Šiemet SEB bankų specialistams Baltijos šalyse pirmą kartą apskaičiavus pasirengimo pensijai rodiklį (PPR), Lietuvos gyventojų pasirengimas gyventi senatvėje pagal dešimtbalę sistemą įvertintas trejetu. Nepaisant to, šalies gyventojų lūkesčiai dėl būsimos pensijos — dideli ir realius skaičius pranoksta daugiau kaip 1,5 karto.
Penktadienį Seime vykusioje apskritojo stalo diskusijoje verslo, valstybės institucijų ir žiniasklaidos atstovai diskutavo, kaip nuo gresiančio skurdo rizikos apsaugoti būsimųjų pensininkų kartas. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, veiksmų būtina imtis jau dabar, nes prastėjanti demografinė situacija pensinio amžiaus žmonių problemas tik aštrins.
„Pirmą sykį apskaičiavus Pasirengimo pensijai rodiklį paaiškėjo, kad Lietuvoje žmonės dar nesuvokia, kas jų laukia senatvėje — suprantama, nes absoliuti dauguma žmonių niekada nėra domėjęsi, kokią pensiją gaus. Pernai vidutinė senatvės pensija sudarė apie 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Tačiau Lietuvos gyventojai tikisi gauti 78 proc. dabartinio darbo užmokesčio dydžio pensiją. Taigi, net nenutuokiama, koks skaudus bus pajamų sumažėjimas. Ir kartu nepagrįstai viliamasi, kad senatvėje bus daug mažesni poreikiai, tad pinigų tiek daug nebereikės“, — sako J. Varanauskienė.
Kad ateities pensininkų situacija nebus lengvesnė, sutinka ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktoriaus pavaduotoja Audronė Morkūnienė. „Demografiniai rodikliai Lietuvoje — vieni prasčiausių ES. Jie rodo, kad dėl spartaus visuomenės senėjimo išlaidos pensijoms tik didės. Šiandien pensijos finansuojamos iš esmės dirbančiųjų mokesčiais — jeigu šis modelis nesikeis, mažėjančiam dirbančiųjų skaičiui tenkanti našta vis didės“, — teigia ji.
Pasak A. Morkūnienės, „Eurostat“ duomenimis tik dešimtadalis Lietuvos dirbančių pensininkų dirba savo malonumui arba dėl nefinansinių priežasčių. „Europos Sąjungos vidurkis yra apie 37 proc., tačiau trečdalyje šalių daugiau nei pusė pensininkų dirba dėl nefinansinių priežasčių. Žinoma, norėtume, kad kuo daugiau mūsų pensininkų turėtų tokias galimybes tęsti darbinę veiklą. Tam reikia pokyčių tiek darbo rinkoje, tiek ir pensijų sistemoje — ji turėtų tapti finansiškai tvaresnė, suprantamesnė žmonėms. Būtų labai naudinga ir išplėsti pensijų finansavimo bazę bei sutvarkyti indeksavimą“, — svarsto A. Morkūnienė.
Šiuo metu išlaidų senatvės pensijoms ir BVP santykis yra apie 6 proc., tačiau mažėjant dirbančiųjų ir daugėjant pensininkų lėšų poreikis bus vis didesnis, todėl teks arba mažinti išmokas, arba vėlinti pensinį amžių.
„Sodros pensijų sistemos ateitis — sudėtinga, ir jeigu bus nuspręsta ją išlaikyti, būtina spręsti bent jau įmokų ir išmokų balanso problemą. Dabar Sodros išmokos gali viršyti įmokas, dėl to atsiranda deficitas ir skola, kurią ateityje bus sunku grąžinti. Skolos grąžinimas dar labiau sumenkins Sodros galimybes mokėti pakankamo dydžio pensijas“, — pastebi Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas.
Tačiau, pasak jo, Sodros pensijų sistemos tobulinimas — tik dalis problemos sprendimo. „Žmonės patys turi jausti atsakomybę už savo ateitį, nepalikti visko savieigai ir nesitikėti, kad kažkas kitas jais pasirūpins. Tai, kad daugiau nei 350 tūkstančių gyventojų nusprendė kaupti papildomai rodo gyventojų pasitikėjimą pensijų kaupimo sistema. Šiuo pasitikėjimu turėtų remtis ir politikų sprendimai — būtina didinti kaupimo tarifą, kad žmonės senatvei sukauptų daugiau lėšų“, — siūlo Ž. Šilėnas.
Lietuvoje atlikta pensijų kaupimo sistemos dešimtmečio (2004–2012 m.) analizė parodė, kad vertinant visus pensijų fondus, visuose segmentuose iš pensijų fondų uždirbta dalis viršijo prarastą Sodros pensijos dalį.
„Tam tikrais laikotarpiais buvo pastebimas ir neigiamas vertės pokytis, ypač krizės metu, kai vertybinių popierių kainos buvo smarkiai kritusios. Tai — suprantama ir buvo labiau būdinga didelės rizikos pensijų fondų kryptims. Tačiau išvengti šių svyravimų įtakos nesudėtinga — reikėtų pensijas kaupti atsižvelgiant ne į gyvenimo būdą, o į gyvenimo ciklą, pastarasis turi lemti ir pensijų fondų krypčių pasirinkimą“, — teigia tyrimo autorius, Vilniaus universiteto ekonomikos fakulteto docentas dr. Teodoras Medaiskis.
