Seimo nariai pirmiausia pareiškė, kad reikėtų atskirti akcizo, nekilnojamojo turto ir gyventojų pajamų mokesčius. Pirmiausia imtasi gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
„Mokesčių pertvarka, įsivaizduokite šitą pertvarką, kaip namo statybą. Mokesčių sistemoje pamatas – pasitikėjimas valstybe. Mokesčius moka tie, kurie pasitiki valstybe, dėl to siūlome aiškų trimetį planą, kad mokesčių aplinka būtų prognozuojama ir rodanti kryptį. Didesnės pajamos ne tik mažai, bet ir vidutiniškai uždirbantiems, paskatos mokėti mokesčius, o ne juos slėpti, palanki aplinka smulkiam verslui. Daug padaryta praeitais metais, bet dar daugiau šiemet reikia.
Matome, kad Lietuvoje interesų ypatingai daug ir ypatingai įvairių. Kažkam gali svarstant mokesčių pertvarką kilti pagundų iškelti vienos ar kitos suinteresuotos grupės interesus aukščiau kitų. Namą ateičiai statome, tad turime sutarti dėl bendro intereso“, - sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Siūloma, kad 2019 - 2021 m. bus nuosekliai didinamas ir išplėstas neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymas iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) ir 2 proc. punktais visiems gyventojams sumažintas socialinio draudimo mokestis (siejant su pasiūlyta pensijų sistemos reforma). Sujungiamos darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokos. Projektu 2019 metais siūloma nustatyti neapmokestinamąją pajamų dydį – 280 eurų, 2020 metais – 370 eurų, 2021 metais – 470 eurų.
Darbo jėgos mokesčių peržiūros kontekste bus konsoliduojamos darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokos (išskyrus nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įmokas), bazinę pensiją atitinkančią socialinio draudimo įmokos tarifo dalį įtraukiant į GPM tarifą. Taip pat nuo 2019 m. įvedamos Sodros įmokų „lubos“, kurių dydis per 3 metus nuosekliai mažės: 2019 m. – 120 VDU per metus, 2020 m. – 84 VDU per metus, 2021 m. – 60 VDU per metus. Tai reiškia, kad 2021 m. įmokų „lubos“ prilygs socialinių išmokų „luboms“.
Bus perskaičiuoti mokesčių ir įmokų nominalūs dydžiai: GPM – 21 proc. (25 proc. didesnėms pajamoms, siejant su Sodros įmokų „lubomis“), darbdavio socialinio draudimo įmoka – 1,24 proc, darbuotojo socialinio draudimo (įskaitant PSD) įmoka – 18,5 proc. Dėl to darbo pajamų apmokestinimo tvarka bus aiškesnė, skaidresnė ir sudaranti sąlygas tolimesniam NPD didinimui.
Individualiai veiklai, autorinėms sutartims, dividentų, kapitalo prieaugio ir palūkanų pajamoms taikomas GPM tarifas nesikeičia. 21 proc. GPM tarifą siūloma taikyti tik pajamoms iš darbo santykių.
Siūlo susitelkti į vieną grupę
Konservatorius Mykolas Majauskas klausia, kodėl nesiimama išspręsti įsisenėjusių problemų ir padidinti atlyginimų medikams ar mokytojams.
„Žinome, kad pasitikėjimas valstybe susideda ir iš paslaugų, kurias teikia valstybė. Tai medikų, mokytojų, valstybės tarnautojų, statutinių pareigūnų ir čia matome didelę problemą, kad medikai emigruoja, mokytojai nepatenkinti. Visa tai dėl nepatenkinamų atlyginimų. Tai vietoje to, kad imtumėte vieną sritį, medikams padidinti 300-400 Eur per mėnesį algą, renkatės pabarstyti visiems. Kodėl nesiimate to, o renkatės lengviausią kelią padidinti visiems po truputį ir nespręsti įsisenėjusių problemų? – klasė Mykolas Majauskas.
V. Šapoka teigia, kad klausimas kitaip skambėtų, kodėl nėra didinami mokesčiai, kad tas perskirstymas būtų didesnis.
„Įsivaizduokite jauną žmogų, kuris ketina nusipirkti bilietą į Airiją, ar lietuvį sėdintį Airijoje nusipirkti bilietą ir grįžti į Lietuvą. Ir štai staiga ateina siūlymas perskirstyti labiau mokesčius. Tai ką tada nuspręstumėte?
Didžiausias dėmesys dirbantiesiems, kad sumažinti mokesčius. Jei nenorime išvaryti žmones iš namų. Tai gal nebedidinkime šitų mokesčių“, - sako V. Šapoka.
Stasys Jakeliūnas savo ruožtu palaikė siūlymus, teigė, kad dėl detalių dar bus galima sutarti komitetuose.
„Didžiajai daliai Vyriausybės siūlomų mokestinių pakeitimų po diskusijų bus galima pritarti, ypač dėl gyventojų pajamų mokesčių ir bazinės pensijos įmokų jungimo. Tai buvo programinė nuostata ir Vyriausybė ją įgyvendina. Mokestiniai pakeitimai galėtų būti priimti pavasario sesijoje, tuo tarpu dalis pensijų reformos – rudenį. Toks yra siūlymas ir tikiuosi, kad su Vyriausybe sutarsime, kad nėra ko verstis per galvą viską priiminėjant šioje sesijoje“, – sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.
Seimas antradienį po pateikimo pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms: balsavo už 52, prieš balsavo 28, susilaikė 15. Teigiama, kad komitete bus svarstoma birželio 21 dieną.
Replikos po balsavimo nebuvo labai palankios. Naglis Puteikis skundėsi, kad į kolaciją su valstiečiais ėjo dėl to, kad manė jog pažiūros bus centro kairės, tačiau iš siūlymų tai – ultra dešinė. „Antstoliai toliau sėkmingai mokės mažesnius mokesčius nei mokytojai, nesuprantu“, - sakė jis.
Kubilius antrino ir siūlė premjerui Sauliui Skverneliui susimąstyti.
„Vadinamą pačią svarbiausią reformą priėmė tik 52 nariai, tai premjero vietoje pagalvočiau ką jis čia daro“, - sakė A. Kubilius.
Nekilnojamojo turto mokestis – žmonės išsisukinės?
Vyriausybė siūlo 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrą ir daugiau vieno žmogaus turimus būstus. Pagrindinis būstas ir sodybos būtų apmokestinamos, kaip iki šiol – nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės išlaikant progresyvumą: 0,5 proc. tarifas nekilnojamajam turtui už 220–300 tūkst. eurų, 1 proc. – už 300–500 tūkst. eurų, 2 proc. – už daugiau kaip 500 tūkst. eurų.
M. Majauskas pastebėjo, kad stambiems žemvialdžiams taikomos lengvatos, o štai mokesčiai perkeliami ant paprastų žmonių pečių. Anot jo, tokią neteisybę matysiantys žmonėms tiesiog vengs mokėti mokesčius.
V. Šapoka teigė, kad tikrai nebus vengiama mokėti mokesčius perrašant antrą ar kitą būstą žmonai, vyrui, vaikams. Mat mokestis nebus didesnis nei perrašymo išlaidos pas notarą.
Liberalė Aušrinė Armonaitė teiravosi, ar neinama prie visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio.
„Tikslas yra užkirsti NT burbulo formavimąsi ateityje. Jei visuotinį įvestume, faktas kad atsižvelgiant į NT portfelio struktūrą Lietuvoje. Čia nuosavą būstą turi 90 proc. gyventojų, tai smarkiai paliestų visus, net ir skurdžiausius sluoksnius, tam reikėtų aibės išimčių ir vėl įvedant pajamų testavimo ribas, taip stumtume į šešėlį“, - kalbėjo finansų ministras paneigdamas, kad kalba eina apie visuotinį NT mokestį.
I. Šimonytė antrino bendrapartiečiui ir klausė, kodėl neperžiūrėtos lengvatos susijusios su žemės ūkiui naudojamomis žemėmis.
„Jei toks pasiūlymas bus pateiktas tikrai svarstysime“, - teatsakė V. Šapoka.
M. Majausko teigimu, šis mokestis bus deklaratyvus, nes yra labai realios galimybės vengti šio mokesčio, perrašant giminaičiams. „Tai manau kad tai bus tik administracinė našta, realių pajamų nesurinks, o gyventojams bus papildomas mokestis“, - sakė jis.
Po pateikimo nubalsuota, kad šį pasiūlymą palaiko 56 Seimo nariai, prieš – 12, susilaikė – 27. Siūloma komitetuose svarstyti birželio 25 dieną.
Dar ryte premjeras Saulius Skvernelis pareiškė patyręs spaudimą įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį. Dabartinis Vyriausybės pasiūlymas, jo žodžiais, yra kompromisas. S. Skvernelio teigimu, spaudimas buvo iš tarptautinių organizacijų ir Lietuvos banko.
„Mes tikrai sulaukėme pakankamai didelio spaudimo, ar tai būtų Tarptautinis valiutos fondas, ar EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – BNS), ar tas pats Lietuvos bankas, kad įvestume visuotinį turto mokestį“, – žurnalistams po susitikimo su Liberalų sąjūdžio frakcija Seime sakė premjeras.
Anot jo, Vyriausybės siūlymas yra kompromisas tarp dabartinės NT apmokestinimo sistemos ir visuotinio mokesčio. Lietuvas bankas siūlė NT mokesčio bazę išplėsti labiau ir taikyti jį visam būstui, atsižvelgiant į socialiai jautriausias grupes. Mokestis, anot centrinio banko, turėtų būti progresinis, nustatant nedidelę neapmokestinamos vertės ribą: mažiau įkainotam turtui turėtų būti taikomas mažesnis mokestis. LB skaičiuoja, kad toks modelis leistų viešųjų finansų pajamas iš nekomercinio NT mokesčių padidinti dešimteriopai.
Tuo metu Tarptautinis valiutos fondas (TVF) jau ne vienerius metus Lietuvai siūlo įvesti ne tik NT mokestį, bet ir automobilių mokestį. Savo ruožtu EBPO Lietuvai siūlė didinti gyventojų NT mokestį.
Rūkymas turėtų brangti
Pasak finansų ministro V. Šapokos, kaina daro įtaką rūkymui, tad didinant akcizus galima apsiekti norimų rezultatų. Siūlomas 3 metus palaipsniui, kasmet didinti akcizus rūkalams. Cigaretėms kasmet vidutiniškai po 6 proc., cigarams ir cigarilėms 14 proc., rūkomajam tabakui 14 proc. Taip pat numatyta ir elektroninių cigarečių skysčiui įvesti akcizą – 0,2 Eur 1 mililitrui.
Kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte, dėl mokestinių veiksnių cigarečių pakelis (kuriame yra 20 vnt. cigarečių) vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,11 euro (pakelis pigiausių cigarečių – 0,15 euro), atitinkamo svorio cigarilių pakelis (kuriame yra 10 vnt. cigarilių) – apie 0,12 euro, o 30 gramų rūkomojo tabako – apie 0,30 euro.
Seimo nariams kilo klausimų, ar tai nepadidins kontrabandos. Pasak V. Šapokos, 6 proc. nėra toks didelis, tad esminio poveikio neturėtų būti padaryta. Jis taip pat teigia, kad veiksmus kovojant su kontrabanda reikės didinti, nes natūralu, kad pagundų galėtų kilti daugiau.
Už pasisakė Mykolas Majauskas.
„Vienas iš nedaugelio šios dienos paketų klausimų, kur galima pritarti, nes tai kenksmingas užsiėmimas, žalingas. Ir čia akcizų didinimas neišvengiamas, nes taip daro Vakarų valstybės ir mes turėsime daryti. Tačiau yra nerimas, kad didiname mokesčius ir taip surinksime pajamų, bet reikia apie tarnybas irgi kalbėti, kurios saugo valstybę nuo kontrabandos ir reikia rimtai kalbėti, kaip bus kovojama su kontrabanda“, - siūlė M. Majauskas.
Remigijus Žemaitaitis tikino, kad išaugs legali kontrabanda iš kitų Europos Sąjungos šalių, pavyzdžiui Latvijos. Dėl to siūlė balsuoti prieš ar susilaikyti.
„Mačiau įtaką, kai alkoholio akcizui padidinome ir matome, kai alkoholis iš Lenkijos ar Latvijos legaliai įvežamas, dovanojamas. Apie 12-14 proc. bus skirtumas tada kainos su Latvija, jei žmonės važiuoja pirkti alkoholį tai pirks ir tai“, - kalbėjo jis.
Po pateikimo balsavimu pritarta šiam įstatymo projektui. Balsavo 89 Seimo nariai, už – 66, prieš – 1, susilaikė – 22. Svarstys komitete birželio 21 dieną.
Baudos darbdaviams už nesąžiningumą
Sujungiant darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokas, darbdaviai turės perskaičiuoti neto atlyginimą, padidinant 1,289 karto. Kad perskaičiuojama būtų tikslingai, siūloma neislaikantiems įstatymo taikyti baudas. Pirmu kartu darbdavys baudžiama nuo 150 iki 1450 eurų bauda, o jei tyčia taip padaryta tai nuo 2700 iki 6000 eurų.
Pastebėta, kad Rumunijoje, sujungus darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokas pasitaikė tokių nesąžiningų atvejų, kai nebuvo sąžiningai perskaičiuoti atlyginimai.
„Rumunijoje unikalu tuo, kad jie jokių saugiklių nenustatė, tai nenorime savo kaliu patirti to, kas pavieniais atvejais Rumunijoje vyksta, nes buvo ir susibūrimų, demonstracijų su nerimu, ar nebus pasinaudota šia situacija. Prielaidų, kad būtų masiška, tai bent jau tikrai kažko masinio toms prielaidoms nėra, o individualūs atvejai gali pasitaikyti, dėl to siūlomos tos poveikio priemonės, kurios atgrasytų. Jei bandys kas pasinaudoti situacija, keli pavyzdžiai atgrasys“ , - tikino finansų ministras Vilius Šapoka.
Administracinių nusižengimų kodekso projekto pakeitimus palaikė 68 iš 97, prieš 4, susilaikė 25. Siūloma svarstyti komitetuose birželio 21 dieną.
Opozicija inicijuoja komisiją dėl mokesčių ir pensijų reformos
Opozicinės Seimo frakcijos siekia sudaryti laikiną komisiją, kuri su Vyriausybės atstovais, ekspertais ir socialiniais partneriais iki spalio apsvarstytų Vyriausybės parengtus mokesčių ir pensijos sistemos pertvarkų projektus.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos iniciatyva opozicinės frakcijos Seimui teikia rezoliuciją dėl komisijos sudarymo. Joje rašoma, kad sprendimus Vyriausybė priėmė nederindama su socialiniais partneriais, partijomis ir ekspertais.
„Į Seimą atnešti įstatymų projektai visiškai neatspindi to lūkesčio, kuris buvo sukeltas žmonėms laukiant reformų daugiau nei pusantrų metų. Natūralu, kad matydami mokesčių ar šešėlio mažinimo įstatymų pasiūlymus, kurių dalis yra visiškai nesusijusi su mokesčių sistemos esme, esame nusivylę“, – pranešime spaudai sako TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Rezoliuciją, be G.Landsbergio, teikia Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas ir Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Bronislovas Matelis.
