Seimui antradienį pateikiamos mokesčių, pensijų sistemos bei kitas struktūrines reformas. Tiesa, valdantieji siūlo pensijų reformą atidėti iki rudens, bet Vyriausybė tikisi, kad pakeitimai įsigalios nuo kitų metų pradžios.
Be pokyčių „Sodros“ laukia problemos
Seime daugiausiai diskusijų kelia Vyriausybės siūlymas 2 punktais mažinti socialinio draudimo įmokas ir perkelti bazinės pensijos mokėjimą į valstybės biudžetą. Kurie parlamentarai nėra patenkinti ir ketinimais nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus.
„Tikrai yra klausimas jautrus, įaudrintas. Mūsų siūlymai, manau, tikrai yra subalansuoti ir neleidžiantys toliau priešinti sistemos. Matome šiandien pakankamai mažą pakeitimo normą. Kalbant apie tuos asmenis, kurie gauna senatvės pensiją, jie gauna apie 40 proc. turėto atlyginimo. Vertinant demografines prognozes, pakeitimo norma nukris iki 30-35 proc.“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Vyriausybė patvirtino pensijų reformą ir siekia sujungti darbuotojo bei darbdavio socialinio draudimo įmokas, 2 procentiniais punktais mažinti socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ įmokų lubas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą.
„Mes siūlome atsisakyti 2 proc. iš „Sodros“ į pensijų kaupimą. Antra, atsisakyti formulės 2+0+0. Tiems žmonėms, kurie kaupia pagal formulę 2+2+2, niekas nesikeičia, nemažėja alga, jie ir toliau kaupia. <...> Mes darome esminę pensijų reformą. Jei jos nedarysime, reiškia, kad „Sodros“ laukia nepakeliama našta ir tektų kalbėti apie „Sodros“ mokumo galimybes“, – sakė premjeras.
Taip pat siūloma nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Juose norintis kaupti darbuotojas turėtų mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidėtų 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Pokyčiai padės kovoje su šešėliu
Mokesčių srityje Vyriausybė žada didinti neapmokestinamas pajamas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, mažinti socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ įmokų lubas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą.
S. Skvernelis teigė, kad numatomi mokesčių pakeitimai ne tik šiek tiek pakeltų atlyginimus, didintų Lietuvos konkurencingumą pagal darbo užmokestį, bet ir efektyviai padėtų kovoti su šešėliu.
„Pagrindinis žingsnis, kurį siūloma daryti – sujungti darbuotojo ir darbdavio mokesčius į vieną. Taip žmogus suvoktų, kokia yra darbo vietos kaina. Antra, jis matytų, kiek mokesčių turi sumokėti, kalbant apie socialinio draudimo mokesčius, nes dažnai nesuvokia, kad didžiąją dalį sumoka darbdavys. Mūsų galva, tai paskatintų nedalyvauti šešėlyje, kai dalis atlyginimo mokama vokelyje. Tokiu būdu galėtume paskatinti šešėlinės ekonomikos mažinimą“, – posėdyje teigė premjeras.
Premjeras užsiminė ir apie siūlomą nekilnojamojo turto mokestį antram būstui, kuris, S. Skvernelio manymu, nėra didelis. Numatoma 0,3 proc. tarifu apmokestinti visą, išskyrus pagrindinį būstą, nekilnojamąjį turtą. Ir toliau ketinama išlaikyti šio mokesčio progresyvumą, kai turto vertė viršija 220 tūkst. eurų.
Per mažai laiko?
Premjeras sulaukė kritikos dėl savo teiginių, kad reformoms priimti liko net 25 dienos. Liberalai pabrėžia, kad laukia 50 įstatymų projektų. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas valstietis Stasys Jakeliūnas yra sakęs, kad pensijų reformos svarstymą reiktų nukelti į rudens sesiją, o apie įsigaliojimą kalbėti tik 2020 metais.
„Kalbant apie pensijų pertvarką, mes pasiruošę ieškoti kompromiso“, – patikino premjeras.
