pensija

Rusijoje vyksiančio Pasaulio futbolo čempionato pirmojo mačo dieną šio šalies vyriausybė paskelbė apie sprendimą kelti pensinį amžių bei mokesčius. Sunkioje ekonominėje būklėje atsidūrusi valstybė turėjo imtis kažkokių priemonių, kurios leistų bent kiek sustabdyti ekonomikos kritimą ar stagnaciją. Užsitikrinęs valdžią dar mažiausiai 6 metams Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo bendražygis premjeras Dmitrijus Medvedevas ėmėsi ekonomikos reformų klausimo.

Seimo opozicinės socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas užregistravo pataisas Vyriausybės pateiktam pensijų sistemos pertvarkos įstatymų paketui. Pirmiausia parlamentaras siūlo išbraukti automatinį dalyvių įtraukimą į kaupimą pensijų fonduose. „Pensijų dalies kaupimas privačiuose fonduose negali būti privalomas, o tik savanoriškas.

Didinti pensijos amžiaus Lietuvoje neplanuojama, tikina finansų ministras. Pasak Viliaus Šapokos, neatsakingi sprendimai sukurtų dar daugiau problemų. „Realybė yra tokia, kad net ir didėjant vidutinei gyventojų trukmei ne faktas, kad didėja darbingo gyvenimo trukmė. Tai nereiškia, kad pasiekus pensinį amžių, bus pakankamai jėgų, sveikatos dirbti toliau. (...) Gyventojus norėčiau nuraminti, kad jokių svarstymų šia tema mes nei pradėsime, jų ir negali būti“, – Žinių radijui sakė V. Šapoka.

Šiandieną Seimą pasiekė su mokesčių reforma lygiagrečiai einanti ir pensijų reforma. Tiesa, būtent ši Vyriausybės pasiūlyta reforma susilaukė daug didesnės kritikos, net iš pačių valstiečių esančių Seime. Dėl to nors valdantieji ir pritarė siūlymams, neatmetama, kad jie dar bus koreguojami komitetuose, o kai kurie sudėtingesni klausimai, pavyzdžiui dėl anuitetų, keliami į rudens sesiją.  „Dabartiniai pensininkai skrusta, tai turime spręsti.

Lietuvoje mažėjant gyventojų ir sprendžiant pensijų sistemos problemas, šaliai ateityje gali tekti ilginti pensinį amžių, sako Lietuvos banko atstovas. „Tai yra viena iš neišvengiamybių. (...) Įtraukti pensinio amžiaus žmones į darbo rinką yra labai svarbu. Darbo jėga Lietuvoje yra mažėjanti.

 Pasiekusi Seimą Vyriausybės parengta mokesčių ir pensijų reforma pradeda strigti. Iš bendro paketo gali būti atskirti keli projektai, susiję su vadinamąja mokesčių reforma, ir priimti pavasario sesijoje, o likusieji nukelti rudeniui. Valdančiųjų koalicijai priklausantys „valstiečiai“ ir socialdarbiečiai nusiteikę iki rugsėjo 1–osios įvertinti Vyriausybės teikiamus siūlymus dėl pensijų sistemos pertvarkos.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė pensijų kaupimo pertvarkai, kuri sudarys palankesnes sąlygas dirbantiesiems savanoriškai kaupti savo senatvei. Remiantis Vyriausybės siūlymu, „Sodros“ sistema ir antroji pensijų pakopa bus atskirtos, todėl asmeninis kaupimas prisidedant valstybei taps tarsi priedu prie „Sodros“ mokamos senatvės pensijos. Kaip atrodys pensijų kaupimo pertvarka Nauja formulė 4+2. Pertvarkant pensijų kaupimo sistemą atsisakoma 2 proc.

Demografiniu atžvilgiu Lietuvos, panašu, laukia ne patys geriausi laikai – jei gyventojų mažėjimo tendencijos išliks panašios, dabar į darbo rinką ateinantiems jaunuoliams bus sunku tikėtis gausios pensijos. Apie tai įspėja ir ekonomistai, ir demografai, pabrėždami, kad metas ruoštis „demografinei žiemai“, o savo ateities pensija rūpintis patiems, nesitikint duonos kąsnio iš valstybinio biudžeto. Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. Lietuvos gyveno 2,82 mln. gyventojų.

Senatvėje oriai norintiems gyventi žmonėms būtina kaupti savarankiškai, nes vien „Sodros“ pensijos neužteks, sako Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA). Pasak jos, Lietuvos ir Šveicarijos pensijų sistemos panašios, tačiau pensijos skiriasi kartais – Šveicarijos gyventojai kaupia savarankiškai. LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas teigia, kad valstybės dėmesys būsimų senjorų gerovei Lietuvoje turėtų būti didesnis, o viena sistemos problemų Lietuvoje yra nuolatinė jos kaita.

Didžioji šalies gyventojų dauguma sutinka – pagrindiniu grėsmės šaltiniu jų pensijai išlieka mažėjantis dirbančių gyventojų skaičius, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Kitas dažniausiai įvardijamas grėsmės šaltinis būsimai pensijai yra numatoma pensijų sistemos reforma. Tuo metu asmeniniams sprendimams žmonės teikia kur kas mažiau reikšmės, nors būtent nuo jų priklauso, kiek lėšų papildomai pavyks sukaupti senatvei.

„Sodra“ pradėjo mokėti gegužės mėnesio pensijas, tačiau dalis senjorų gali jos nesulaukti, jeigu iki šiol nedeklaravo gyvenamosios vietos arba jų nėra gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitoje.

Vyriausybės siūlymai dėl planuojamos pensijų kaupimo sistemos pertvarkos keičiasi, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras. Linas Kukuraitis sako, kad Seimui teikiami įstatymų pakeitimai nežymiai skirsis nuo neseniai paviešintų būsimų pokyčių. „Tas variantas, kurį teiksime Seimui, turėtų būti labai panašus ir labai arti to, ką esame pristatę viešai.

Kartu su mokesčių reforma pateikta ir pensijų reforma, kuria iš esmės pertvarkoma II pensijų pakopa. Maža to, nuo šiol visi automatiškai bus įtraukti į pensijų kaupimą, tačiau sumanę gauti daugiau dabar, galės to atsisakyti. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia, kad tikslas yra užtikrinti maksimalią įmanomą „Sodros“ pensiją. Siekiama, kad žmonės mažiausiai bent 6 proc. kauptų ir ateityje galėtų įsigyti anuitetus.

 Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas trečiadienį įvertins Vyriausybės siūlomą mokesčių ir pensijų kaupimo reformą. Vyriausybė pirmadienį pasiūlė didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), mažinti socialinio draudimo įmokas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ lubas bei kitas reformas.

„800 eurų pensiją Švedijoje gaunančius senjorus mes jau vadiname skurdžiai gyvenančiais“, – sako 68-erių švedų senjoras Gustavas. Tuo tarpu Lietuvoje yra ir už 150 eurų per mėnesį besiverčiančių senjorų. Švediškoji pensijų sistema, pačių švedų teigimu, taip pat toli gražu ne ideali, tačiau yra ir nemažai teigiamų dalykų, kurių lietuviai galėtų pasimokyti.

Argentinietis Sergio Lazarovichus dabar tikra žvaigždė Pietų Amerikoje. Ir viskas, dėl priežasties, kodėl jis nusprendė keisti lytį. Teigiama, kad vyras taip siekė anksčiau išeiti į pensiją. Sergio norėjo savo vardą pasikeisti į Sergia. Taip valstybės duomenų bazėje jis būtų identifikuojamas kaip moteris. Vyras kaltinamas, kad visa tai, jis daro tik tam, kad galėtų išeiti į pensiją penkiais metais anksčiau.

Prie šiukšlių dėžės palinkusį senyvo amžiaus vyriškį vardu Jonas, Rita pastebėjo atsitiktinai. Vyras atkreipė merginos dėmesį, nes buvo pasitempęs, tvarkingai apsirengęs – su marškiniais, kaklaraiščiu, paltu, tačiau geriantis arbatos likučius iš šiukšlių dėžėje rasto vienkartinio puodelio. Mergina neslepia, jog pažintis su šiuo vyriškiu jai dovana, tačiau ilgai trukęs judviejų pokalbis nebuvo vienas linksmiausių.

 Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog diskusijos dėl mokesčių ir pensijų sistemos pokyčių užsitęsė, todėl sprendimus Vyriausybė ketina priimti balandį. Anksčiau juos buvo numatoma svarstyti kovo mėnesį. S. Skvernelis žada, kad pertvarkius sistemą, pensijos dar augs. „Sprendimai tikrai bus šiemet padaryti.

 Valstiečių“ deleguotas premjeras Saulius Skvernelis būsimo teisingumo ministro žada ieškoti su koalicijos partneriais, Socialdemokratų darbo frakcijos atstovais. „Kol kas tikrai nėra kandidatūros, net nebuvo svarstymo, bet paieška prasidės, ir tarsiuosi, be abejo, su koalicijos partneriais“, – žurnalistams antradienį sakė premjeras. „Aš ieškosiu kandidato, o kandidatūrą suderinsiu tiek su LVŽS, tiek su partneriais, nes pagal buvusią koalicinę sutartį formaliai buvo jų kvota.

Vyriausybės planai pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą mažina šalies gyventojų norą kaupti lėšas senatvei, sako banko SEB atstovė. „Viešumoje kilusios diskusijos apie galimą antros pensijų pakopos reformą sustiprino žmonių skeptiškas nuotaikas. (...) Diskusijos daro neigiamą įtaką taupymo įpročiams“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo SEB gyvybės draudimo generalinė direktorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė. SEB užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 2017 metų pabaigoje 73 proc.

„Swedbank“ pirmasis Lietuvoje pristato naują kaupimo pensijai priemonę, kuri II pensijų pakopos dalyviams nuo kovo 1 d. leis pasirinkti naujus pensijų fondus, paremtus gyvenimo ciklo investavimo strategija. Ši strategija pasižymi tuo, jog gyventojams pagal savo gimimo metus vieną kartą pasirinkus pensijų fondą, jo investicijų strategija laikui bėgant bus dinamiškai keičiama − investavimo rizika palaipsniui mažinama, pritaikant ją kaupiančiojo amžiui.

Dar 1911 metais gimęs Robertas Merchand'as oficialiai yra vyriausias pasaulio dviratininkas, tačiau prancūzas pagaliau nusprendė išeiti į pensiją. Jam priklauso keli nuvažiuoto atstumo rekordai – šimto bei šimto penkerių metų amžiaus grupėse. Pernai jis per valandą numynė 22 su puse kilometro. Robertas per gyvenimą patyrė daug – dirbo gaisrininku, per Antrąjį pasaulinį karą buvo patekęs į nelaisvę, vėliau dirbo medkirčiu, vyno pardavėju.

Naujųjų sulaukęs ministras Aurelijus Veryga paruošė naują staigmeną ligoniams. Jau nuo balandžio vaistinėse greičiausiai gausite patį pigiausią vaistą jūsų ligai be jokių galimybių pasirinkti. Mat nurodymas jums vaistinėje išduoti pačius pigiausius medikamentus bus įrašytas recepte. Išimtį siūloma taikyti tik tuo atveju, jei sergate seniai ir esate pripratę prie kitų, brangesnių medikamentų.

„Sodra“ pradėjo mokėti indeksuotas pensijas. Beveik 7 proc. didesnės pensijos šią savaitę pasieks daugelį gavėjų, kuriems pensijos pervedamos į banko sąskaitas. Iki šio mėnesio 26 dienos didesnių pensijų sulauks ir visi kiti, kuriems jos pristatomos į namus. Nuo šių metų pradžios indeksuotos visos pensijos – ne tik senatvės, bet ir netekto darbingumo (invalidumo), našlių, našlaičių, o indeksuotos išankstinės pensijos bus mokamos nuo vasario.

O dabar žvilgsnis į Abchaziją – nuo Gruzijos atsiplėšusį regioną, maitinamą dotacijomis iš Rusijos ir saugomą kelių tūkstančių Rusijos pasieniečių. Ten gyvenantys gruzinai skundžiasi dėl pažeidžiamŲ teisių, kai užkertamas kelias balsuoti, gauti abchazišką pensiją ar net įsidarbinti, mokyti vaikus gruzinų, o ne rusų kalba. O riešutų ir mandarinų verslą jau dvejus metus žlugdo viską naikinanti dvokianti blakė. Abchazijoje, Galio regione, gyvena apie 40 tūkstančių gruzinų.

Vyriausybė patvirtino didesnį šalpos pensijų bazės dydį, tai lems šalpos išmokų didėjimą. Kaip nurodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, šalpos išmokos (priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos) padidėtų nuo 9 iki 40,5 euro. Šalpos išmokas gauna daugiau nei 60 tūkst. asmenų. Tai – našlaičiai, neįgalūs vaikai, nuo vaikystės neįgalūs suaugę asmenys, kiti neįgalieji ir senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kurie neįgijo stažo socialinio draudimo pensijai gauti.

Metams einant į pabaigą valdžia praskleidžia širmą, slepiančią pokyčius, laukiančius mūsų 2018-aisiais. Vienas jų – pensijų reforma. Pensijų sistemą reformuoti, žinoma, būtina. Nors didžiausia nuo atlyginimo sumokama dalis eina valstybinei pensijai, dėl senėjančios visuomenės ir mažėjančio dirbančiųjų skaičiaus toli gražu negalime tikėtis, kad ji garantuos mums sočią ir užtikrintą gyvenimą ateityje.

Švedijos valdžia ketvirtadienį pranešė, kad pensinis amžius šalyje bus pailgintas nuo dabar esamų 61 metų iki 64 metų, siekiant užtikrinti pensijų mokėjimą ateityje. Šiuo klausimu buvo pasiektas visų partijų sutarimas.

 „Sodra“ ketvirtadienį išsiuntė 84 tūkst. vadinamųjų „vyšninių vokų“ savarankiškai dirbantiems gyventojams, kurie rizikuoja gauti mažas pensijas, jei jų oficialios pajamos nepadidės. Tai yra ankstesnės akcijos, kuria buvo perspėti samdomi darbuotojai, tąsa. „Jeigu nepasidinis pajamų, 9 tūkst. gyventojų rizikiuoja nesukaupti net minimalaus 15 metų stažo ir išvis negauti „Sodros“ pensijos, o 57 tūkst. rizikuoja nesukaupti būtinojo stažo, kuris nuo kitų metų ilgėja. Tad apie 60 tūkst.

„Sodra“ išsiųs vadinamuosius „vyšninius vokus“ savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie per praėjusius metus nesukaupė pensijai būtino stažo. Šįkart informacija bus siunčiama tik elektronine forma. „Anksčiau siųsti „vyšniniai vokai“ buvo samdomiems darbuotojams, o šie skirti savarankiškai dirbantiesiems, pavyzdžiui, ūkininkams.

Vyriausybė siūlys keisti antros pakopos pensijų fondų finansavimą – ketinama atsisakyti pervedimų iš „Sodros“ biudžeto, juos pakeičiant valstybės biudžeto bei pačių gyventojų didesnėmis įmokomis, tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. „Yra siūlymas atskirti pirmąją ir antrąją pensijų kaupimo pakopą, nebepriešinti jų – nebemokėti iš „Sodros“ į antrąją pakopą.

Kaip gyventi vyresniame amžiuje, kuo užsiimti, kaip jaustis, bendrauti ir pasiruošti tolesniam gyvenimo etapui, pokyčių laikui, kai baigiasi aktyvi darbinė veikla? Juk tai liečia nemažą dalį žmonių – Lietuvoje vyresni nei 65 metų žmonės sudaro net penktadalį visų gyventojų.

Siekiant spręsti problemą, kad senjorų pensijos yra per mažos, ieškoma visokių kelių, galinčių garantuoti jiems orią senatvę. TAm tikri sprendimai, tiesa, šaliai yra sunkiai įkandami. Pavyzdžiui, kai kurie politikai siūlo pensininkams nuo 2018-ųjų kartą per metus mokėti priedą prie pensijos –100 eurų. Tam iš biudžeto reikėtų 50-60 mln. eurų.

Net dviejų per 80 metų perkopusių senolių mirtinos traumos tykojo čia pat apsuptiems medikų. Viena štai šiame terapijos skyriuje paryčiais į tualetą ėjusi senutė galvą susižalojo staiga suklupusi. Kitas griuvo palatoje, kai mėgino apsiprausti kriauklėje. Paaiškėjo, kad 83-ejų panevėžietė ir garbingo amžiaus vyras ligoninėje gydėsi nesunkias lėtines ligas. Garbingo amžiaus močiutė į vidaus ligų skyrių pakliuvo dėl plaučių uždegimo, o senukas buvo paguldytas į endokrinologijos skyrių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui poetui Antanui Jonynui skirti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją. Pagal projektą, valstybinė pensija turėtų būti skirta nuo lapkričio 1 dienos. Sprendimą dėl to turi priimti Vyriausybė. Valstybinės pirmojo laipsnio pensijos skiriamos visiems nacionalinių premijų laureatams, kai jiems sueina pensinis amžius. A. Jonynas nacionalinę premiją gavo 2003 metais.

Ori senatvė – viltis, bet, deja, ne realybė. Beveik kas antras senjoras nurodo, kad išgyventi šiais laikais padeda vaikai. Tuo tarpu ateities pensininkai tikisi daug didesnių pensijų, tačiau nesiimant veiksmų patiems, to gali ir nepasiekti. „Swedbank“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad dirbantieji šalies gyventojai ateityje tikisi uždirbti bent 700 eurų. Ši suma beveik 2,5 karto pranoksta dabartinę vidutinę pensiją, kuri siekia apie 300 Eur.

Trys konservatoriai Seime siūlo užtikrinti papildomą pensiją moterims, užauginusioms ir gerai išauklėjusioms keturis ar daugiau vaikų. Tačiau vienas pagrindinių idėjos variklių – gimstamumo didinimas – mamoms kelia šypseną, o parlamentarų siūloma suma neatrodo labai reikšminga.

Lietuvos banko organizuotoje konferencijoje finansų ministras bei socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas sutarė – Lietuvą iš Europos Sąjungos dugno pagal pajamų nelygybę ištrauktų pensijų didinimas. „Pajamų nelygybė ir atotrūkis, netolygus pajamų pasiskirstymas visuomenėje kelia ir turtinę nelygybę, ir galimybių nelygybę. Tikrai esame neapavydėtinoje vietoje pagal pajamų nelygybę ES šalyse – šalia Bulgarijos ir Rumunijos.

Nuo spalio ir sausio padidinus pensijas, jos vidutiniškai išaugs 40-43 eurais, o valstybė pensijų kėlimui skirs apie 300 mln. eurų, žada premjeras Saulius Skvernelis. „Nuo spalio 1 dienos yra priimtas sprendimas dėl bazinės pensijos dydžio pakėlimo 10 eurų. Tai vidutiniškai pensijų gavėjų, mažiausias pensijas gaunančių asmenų pensijos turėtų pakilti apie 12 eurų. O nuo sausio dar įvedus indeksavimo mechanizmą, vidutiniškai pensija didėtų apie 30-33 eurus.

 Jau šį mėnesį šimtai tūkstančių Lietuvos pensininkų sulauks didesnių pensijų. Vidutiniškai pensijos padidės 13 eurų. Kol senjorai juokauja, kad pagaliau galės įpirkti smarkiai pabrangusio sviesto, ekonomistams dėl dabartinės valdžios planų šypsotis visai nesinori. Vilnietė Vanda su nerimu laukia jau netrukus prasidėsiančio šildymo sezono. 87-erių moteris guodžiasi, kad jos pensija vos 230 eurų, tad susimokėjus už komunalines paslaugas nekas telieka.

  Valdžiai didinant pensijų išmokas, vidutiniškai 13,5 euro didesnes pensijas jau spalį gaus apie 840 tūkst. socialinių pensijų gavėjų, turinčių būtinąjį darbo stažą. „Sodros“ komunikacijos vadovas Rytas Stalnionis sako, kad didžioji dalis pensininkų didesnes išmokas gaus jau spalį, o gaunantieji pareigūnų ir išankstines pensijas - lapkritį.

Artėja laikas, kai iki ilgai kauptos pensijos gavimo teks laukti ne 30 m., o 35 m. Palaipsniui didinamas ne tik pensinis amžius, bet ir būtinasis darbo stažas senatvės pensijai gauti, be to keičiama ir pensijų sandara. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad šie pokyčiai buvo būtini, o ekonomistai ragina kone pulsuojančiu pūliniu tapusią socialinio draudimo sistemą pertvarkyti iš esmės.

Valdžios kabinetuose vėl prisiminta su demokratinės visuomenės principais nesuderinama pensijų santaupų nacionalizavimo idėja. Jos autoriai nutarė dėl visa ko nunešti ją patikrinti į Teisingumo ministeriją. Pasitikrino. Ir čia nieko naujo. Idėja vis dar prieštarauja Konstitucijai. Žvelgiant iš platesnės perspektyvos, vien savo atsiradimu ši idėja jau daro žalą valstybei ir Lietuvos, kaip investicijoms draugiškos šalies, įvaizdžiui.

Pensijos Švedijoje vidutiniškai dešimt kartų didesnės nei Lietuvoje. Bankininkai tvirtina, kad tai lėmė stabili kaupimo sistema Švedijoje, pensijos kaupimo paslaugų kokybė ir aktyvus suinteresuotų šalių dalyvavimas kaupiant. Jie išsiskiria ką reikėtų daryti, norint Lietuvai pasivyti. Lietuvoje vidutiniška pensija apie 274 Eur, o Švedijoje apie 2300 Eur.   „Šiandien Švedijoje išėjus į pensiją asmens gaunamos pajamos vidutiniškai sumažėja 25 proc., o Lietuvoje – 60 procentų.

Sužinoti, kad daugiau nei dešimtmetį papildomai kaupta pensija gali būti nebe jūsų – karti piliulė. Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie galimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ketinimą nusavinti gyventojų pensijų fonduose sukauptas lėšas, ekonomistai ir teisininkai piktinasi, kad valdžia nesupranta, ką daro, ir beda pirštu į valdančiųjų klaidas.

Roges ruošk vasarą. Kažkas panašaus ir su pensija – jei apie tai, iš ko gyvensi senatvėje, pradėsi mąstyti tik tada, kai išeisi į pensiją, gali būti nemaloniai nustebintas – pajamos gali kristi dvigubai ar trigubai. Lyg ir panašu į istoriją apie skruzdes ir žiogą. Žiogas visą vasarą grojo ir nesirūpino ateitimi, o skruzdės kaupė atsargas žiemai. Žiemą skruzdės peržiemojo, o žiogui baigėsi nekaip. Bet čia panašumai ir baigiasi.

Kaupti pinigus ateičiai ar ne? Toks klausimas jaunimui gali kilti po premjero pasisakymų, jog pensijų fondai orios senatvės negarantuoja. Vyriausybė žada drastiškas pemainas daugiau nei milijonui kaupiančių lietuvių, o ekonomistai prognozuoja krachą - Lietuvoje gali nelikti pakankamai dirbančiųjų, galinčių pensininkus išlaikyti.  Ar gali darbingas jaunimas tikėtis sočios senatvės? Saulius Skvernelis mano, jog dabartinė pensijų kaupimo sistema šviesios ateities negarantuos.

Jau po kelių mėnesių pensijos bus skaičiuojamos visai kitokiu principu nei dabar. Išdirbti metai virs taškais, o pastarieji bus dauginami iš nustatytos sumos. Taip neva visiems pasidarys aiškiau, kokią pensiją gaus, jei dirbs ne šešėlyje. Tokia sistema palies ir į pensiją jau išėjusius senjorus. Tačiau valdininkai ramina – dabartinės pensijos dėl to nesumažės. Ekspertai kritikuoja ir tokią pertvarką. Sako, kad tai toks skaičiavimas saugumo žmonėms nesuteiks.

Premjeras Saulius Skvernelis žada, kad nuo spalio pensijos didės vidutiniškai 13 eurų, o nuo kitų metų pradžios - dar apie 30 eurų. Skaičiuojama, kad pensijų didinimas kitąmet valstybei kainuos apie 300 mln. eurų. „Bazinė pensija nuo spalio pirmos dienos bus padidinta 10 eurų, tai reiškia, kad vidutiniškai pensijos padidės 13,5 euro“, - po Vyriausybės posėdžio sakė S. Skvernelis.