Iš bendro paketo gali būti atskirti keli projektai, susiję su vadinamąja mokesčių reforma, ir priimti pavasario sesijoje, o likusieji nukelti rudeniui.
Valdančiųjų koalicijai priklausantys „valstiečiai“ ir socialdarbiečiai nusiteikę iki rugsėjo 1–osios įvertinti Vyriausybės teikiamus siūlymus dėl pensijų sistemos pertvarkos.
Seime ketvirtadienį sudaryta šešių parlamentarų ir keturių ekspertų darbo grupė, iki rudens analizuosianti Vyriausybės patvirtintą pensijų reformos planą bei teiksianti frakcijoms ir išvadą, ir siūlymus, kaip patobulinti Vyriausybės numatytas permainas.
Darbo grupėje dirbs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Seimo Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų komitetų vadovai Stasys Jakeliūnas ir Rimantė Šalaševičiūtė, parlamentarai Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Tomas Tomilinas, Virgilijus Poderys. Grupei priklauso ir premjero patarėjas Lukas Savickas, Lietuvos aktuarų draugijos valdybos narys Evaldas Veleiša, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka.
S. Jakeliūno teigimu, tokios darbo grupės steigimas su premjeru Sauliumi Skverneliu suderintas: „Faktas, kad tokia darbo grupė suderinta su premjeru, jam taip pat buvo paminėta dalis jos narių, jo patarėjas joje yra“.
Premjeras ketvirtadienį tikino, kad Vyriausybės siūlomiems pokyčiams įteisinti užteks valdančiųjų balsų, jis kartojo, kad Seimas „kokybiškai dirbant“ gali reformą palaiminti dar pavasario sesijoje.
Darbo grupės įkūrimui pritarė frakcijų vadovai Ramūnas Karbauskis ir A. Palionis.
„Siekiant tinkamai pasirengti svarstymui ir baigti derinti nuostatas dėl Vyriausybės teikiamų Seimui įstatymų projektų, susijusių su pensijų reforma“, – apie darbo grupės tikslą BNS apibūdino jos vadovas S. Jakeliūnas.
„Kad avis sveika būtų ir vilkas sotus“, – BNS teigė socialdemokratas darbietis A. Palionis.
S. Jakeliūnas prognozuoja, kad pensijų reformai nuo 2019 metų startas nebus duotas, ji įsigalios nuo 2020 metų.
„Kad neatsidurtume ceitnoto situacijoje, pavasarį priėmę. Reformos įstatymai bus priimami su kitų metų biudžetu gruodį, galbūt dar ir vėliau – kitaip tariant nuo 2019 metų nepradės veikti. Tai faktas. Jeigu nuo kitų metų (įsigaliotų – BNS), žmonės nebeturėtų laiko pasirinkti (likti ar pasitraukti iš antros pakopos kaupimo sistemos – BNS), nebebūtų laiko juos informuoti apie pokyčius“, – aiškino parlamentaras.
Tuo metu A. Palionis tvirtino, kad apie reformos įsigaliojimą nuo 2020 metų nekalbama, anot jo, pertvarka būtų tvirtinama rudenį ir startuotų nuo kitų metų.
„Niekas nekalba, kad įsigaliojimas būtų vėliau. Klausimo, kad ne nuo 2019 metų naujovės bus, net niekas nekelia“, – BNS tikino Socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas.
Jo teigimu, daugiausia diskusijų kyla dėl dviejų dalykų, susijusių su „Sodros“ pajamų netekimu – „Sodros“ įmokų tarifo sumažinimo 2 procentiniais punktais, bazinės pensijos perkėlimo iš „Sodros“ į valstybės biudžetą.
Pasak S. Jakeliūno, valdančiųjų atstovų darbo grupė iki rugsėjo 1–osios turės pateikti savo siūlymus dėl pensijų reformos, kad į rudens sesiją susirinkę frakcijų parlamentarai įvertintų, siūlomas korekcijas ir, anot S. Jakeliūno, gal net balsuodami frakcijose (valdančiųjų koalicijoje – BNS), apsispręstų, ar pritaria.
„Kitą savaitę pradėsime darbą, identifikuosime esmines sritis, dėl kurių turėsime pateikti siūlymus, paprašysime, kad būtų įvertintas antros pensijų pakopos veikimo rezultatai ir efektyvumas per pastaruosius 14 metų. Ministerija turės surinkti ir pateikti duomenis, o mes juos įvertinsime. Taip pat vertinsime, kaip tie (Vyriausybės siūlomi – BNS) pakeitimai, kaupimo dydžiai, naujas anuiteto minimalios sumos nustatymas – siūloma 10 tūkst. eurų – kiek padės žmonėms tapti antrosios pakopos pensininkais, nes iki šiol 99 proc. žmonių gavo nedideles vienkartines išmokas“, – BNS ketvirtadienio vakarą Seime teigė S. Jakeliūnas.
Jis pabrėžė, kad anuiteto riba gali būti koreguojama, pavyzdžiui, numatant, kad kas kelerius metus jis galėtų būti indeksuojamas, atsižvelgiant į infliaciją ar kitus procesus.
Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovo, taip pat bus įvertintas žadamas valstybės skatinimas kaupti lėšas pensijai.
„Matyt, kad vertinsime ir valstybės biudžeto paskatas kaupiantiesiems ir darbdaviams. Nesakau, kad kas nors bus keičiama, bet aptarsime, kiek tai yra prasminga, žiūrėsime, kiek tai naudinga, palyginti su investicinio gyvybės draudimo, trečios pensijų kaupimo pakopos mokestinėmis paskatomis“, – aiškino S. Jakeliūnas.
Vyriausybė šį trečiadienį patvirtino pensijų reformą ir siekia sujungti darbuotojo bei darbdavio socialinio draudimo įmokas, dviem procentiniais punktais mažinti socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ įmokų lubas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą.
Taip pat siūloma nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Juose norintis kaupti darbuotojas turėtų mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidėtų 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Premjeras Saulius Skvernelis „Verslo žinioms“ šią savaitę teigė, kad Seimo dauguma turėtų prisiimti politinę atsakomybę už galimus sprendimus, kurie iš esmės skirtųsi nuo Vyriausybės siūlomų. Tuo pačiu, pasak jo, jeigu Seimas priimtų sprendimus, kuriems nepritars Vyriausybė, tikrai gali būti keliamas klausimas, ar Seimas tebepasitiki Vyriausybe.
