pensija

„Taupo tik tie, kurie turi pinigų, o aš jų neturiu“, „vis tiek pensijos nesulauksiu, tai kam taupyti“, „vos suduriu galą su galu šiandien, apie ateitį nėra net ko galvoti“. Girdėtos frazės, tiesa? Deja, bet Lietuva Europos šalių kontekste taupumu vis dar negali pasigirti ‒ išleidžiame netgi daugiau nei uždirbame, o jei ir sutaupome, tai vos vieną kitą pajamų procentą. Įvertinus šalies demografines tendencijas, būsimųjų pensininkų ateities perspektyva atrodo niūri.

Kiekvienam Lietuvos piliečiui – po 200 eurų per mėnesį. Skamba kaip lėkšta politinė reklama? Ne, tokios šiuo metu yra Lietuvos galimybės sukurti „bazinių pajamų“ modelį, kuris pakeistų dabar egzistuojančią painią ir brangią socialinės apsaugos sistemą. Gal tai ir nedaug, bet daug geriau, nei turime dabar.

Jauni, spalvingi ir pavasario saule besimėgaujantys žmonės apie tai, kas bus po 40-ies metų, nemąsto. Nė vienas kalbintas jaunas praeivis nėra skaičiavęs, kokia būtų jo pensija pagal dabartinį uždarbį. O paskaičiavus saulėtas dangus gali ir apsiniaukti. Tarkime, žmogus uždirba 300 eurų į rankas. Jeigu žmogus, pavadinkime jį Jonu, dirbs 40 metų ir visą tą laikotarpį gaus minimalią algą, per visą gyvenimą į biudžetą jis sumokės 128 tūkstančius eurų. Pensijos Jonas gaus apie 230 eurų.

Seimo komitetui kol kas nepavyko priimti sprendimo, ar skelbti senatvės pensijos amžiaus didinimo pradžią - Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai šią savaitę susiginčijo, ar tai reikštų pensijos amžius ilginimą dar keleriais metais, ką numato socialinis modelis. „Iš principo mes įtvirtinsime nuostatą, kad senatvės pensijos amžiaus didinimas bus,“ - BNS sakė konservatorių atstovas Rimantas Jonas Dagys.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) trečiadienį paskelbė sprendimą administracinėje byloje, kurioje vilnietė pensininkė Ona Rimkienė norėjo įrodyti, kad jai skirta 189 Eur dydžio pensija žemina jos orumą. VAAT nutarė moters skundą atmesti. O. Rimkienė į VAAT kreipėsi, skųsdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos sprendimą, kuriuo jai už 32 darbo metus Lietuvoje buvo apskaičiuota ir skirta 193 eurų dydžio senatvės pensija.

Britai turi taiklų posakį nuraminti tiems, kurie pernelyg suka galvą dėl įsivaizduojamų problemų: „Kaip persikelti per upę, galvosime tuomet, kai ją prieisime“. Nesijaudinti anksčiau laiko yra teisingas požiūris, kai kalbame apie nereikšmingas smulkmenas, tačiau kitais atvejais toks elgesys nėra nei išmintingas, nei toliaregiškas. Viena tokių situacijų – Lietuvos jaunimo, būsimųjų pensininkų, ateitis.

Keturiasdešimtmetį scenoje nusprendęs atšvęsti dainininkas Mindaugas Mickevičius – Mino tiek iš gerbėjų, tiek iš draugų sulaukė originalių bei įsimintinų dovanų. Savo ruožtu prieš dešimt metų muzikinę karjerą pradėjęs atlikėjas juos palepinti nusprendė sudainuodamas keturiasdešimt savo kūrybos dainų. Penktadienio vakarą Kauno restorane – bare „Senieji vartai“ buvo užimti visi staliukai – čia susirinkusi publika laukė itin ilgo, trijų dalių Mino koncerto, skirto jo jubiliejui.

Sekant priešrinkiminį politinių partijų sujudimą, tikėtina, kad svarstymai didinti MMA dar ne vieną kartą užvaldys viešąjį eterį. Šis sprendimas galėtų iš dalies sumažinti šešėlinės ekonomikos mastus. Kita vertus, MMA didinimas pakenktų jautriausioms kategorijoms – jaunimui ir prieš pensinio amžiaus darbuotojams. Lietuvos darbo rinką „susluoksniavus“ pagal darbo užmokestį, matyti, kad daugiausiai – beveik ketvirtadalis –gauna minimalų atlyginimą.

 Vyriausybei siūloma pirmojo laipsnio valstybines pensijas muzikologui Algirdui Jonui Ambrazu ir grafikei Janinai Grasildai Žilytei. Pagal parengtą Vyriausybės nutarimo projektą, valstybines pensijas jiems siūloma skirti nuo balandžio 1-osios. Šios pensijos dydis yra 232 eurai. Abu menininkai yra Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Premijos A.J.Ambrazui ir J.G.Žilytei įteiktos šiemet.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo kreipiasi į Teisėjų tarybą patarimo dėl Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjos Virginijos Jokubauskienės atleidimo iš pareigų už teisėjo vardo pažeminimą, ketvirtadienį pranešė prezidentės spaudos tarnyba. Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja V.Jokubauskienė darbo metu ir darbo vietoje galbūt buvo neblaivi. Kilus abejonėms dėl teisėjos būklės, ji atsisakė pasitikrinti neblaivumą.

Lietuviai svajoja apie orią ir finansiškai ramią senatvę, tačiau ar bent kiek prisideda prie savo ateities? Pasak ekonomistų, žmonės papildomai taupyti pensijai nelinkę ir tokį sprendimą vis atidėlioja. Tuo tarpu gyventojai klausia, iš ko taupyti, jei pinigų trūksta net ir būtiniausiems produktams.

 Pirmoji Lietuvos istorijoje dėl mažos pensijos savo šalį į teismą padavusi moteris vietoje sprendimo išgirdo teisėjų prašymą pateikti jos buto Vilniuje kainą ir informaciją apie finansinę sūnaus padėtį. 61-erių Ona Rimkienė, kuri per mėnesį gauna 190 eurų pensijos, reikalauja, kad pensija kiltų bent iki 350 eurų, mat tik už tiek ji galėtų gyventi oriai.

Italijos pareigūnai trečiadienį pranešė suėmę į pensiją išėjusį dvasininką, įtariamą slapta iš investuotojų išviliojusį 30 mln. eurų, kurie neva turėjo būti skirti humanitarinės pagalbos fondui įkurti. Argentinoje gimęs 64 metų Patrizio Benvenuti, buvęs Italijos kariuomenės kapelionas, pasitraukęs gyventi į Kanarų salas, pelnė investuotojų pasitikėjimą dėl savo darbo Vatikano teisės tribunole. Suimtajam skirtas namų areštas.

Vasario 4 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė ir finansų ministras Rimantas Šadžius pristatė esminius pokyčius socialinio draudimo sistemoje. Iš pačių reformos iniciatorių pateiktų grafikų matyti, kad įvykdžius reformą pensijos, lyginant su vidutine darbo alga, toliau gerokai mažės: nuo 35 proc. 2015 metais iki 25 proc. 2030 metais.

Vyriausybė patvirtino neigiamą išvadą pataisoms, kurios išplėstų buvusio beglobio vaiko teisinį statusą galinčių gauti asmenų ratą. Pagal pataisas, kurias pateikė Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija, buvusiais beglobiais vaikais galėtų būti pripažinti be abiejų tėvų globos Antrojo pasaulinio karo metais ar pokariu likę asmenys, augę vaikų globos įstaigose.

Šiandien praėjus daugiau nei metams nuo to laiko, kada Krašto apsaugos ministerija perskaitė kario pensininko reikalavimą, tačiau iki šiol net ir išnagrinėjus kario skundą teisme, pensininkas vis dar neatgauna savo pinigų. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir toliau negali atsakyti tiksliai, kad bus gražintos pensijos Lietuvos kariams pensininkams. Byla laimėta (Vilniaus apygardos administraciniame teisme, Nr. I-3464-561/2016), tačiau iki šiol pinigai nepervesti.

Seimas nesutiko kitų metų „Sodros“ biudžete numatyti lėšų didinti vidutinę pensiją, kuri spalį siekė 246,93 euro per mėnesį. Seimas, antradienį svarstydamas 2016 metų „Sodros“ biudžeto projektą, nepritarė konservatoriaus Rimanto Jono Dagio siūlymui padidinti 2012 metais įšaldytas vidutines pensijas - už balsavo 32, prieš - 8, susilaikė 35 parlamentarai. „Siūlau neveidmainiaujant kalbėti apie vidutinių pensijų padidinimą, kurios yra įšaldytos nuo 2012 metų“, - teigė jis.

Per krizę sumažintos senatvės pensijos iki 2014 metų gegužės mirusių pensininkų paveldėtojams nebus kompensuojamos, kartoja ankstesnį sprendimą Seimas. Parlamentarai, antradienį svarstydami kitų metų „Sodros“ biudžetą, atmetė Ekonomikos komiteto nario Jurgio Razmos siūlymą 2016 metais „Sodros“ biudžete tam numatyti papildomai 80 mln. eurų - už balsavo 31, prieš - trys, o susilaikė 52 parlamentarai.

Šiemet pensijų anuitetais pradėjusi prekiauti antroji gyvybės draudimo bendrovė anuitetų rinkos labai nepagyvino, tačiau tikras bumas turėtų prasidėti jau po 3-4 metų. Iki šio spalio buvo išmokėta beveik 150 tūkst. eurų rentos, vidutinė mėnesio renta -vidutiniškai 63 eurai.

Per krizę sumažintos senatvės pensijos iki 2014 metų gegužės mirusių pensininkų paveldėtojams kol kas nebus kompensuojamos. Tokiu būdu valstybė sutaupys 29 mln. eurų. Seimas antradienį nutarė siūlymo toliau nesvarstyti ir grąžino beveik 40 parlamentarų parašais paremtą Povilo Urbšio parengtą Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo pataisą tobulinti.

Kas antras gyventojas įsitikinęs, kad, sulaukęs pensinio amžiaus, gyvens prasčiau nei dabar. Atliktas tyrimas atskleidė, kad tamsiomis spalvomis savo materialinę gerovę senatvėje piešia 44 proc. lietuvių. Nemaža dalis apklaustųjų dėl savo finansinės ateities nesuka galvos – trečdalis (32 proc.) teigia apie pensiją apskritai negalvojantys. Laukia sunkumai Reprezentatyvus gyventojų tyrimas parodė, kad materialinės gerovės senatvėje tikisi mažiau nei dešimtadalis būsimų pensininkų. 9 proc.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užregistravo Vyriausybės nutarimų projektus, kuriais siūlo nuo 2016 m. sausio 1 d. didinti pensijas. Valstybinę socialinio draudimo bazinę pensiją siūloma padidinti 4 eurais (nuo 108 eurų iki 112 eurų), taip pat nustatyti maksimalios valstybinės socialinio draudimo neperskaičiuotos pensijos dydį – 245 eurus (šiuo metu patvirtintas dydis – 236 eurai) ir patvirtinti einamųjų 2016 metų draudžiamųjų pajamų dydį – 445 eurus (šiuo metu – 434 eurai). ...

 Seimo narys Arvydas Anušauskas įregistravo Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimą, kuriuo siūlo už Lietuvos vardo garsinimą ir sporto plėtojimą vienodai vertinti ir olimpinių, ir parolimpinių žaidynių dalyvius suteikiant jiems teisę į tokio pat laipsnio valstybines pensijas.

Premjeras teigia, kad tikriausiai bus galimybių pensijas šiek tiek padidinti jau nuo kitų metų sausio, o ne nuo liepos, kaip buvo planuojama anksčiau. Algirdas Butkevičius LRT televizijos laidai „Dėmesio centre“ sakė, kad pensijų didinimas priklausys nuo šalies ekonominės padėties. „Didinti reikia. Tikrai reikia. Tik negalėčiau šiandien pasakyti, kokia suma mes galėsime padidinti. Laikausi to principo, kad reikia ne liepos mėnesį.

 Darbas yra žmonių gerovės ir valstybės klestėjimo garantas, todėl dirbančiųjų padėtis yra prioritetas. Pensijas gaunantys piliečiai taip pat visą gyvenimą sunkiai dirbo ir mokėjo mokesčius, todėl valstybės pareiga pasirūpinti, kad už tai jiems būtų deramai atlyginta. Algų ir pensijų kėlimas privalo tapti valstybės prioritetu.

Premjeras Algirdas Butkevičius norėtų, kad pensijos būtų padidintos jau nuo 2016 metų sausio 1 dienos, o ne nuo kitų metų vidurio. „Nuo sausio 1 dienos (didinti pensijas - BNS), tai konkrečiai mano noras. Dabar turi Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerija pasiskaičiuoti ir sprendimas bus aiškus rugsėjo mėnesio pabaigoje“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrei žadant nuo kitų metų liepos kiekvienam pensininkui vidutiniškai 6 proc. arba 16 eurų padidinti senatvės pensijas, pensininkų partijos pirmininkas Vytautas Kadžys „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad tai yra pasityčiojimas. „Šiais metais padidėjo pensijos penkiais eurais – kai kam trimis, kai kam keturiais. Ekonomistų skaičiavimais, per septynerius metus pensijos, kaip ir perkamoji lito, euro galia nuvertėjo 35 proc.

 Premjeras Algirdas Butkevičius, atsižvelgdamas į „Sodros“ pajamas, mano, kad pensijas 2016 metais galima padidinti bent 6 eurais. „Nuo 2015 liepos 1 dienos senatvės pensijos buvo padidintos vidutiniškai 2 proc. (3 eurais), didinant po 3 eurus draudžiamąsias pajamas ir bazinę pensiją. Tam šiais metais numatyta skirti 23 mln. eurų.

 Dalintis krauju ir tapti neatlyginamais kraujo donorais žmonės viliojami net ir valstybine, antrojo laipsnio, per šimtą eurų siekiančia pensija. Tačiau daugelis prisipažįsta duodantys kraujo tikrai ne dėl pinigų, bet pirmiausia dėl savęs, ir tik tada galvodami apie tuos, kam to kraujo reikia. “Pagal kraujo donorystės įstatymą, paaukojus ne mažiau kaip keturiasdešimt kartų kraujo, aktyviai dalyvavus kraujo donorystės propagavime, veikloje, galima gauti antro laipsnio valstybės pensiją.

 Vyriausybė trečiadienį skyrė pirmojo laipsnio valstybinę pensiją teatro režisieriui Rimui Tuminui, kuris šiuo metu vadovauja Jevgenijaus Vachtangovo teatrui Maskvoje. Pirmojo laipsnio valstybinė pensija pagal įstatymą priklauso visiems Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams, juo režisierius tapo prieš daugiau nei 20 metų. Pirmojo laipsnio valstybinės pensijos dydis yra 232 eurai. R.Tuminas gimė 1952 metais Kelmėje.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pirmojo laipsnio valstybinę pensiją skirti režisieriui Rimui Tuminui, kuris vadovauja Jevgenijaus Vachtangovo teatrui Maskvoje. Pirmojo laipsnio valstybinė pensija pagal įstatymą priklauso visiems nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams, juo režisierius tapo prieš daugiau nei 20 metų. Ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus vedėja Danutė Akulavičienė teigė, kad kol asmuo turi draudžiamųjų pajamų, paskirta pensija nebūna mokama.

Dar didesnė problema Graikijoje už išpūstas pensijas yra tai, kad daug profesijų ten pripažįstamos kaip alinančios ir tų profesijų atstovai gali gerokai anksčiau išeiti į pensiją - moterys 50-ties metų, vyrai – 55-erių metų, „Žinių radijui“ trečiadienį sakė ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nuo trečiadienio 25 eurais - iki 325 eurų didėja minimali mėnesio alga (MMA). Taip pat 3 eurais iki 108 eurų didėja bazinė pensiją, o draudžiamosios pajamos - taip pat 3 eurais iki 434 eurų. MMA didinimui biudžete numatyta skirti 14,4 mln. eurų, o senatvės pensijų didinimui šiemet reikės papildomai 22,86 mln. eurų iš „Sodros“ biudžeto bei 3,94 mln. eurų - iš valstybės biudžeto.

Politikai ilgus metus žemdirbiams pataikavo, atidėliojo valstybinio socialinio draudimo įteisinimą, dabar galiojanti tvarka yra nevykusi, tačiau ir įstatymo tobulintojai, regis, išklydo iš kelio. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skuba rengti žemdirbiams svarbų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektą . O viena iš lietuviškų patarlių primena: „Greitus darbus vėjai renka.

 Kitą savaitę pensininkams vidutiniškai po 5 € didės pensijos. Nors premjeras tai vadina džiugia žinia, dauguma senjorų lieka nusivylę, kodėl tiek mažai. Pensijos padidėjimas kiekvienam pensininkui bus skirtingas, mat priklausys nuo darbo stažo, gauto atlyginimo.

„Sodra“ šią savaitę pradėjo mokėti trečiąją dalį kompensacijų už krizės metais sumažintas pensijas. Išmokas gaus daugiau kaip 500 tūkst. gyventojų, iš viso jiems bus išmokėta apie 16,9 mln. eurų. Išmokos iki birželio 26 dienos mokamos tiems, kas pensijas gauna namuose arba pašto skyriuose. Pinigus gaunantiems į sąskaitas banke, jie bus pervedami birželio 15-16 dienomis, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sutinka su niūromis prognozėmis, kad pensininkų padėtis tolydžio blogės. „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ ekonomistas tikino, kad senatve ir finansinėmis senatvės prielaidomis turime pasirūpinti patys: „Tai bendra tendencija, ir Lietuva čia ne išimtis. Tačiau Vokietijoje, Prancūzijoje ar kitose šalyse tas blogėjimas bus nuo labai aukšto taško.

Naujajame socialiniame modelyje planuojant dar ilginti pensinį amžių, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Mantas Zakarka „Žinių radijui“ sakė, kad tokia situacija neturėtų gąsdinti jaunimo. Anot jo, pensininkai, kaip kai kurie nuogąstauja, jaunimo darbo vietų neužima.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius 840 į pensiją ką tik išėjusių asmenų gali jaustis finansiškai tvirčiau – jie gavo 8,5 mln. eurų, kuriuos sukaupė savo sąskaitose pensijų fonduose. Vidutiniškai kiekvienam iš jų pensijų kaupimo bendrovės pervedė 1967 eurus, arba 11,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Kasmet vis daugiau pensinio amžiaus sulaukusių asmenų gauna išmokas iš pensijų fondų, o jų sukauptos ir išmokamos sumos kiekvienais metais auga.

Naujojo socialinio modelio kūrėjai prasitarė: dėliodami pasiūlymus, kokio amžiaus žmones Lietuvoje reikia išleisti į pensiją ir kaip pasirūpinti tais, kurie iki jos likus keliems metams gyvena iš pašalpų, nes niekas jų nepriima į darbą, jie galvojo ne apie tai, kiek mūsų šalyje žmonės gyvena, o kaip sutilpti į „Sodros“ biudžetą. Ir nesvarbu, kad pagal gyvenimo trukmę lygybės ženklo tarp ES ir Lietuvos dėti negalima.

Naujojo socialinio modelio kūrėjai tvirtina, kad teigiantys, jog anksčiau išleidus į pensiją vyresniuosius, jų vietas užims jaunimas, gyvena fantazijų pasaulyje. Tačiau nors ne visi jauni žmonės bodisi „juodo" darbo, 60-mečiai bus priversti kantriai klebenti darbo biržos duris. Negailestinga statistika Šių metų gegužės 1 dieną Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis mūsų šalyje buvo tarp daugiau kaip 155 tūkst. registruotų bedarbių (8,5 proc.

Vyriausybė ketina pensijas indeksuoti ir jos turėtų didėti kasmet, jei augs šalies ekonomika ir atlyginimai. Kartu valdantieji žada mažinti ir socialinio draudimo įmokas. Vyriausybė perspėja, kad blogėjant demografinei padėčiai šalyje, pensininkams gyvenimas tikrai negerės, o būsimiems pensininkams pensijos bus ir dar mažesnės. Sulaukęs dalies ministrų pritarimo, premjeras teikia pensijų sistemos keitimo projektą pagal mokslininkų parengtus siūlymus.

Seimas antradienį spręs, ar svarstyti siūlymą per 4 metus išmokėti neišmokėtas pensijas dirbusiems pensininkams, taip pat kompensuoti per krizę sumažintas senatvės, pareigūnų ir karių, nukentėjusiųjų asmenų, teisėjų, pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas. Iš viso tam būtų skirta beveik 131 mln. eurų, o didžioji dalis - 120,6 mln. eurų - dirbusiems pensininkams. 2010-2011 metais dirbusiems pensininkams 2016 metų birželį siūloma išmokėti 10 proc., o 2017-2019 metais - po 30 proc.

Pedagogai pensininkai palikti darbą skatinami išeitinėmis išmokomis. Tam šiemet numatyta 1,7 mln. eurų. Planas, kuris turėtų spręsti per didelio mokytojų skaičiaus problemas, šią savaitę pristatytas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Švietimo ir mokslo ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Eglė Radėnienė pastebėjo, kad mažėjant mokinių skaičiui mokytojų skaičius adekvačiai nesikeičia, todėl mažėja darbo krūvis ir altyginimai.

Lietuvos bėgimo varžybų dalyvius dažnai nustebina juos lenkiantis, 71 metų gimtadienį birželio mėnesį švęsiantis, Romualdas Limantas. Buvęs prokuroras bėgioti pradėjo tik prieš šešis metus, išėjęs į pensiją. Šiuo sportu užsiimti jį paskatino jau daugiau nei 100 maratonų nubėgęs gydytojas Gediminas Kinderis. Bėgti pradėjote 65 metų, ar buvo sunku? Visą gyvenimą dirbau sėdimą darbą, tad iš pradžių buvo tikrai nelengva. Vos pabėgęs dūsdavau, bet po mėnesio treniruočių pradėjau jaustis geriau.

 Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus ministrų kabinetas nutarė nuo kitų metų pradėti mokėti kompensacijas senatvės pensijų gavėjams, kurie 2010–2011 metais dirbo ir dėl to jiems konservatorių ir liberalų vyriausybės sprendimu buvo papildomai sumažintos gaunamos pensijas, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba. Siūloma 2016 metų antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį senatvės pensijų gavėjams išmokėti 10 proc. praradimų, atsiradusių dėl pensijų mažinimo.

Šiandien posėdyje Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos pateiktiems Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimams, nustatantiems, kad pareigūnams ir kariams valstybinė pensija būtų skiriama ir išmokama ištarnavus ne 20, o 25 metus.

 Beveik kas penktas (19,8 proc.) pensinio amžiaus žmogus Lietuvoje gyvena ties skurdo riba. Pagal šį rodiklį esame tarp šešių daugiausia problemų turinčių ES šalių. Kone vienintelis šalies senjorų pajamų šaltinis senatvėje — valstybės mokama pensija, tačiau du iš trijų Lietuvos gyventojų — būsimųjų pensininkų — nesidomi ir nežino, kokia bus jų pensija ir kaip ją padidinti.

Tarnybą baigęs policininkas, ugniagesys ar pasienietis Lietuvoje gauna vos 20 proc., o Europoje net iki 80 proc. buvusio atlyginimo. Tokia situacija, anot profesinių sąjungų, verčia skambinti pavojaus varpais – prarandame profesionalus ir neturime galimybės pritraukti naujų. Pirmadienį, Vyriausybėje svarstomi pensijų įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto pakeitimo projektai.