas pritarė pensijų kaupimo pertvarkai, kurios viena svarbiausių dalių yra sukauptų pinigų išmokėjimas pensijos amžiaus sulaukusiems gyventojams.  Ką būtina žinoti apie sukauptos pensijos išmokėjimą sulaukus pensijos amžiaus, kuris Lietuvoje 2026 m. vyrams ir moterims pasieks 65 metus? Socialinė apsaugos ir darbo ministerija išskiria 11 punktų:  1. Kaupimo periodu pensijų fonde esančios lėšos yra paveldimos. Ši nuostata nesikeičia nuo dabartinės tvarkos.

„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai.

Seimo priimta pensijų reforma daug klausimų kelia ne tik tarp pačių parlamentarų ar žmonių, bet ir finansų ekspertų. Baiminamasi, kad nauja anuitetų išmokėjimo tvarka taps politikų žaidimų aikštele. Su pensijų kaupimo įstatymu buvo nuspręsta, kad nuo 2020 metų centralizuota anuitetų teikėja taps „Sodra“. „Toks sprendimas pasiūlytas norint atpiginti anuitetus, kuriuos įsigyja per gyvenimą papildomai kaupę ir senatvės pensijos amžiaus sulaukę žmonės.

Rusijos vyriausybės pasiūlymui didinti pensinį amžių nepritariantys rusai sekmadienį visoje šalyje rengia protesto akcijas. Keli šimtai žmonių dalyvavo nesankcionuotame mitinge Vladivostoko uostamiestyje prie Ramiojo vandenyno. Sankcionuoti mitingai vyko kitur Tolimuosiuose Rytuose ir Sibire, o vėliau sekmadienį turi vykti Rusijos vakaruose.

Valdžia tikina daranti kiek gali, kad po pensijų reformos ateities pensininkai būtų ne tik turtingesni, bet ir laimingi. Dabartinis jaunimas jau privalės kaupti pensijai privačiuose fonduose, o vėliau, atėjus laikui, sukaupta suma juos džiugins kaip priedas prie „sodrinės“ senatvės pensijos. Bet privatiems pensijų fondams atstovaujanti asociacija dėl tokių santaupų skelbia pavojų.

Seimas penktadienį pritarė Vyriausybės siūlymui didinti mažiausias senatvės pensijas pensininkams, kurie yra įgiję minimalų ir ilgesnį stažą, ir šalpos pensijas, neįgijusiems minimalaus stažo. Už Šalpos pensijų įstatymo pakeitimus balsavo 84, prieš buvo vienas, susilaikė penki parlamentarai. Mažesnes nei 95 proc.

Seime antradienį pradėta svarstyti Vyriausybės inicijuota pensijų kaupimo sistemos reforma. Po diskusijų parlamentarai pritarė automatiniam įtraukimui į II pensijų pakopą. Reformai pritarta komitetuose – praėjusią savaitę jai pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK), o Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė daliai pasiūlymų.

Lietuvai beliko keli metai. Tokį nuosprendį skelbia profesorius ir ekonomistas tyrinėdami demografinę situaciją. Daugėjant pensinio amžiaus žmonių skaičiui, darbingiems išvykstant į užsienį, šalis gali įklimpti į itin rimtas problemas. Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis Lietuvos demografijos forume kalbėjo, kad pokyčiai gyventojų amžiaus struktūroje apima visą Europą: Europa yra labiausiai senstanti pasaulio dalis.

Mažiausias pensijas gaunantys gyventojai nuo kitų metų gali tikėtis 20 eurų pensijos priemokos. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) penktadienį iš esmės pritarė ir patobulino Vyriausybės teiktą Šalpos pensijų įstatymo pakeitimo projektą. Numatoma, kad socialinio draudimo pensijų gavėjai, kurių gaunamų pensinio pobūdžio išmokų suma per mėnesį neviršija 95 proc. minimalių vartojimo poreikių dydžio, kuris šiuo metu siekia 245 eurus, turėtų teisę gauti pensijos priemoką.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas tris kartus atidėjęs trečiadienį pagaliau ėmėsi svarstyti Vyriausybės siūlomus pokyčius pensijų kaupimui. Vis dėlto reforma ir toliau stringa Seimo komiteto rankose – šįkart ginčus sukėlė automatinis gyventojų įtraukimas į privačius pensijų fondus. Trečiadienį žalią šviesą pensijų reformai uždegė ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, pritaręs didžiajai daliai Vyriausybės pensijų kaupimo reformos pasiūlymų.

„Sodra“ kiekvienam gyventojui asmeniškai parengė informaciją, kuri leis matyti, kokį stažą darbuotojas yra įgijęs ir kiek taškų sukaupęs, nuo kurių priklausys jo būsimos pensijos dydis. Kiekvienas dirbantysis, dar net nesulaukęs pensinio amžiaus, informaciją galės tikrintis ir rasti savo asmeninėje „Sodros“ puslapio paskyroje. Ten taip pat bus ir skaičiuoklė, į kurią informacija apie stažą ir taškus bus įkeliama automatiškai, tereikės įrašyti, kokį atlyginimą žmogus tikisi uždirbti ateityje.