„Dabartiniai pensininkai skrusta, tai turime spręsti. Tyrimai rodo, kad demografinė duobė artėja, jai reikia ruoštis, nes dabartinė egzistuojanti sistema nėra palanki žmogui, ypač tiems, kurie tik 2 proc. kaupia. Dėl to pasiūlytas sisteminis siūlymas su 27 įstatymų pakeitimo projektais susijęs ir su mokesčių, ir su pensijų sistemos pakeitimu“, - kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Keliama klausimų dėl 2 proc. „Sodros“ įmokų sumažinimo
Skaičiuojama, kad nesiimant pertvarkos po poros dešimtmečių senatvės pensija gali sudaryti vos 34 proc. buvusio darbo užmokesčio, kai dabar pakeitimo norma siekia 42 proc. Įvykdžius pertvarką planuojamas rezultatas – senatvės pensija, siekianti 50 proc. buvusių pajamų.
„Optimistinis kaupiamųjų fondų vertinimas, kurie gali išgelbėti mūsų pensininkus, jie taip pat paveikūs senėjimo procesams. Bet mano klausimas su „Sodros“ reforma. Žinant, kad be papildomų pinigų senėjimo procesui pensijų pakeitimo normos nesugebama išlaikyti, Vokietijoje trečdalis primokama iš valstybės, kad išlaikytų tą ribą. Mes einame priešingu keliu, atimame iš „Sodros“ 2 proc., tai apie kokį pakeitimo didinimą galima kalbėti. Sumažinant 2 proc., apie kokias didesnes pensijas galima kalbėti?“, - klausia Rimantas Jonas Dagys.
L. Kukuraitis patikino, kad reikia į pakeitimų projektą žiūrėti visumoje ir nors „Sodros“ įmoka mažėja, žmonės bus skatinami savarankiškai patys daugiau prisidėti prie savo ateities ir kaupimo. Be to, perkeliant bazinę pensijos dalį į valstybės biudžetą būtų sudaroma prielaida, pensijas mokėti iš kitų mokesčių.
„Raginu balsuoti už įstatymo pakeitimą. Labiausiai problematikos vietos yra pasiūlymas 2 proc. „Sodros“ tarifo mažinimas, nes jis eina tam tikra prasme ne visai su mūsų rinkimų pažadais. Tokio pažado nebuvo. Gyventojų pajamų mokesčių sistemos reformoje keistas pasiūlymas plėsti NPD taikymo bazę tiems uždirbantiems virš 1060 iki 2000 eurų, bet neskiriama pinigų paties NPD didinimui, tiems darbuotojams, kurie uždirba iki to 1000 eurų. Kaip centro kairės kolega rekomenduoju apsvarstyti, kaip tuos pagrindinius dalykus, kaip MMA ar NPD didinamais, vaiko pinigai, bazinės pensijos kėlimas į valstybės biudžetą, reikėtų padiskutuoti išsamiai“, - kalbėjo valstietis Tomas Tomilinas.
„Raginu balsuoti prieš, nes šis pakeitimas ne tik, kad nesprendžia demografinių iššūkių, bet gal net papildomų sukuria. Jei kalbame apie bazinės pensijos iškėlimą į valstybės biudžetą tai susiję su kitais mokestiniais pakeitimais, kad atsirastų papildomų įplaukų finansuoti pensijas. O mes kalbame apie „Sodros“, - kalbėjo Gintarė Skaistė.
Balsavimas parodė, kad už įstatymo projektą pasisako iš 101 Seimo narių pasisako už 56, prieš 14, susilaikė 31. Po pateikimo pritarta. Si8loma svarstyti birželio 21 dieną.
Lenkų frakcijos 7 balsai „UŽ“ lėmė priėmimą ir, pasak Jurgio Razmos, būtent jie turės prisiimti atsakomybę už pensijos sistemos stabilumo pažeidimą.
„Jei kaip mažumos būtų balsavę, susilaikydami, matydami problemas rezultatas kitoks būtų. Socialdemokratų darbiečių dalis matyt mato šią problemą dėl to dalis susilaikė“, - kalbėjo jis.
Pensijų kaupimo dalis
Pristatyta ir pensijų kaupimo reformos dalis. Juo siūloma keisti II pakopos sistemą į 4+2, tiksliau su mokesčių reforma pakeitus mokamus tarifus, sistema būtų 3+1,5, palaipsniui priartėjanti prie tos ribos per penkis metus. Taip pat numatomas automatinis įtraukimas į pensijų sistemą.
A. Sysas piktinosi dėl automatinio įtraukimo, mat tai tarsi privalomas žmogaus nukreipimas į pensijų fondus. Čia galėtų būti jaučiamas jų interesas. L. Kukuraitis tai paneigė.
„Neigiu bet kokią pensijų fondų įtaką ir tai atsakingai pareiškiu, nes būtent jie kritikuoja, kad buvo visiškai neįtraukti į svarstymus ir tai viešai kritikuoja. Nė vienu viešu ar privačiu asmeniu per tą laiką nebuvau susitikęs su jais ir to svarstęs.
Automatinis įtraukimas, ar tai teisinius lūkesčius atitinka, jei tas lūkestis turėti orią pensiją, tada jis atitinka teisinius lūkesčius turėti, kiek galima didesnę pensiją ateityje“, - kalbėjo L. Kukuraitis.
Sumažinus „Sodros“ įmoką 2 proc., žmonės bus skatinama tą įmoką savarankiškai atidėti pensijos kaupimui, nesutikusieji galės džiaugtis didesne dabartine pensija, tačiau kils klausimų dėl ateities. Ingrida Šimonytė kvestionavo, ar patys darbuotojais ryšis skirti daugiau pensijų kaupimui, ar tiesiog dabar pasiimti didesnę 2 proc. algą.
L. Kukuraičio teigimu pensijų kaupimo sistema menka Lietuvoje, dėl to ir bus taikomas automatinis įtraukimas, kuris, anot jo, sukels tiesioginę diskusiją žmogaus viduje, ar jis nori būti įtrauktas, ar gali tiek lėšų skirti nuo darbo užmokesčio. „Jei tie keletas eurų per mėnesį dideli, tada galėtų atsisakyti“, - sako jis.
Klausimų susilaukta ir dėl anuitetų centralizavimo, ar nebus sukuriamas monopolis.
„Įvalstybintas anuitetų mokėjimas per „Sodrą“, kokie saugikliai apsaugos, kad tais pinigais nebūtų kiti įsipareigojimai lopomi, automatinis įsitraukimas taip pat kelia klausimų, nes automatiškai bendrovės pensijų fondų parenkamos, neaišku kaip. Šiandien žiūrint yra mažiau galimybių pasirinkti, didinamas valstybės vaidmuo ir kišimasis, kuris ir taip pakankamai didelis“, - kalbėjo Aušrinė Armonaitė.
„Siūloma centralizuoti anuitetų sistemą, nes anuitetų rinka maža. Kai ji maža, dideli krenta kaštai dalyviams, dėl to vieno valstybinio tiekėjo reiktų, kad jis nesiekdamas pelno, turėdamas tik administracinius kaštus, užtikrintų kuo didesnę grąžą dalyviams“, - nurodė L. Kukuraitis.
Valstietis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas siūlė pritarti šiam įstatymo projektui, tačiau neatmetė, kad kai kurie siūlymai kelia daug klausimų ir jis pats savo komitete siūlys svarstymus nukelti į rudinė. Pavyzdžiui, dėl anuitetų išmokų sistemos, tiekėjų, anuitetų ribos.
„Anuitetų išmokų sistema gana sudėtinga, kuriai gali reikėti daugiau laiko nei premjero duotos 25 dienos“, - sakė jis. Tad iš esmės jis siūlė pritarti, bet perkelti į komitetus „šlifavimui“ šio projekto.
Po balsavimo iš 108 balsavo už 58, prieš 23, susilaikė 25. Pritarta po pateikimo. Birželio 21 dieną siūloma svarstyti toliau komitetuose.
Patys valdantieji siūlo neskubėti
Nors Vyriausybės atstovai įsitikinę, kad tiek mokesčių, tiek pensijų reformas galima priimti šioje pavasario sesijoje, patys valdantieji „valstiečiai“ siūlymams pritarė, bet dalį svarstymų siūlo nukelti į rudens sesiją.
„Seimo LVŽS ir LSDDP frakcijų iniciatyva sudaryta frakcijų narių, Vyriausybės atstovų ir ekspertų darbo grupė, kuri analizuos Vyriausybės patvirtintą pensijų reformos planą ir teiks siūlymus, kaip patobulinti Vyriausybės numatytas permainas. Planuojama dalį pensijų reformos įstatymų priimti pavasario sesijoje, kitą (pavyzdžiui, dėl anuitetų) – rudens“, – dar ryte atsiųsta oficiali Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno, atstovaujančio šiuo klausimus valstiečius, pozicija.
Siūlomi pensijų reformos pakeitimai
Pensijų sistemos reformoje siūloma didinti mažiausias pensijas tiems, kurie įgiję bent minimalų (15 metų) stažą, o taip pat ir šalpos pensijas, neįgijusiems minimalaus stažo. Skaičiuojama, kad mažesnes nei 232 Eur gaunantys pensijas, po pakeitimų vidutiniškai gautų apie 20 eurų didesnes pensijas.
Iš valstybės biudžeto kitiems metams šiam tikslui ketinama skirti 20 mln. Eur.
L. Kukuraitis kalbėjo, kad mažiausia šalpos pensija pagyvenusiems ir neįgaliems asmenims turėtų augti nuo 117 Eur iki 130 Eur.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad nesiimant pertvarkos po poros dešimtmečių senatvės pensija gali sudaryti vos 34 proc. buvusio darbo užmokesčio. Manoma, kad įvykdžius pertvarką planuojamas rezultatas – senatvės pensija, siekianti 50 proc. buvusių pajamų.
Pensijų reforma numatoma, kad bazinė pensija bus perkeliama į valstybės biudžetą. Tai leis prireikus finansuoti pensijas iš kitų mokesčių, o papildomoji dalis bus mokama iš „Sodros“ – žmonės pajus didesnį ryšį tarp įmokų ir išmokų.
Sujungus darbuotojo ir darbdavio įmokas „Sodrai“, įmokos mažėtų 2 proc., bet pensijų lygis būtų išlaikomas toks pat.
Įsigaliotų naujas II pakopos pensijos kaupimas 4+2: tai kaupimas II pensijų pakopoje, kai asmuo senatvei atideda 4 proc. nuo atlyginimo, o valstybė prideda 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Numatyta asmens įmoka tik palaipsniui pasieks 4 proc., tai yra per 5 metus. Jei asmuo savanoriškai norės kaupti daugiau, didesniam nei 4 proc. kaupimui bus taikomos papildomos mokestinės lengvatos, taip pat mokestinės lengvatos darbdaviui kaupiant darbuotojo naudai.
Šiuo metu II pensijų pakopoje kaupiantieji turės teisę pasakyti „ne“ naujam modeliui ir grįžti į „Sodrą“ arba stabdyti kaupimą paliekant sukauptą dalį fonde.
Taip pat numatomas automatinis įtraukimas į pensijų kaupimą. Asmenys iki 40 metų bus automatiškai įtraukiami į naują pensijų kaupimo sistemą, tačiau numatyta asmens teisė išreikšti valią nedalyvauti pensijų kaupime. Pasiūlymai dalyvauti sistemoje bus automatiškai teikiami kas 3 metus iki 40 m. amžiaus. Net ir pasirinkęs dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, asmuo turės teisę laikinai 12 mėnesių sustabdyti kaupimą.
Taip pat numatoma, kad privatūs pensijų fondai bus priversti sumažinti savo įkainius perpus, mažinama minimali suma anuitetui įsigyti, fondai taikys „gyvenimo ciklo“ investavimo strategiją.
„Pensijų kaupimas atpigs beveik perpus sumažėjus pensijų fondų administravimo mokesčiams, dėl to išaugs lėšų fonduose pajamingumas gyventojams. Įdiegus privalomą gyvenimo ciklo fondų investavimo strategiją, mažės rizika, kad gyventojams bus pasiūlyta neadekvačiai rizikinga ar per daug konservatyvi kaupiamų pensijų investicijos kryptis.
Nauji pensijų kaupimo dalyviai gaus pensijas, siekiančias bent 50 proc. buvusio uždarbio. Visi pensijų reformos pokyčiai derinami su esamų pensininkų interesais – vidutinė senatvės pensija (turint būtinąjį stažą) ir 2019, ir 2020 m. didės vidutiniškai apie 23 eurus. Per 2017–2020 m. vidutinė pensija iš viso padidės apie 110 eurų“, - dar anksčiau informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
