Kaip sukaupti orią pensiją, kad ateityje nereikėtų sukti galvos, iš kokių pinigų sumokėti sąskaitas už šildymą ar komunalinius? Atlikti tyrimai rodo, kad dabartine pensijų kaupimo sistema gyventojai nepasitiki. Tačiau ir patys nėra linkę kaupti papildomai. Štai žmonės, kurių pajamos didesnės nei 500 eurų, nurodė, kad gali patys pasirūpinti lėšomis senatvei. Tačiau iš jų pinigus pensijai taupo kiek mažiau nei pusė, 16 procentų – netaupo ir nė neketina. Na, o kiti sprendimą taupyti pensijai linkę atidėlioti.
Kalbinti jauni gyventojai sako vien „Sodra“ nepasitikintys ir papildomai pinigus senatvei kaupiantys savarankiškai. Vieni investuoja į savanoriško pensijų kaupimo fondus, kiti pinigus deda į kojinę.
Bent jau kol kas Lietuvoje investicijos į akcijas, pensijų ar investicinius fondus nėra populiarios. Ir ekonomistai turi paprastą paaiškinimą, kodėl. Viena iš priežasčių, kad tai rizikinga investicija, kuri atneša grąžą tik ilgalaikėje perspektyvoje. Kita vertus, dar ir dėl to, kad dalis žmonių neturi iš ko investuoti, mat trūksta pajamų net ir būtiniesiems poreikiams patenkinti.
Šiuo metu pensija, kurią pensininkas Lietuvoje gauna iš „Sodros", sudaro apie 40 procentų vidutinio darbo užmokesčio. Rekomendacija, kiek žmogus turėtų būti sukaupęs pinigų oriai senatvei, yra maždaug 70 procentų buvusio savo atlygio. Šiuo metu lėšas senatvei antros pakopos pensijų fonduose Lietuvoje kaupia apie 1 milijonas 200 tūkstančių žmonių, tačiau iš jų tik pusė milijono pasirinko papildomas kaupimo įmokas.
Daugiau apie tai žiūrėkite TV3 žinių reportaže:
