O. Rimkienė į VAAT kreipėsi, skųsdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos sprendimą, kuriuo jai už 32 darbo metus Lietuvoje buvo apskaičiuota ir skirta 193 eurų dydžio senatvės pensija.
Pasak pareiškėjos, gaunant tokio dydžio pensiją neįmanoma išgyventi, jos eužtenka net būtiniausioms reikmėms, tai žemina žmogiškąjį orumą, todėl prašo teismo panaikinti šį sprendimą ir padidinti pensiją iki 348,48 eurų.
Kaip teigė VAAT sprendimą paskelbusi teisėja Ina Kirkutienė pareiškėja neginčijo jai paskirtos pensijos apskaičiavimo būdo, taigi teismas jai pasiūlė skundą patikslinti, bet moteris to nepadarė.
„Teismui teko pripažinti, kad tiek Valstybinio socialinio fondo valdybos, tiek Užsienio išmokų tarnybos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti“, – pareiškė teisėja.
Šis sprendimas per 14 dienų gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Pati O. Rimkienė į teismą išklausyti sprendimo neatvyko.
Elgėsi nesąžiningai
Bylos duomenimis, O. Rimkienės pensija apskaičiuota už laikotarpį nuo 1994 iki 2004 m. Nuo 2004 m. iki 2016 m. sausio mėnesio pareiškėja gyveno užsienio valstybėje, ten dirbo ir įgijo teisę gauti senatvės pensiją pagal Anglijos įstatymus. Pareiškėjai priklauso dviejų kambarių butas Vilniuje, moteris turi du suaugusius vaikus, kuriais pati rūpinasi, padeda jiems materialiai.
„Pareiškėja neįrodė, jog šiandien ji negali išgyventi iš gaunamos pensijos, jog jos būsena ir statusas yra tokie, kurie pažeidžia jos orumą ta prasme, jog teismas vadovavosi tais dokumentais, kuriuos pateikė pati pareiškėja“, – pažymėjo teisėja I. Kirkutienė. Teisėja atkreipė dėmesį į tai, kad teismas O. Rimkienės skunde pateikti duomenys apie jos išlaidas yra prieštaringi. Pasak I. Kirkutienės, į bylą buvo pateiktos sąskaitos faktūros, kurios teismui sukėlė abejonių todėl, kad sąskaitų faktūrų šaknelėse pateikti duomenys neatitinka deklaruotiems duomenims pačioje moters atsiskaitomojoje knygelėje.
„Net pačiame skunde duomenys apie išlaidas, kurias pareiškėja patiria, mokėdama už butą, jį išlaikydama, yra prieštaringi. Viename iš skundų motyvų ji nurodo, jog nuo lapkričio mėnesio iki kovo mėnesio ji už buto šildymą ir karštą vandenį patiria 100 eurų dydžio išlaidas. Vėliau gi ji teigia, jog už gruodį mokėjo 156 eurus, už sausį – 176 eurus. Kuo tai yra pagrįsta, byloje jokių dokumentų nėra pateikta“, – komentavo I. Kirkutienė.
„Į bylą taip pat buvo pateikti kasos čekiai, kuriais pareiškėja siekė įrodyti išlaidas, kurias ji patiria maistui ar kitoms prekėms, būtinoms pragyvenimui. Kasos čekiai, jų patikimumas teismui sukėlė abejonių, nes čekiai yra iš tų pačių parduotuvių, tą pačią dieną apsipirkimas konstatuojamas po kelis kartus, ant po 16 kartų, laikotarpis tarp apsipirkimų yra kažkur nuo kelių sekundžių iki keliolikos minučių. Tokių čekių pasikartojimas yra labai dažnas, todėl teismui iškilo abejonė, kad galbūt tai yra ne to paties asmens apsipirkimas, o tiesiog panaudoti kelių asmenų apsipirkimai“, – aiškino teisėja.
„Tokių įrodymų pateikimas teismui, be abejo, sukėlė pagrįstą abejonę, kad pareiškėja elgėsi ne visai sąžiningai, pagrįsdama savo argumentus, kad ji negali išgyventi iš jai paskirtos pensijos“, – reziumavo I. Kirkutienė.
