pensija

Ar pasirinkus pensijų fondą ir pasirašius sutartį, galima persigalvoti ir jį pakeisti? Kada verta priimti tokį sprendimą ir kaip jį įgyvendinti? Atsako ekonomistas, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos ir Draudimo brokerių rūmų Garbės teismo narys Vladas Černiauskas. Apsisprendus ir pasirinkus pensijų fondą valdančią bendrovę, šio klausimo pamiršti tikrai nereikėtų.

Pensijos kaupimas – ilgalaikis procesas, trunkantis kelerius ar net kelias dešimtis metų. Pagal dabartines taisykles, apsisprendus kaupti pensiją ir pasirašius sutartį, persigalvoti dar galite per 30 dienų. Žinoma, tai nereiškia, kad vėliau negalėsite pereiti iš vieno fondo į kitą ar pakeisti fondus valdančios bendrovės – tačiau apskritai pasitraukti iš pensijų kaupimo sistemos jau nebeturėsite teisės.

Pansinis amžius – „slidus reikalas“. Skirtingose pasaulio šalyse jis nevienodas, o vyriausybių sprendimai keisti šį terminą (dažniausiai – ilginti) visada sukelia aršias diskusijas. Lietuvoje pensinis amžius nuo 2012-ųjų metų pradėtas palaipsniui ilginti ir vienodinti. Iki 2012-ųjų metų pensinis moterų amžius buvo 60 metų, o vyrų – 62 metai ir 6 mėnesiai.

Apsisprendus pasirūpinti finansiškai saugia savo ateitimi ir kaupti pensiją, ne mažiau atsakingas žingsnis – išsirinkti pensijų kaupimo bendrovę ir fondą. Į ką būtina atkreipti dėmesį priimant šį atsakingą sprendimą? Atsako ekonomistas, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos ir Draudimo brokerių rūmų Garbės teismo narys Vladas Černiauskas. Lietuvoje pensijų fondai veikia apie 10 metų, tačiau kai kuriuos jų valdančios bendrovės (bankai, draudimo bendrovės) veiklą vykdo žymiai ilgiau.

Daugėjant pensinio amžiaus žmonių, išvykstančių į kitas Europos Sąjungos (ES), Europos Ekonominės Erdvės (EEE) valstybes ir Šveicariją, daugėja ir klausimų, kas atsitiks su jų Lietuvoje paskirta senatvės pensija, kurią jie gavo iki šiol; ką daryti, kad pensijos mokėjimas nebūtų sustabdytas ir kaip elgtis, norint atnaujinti pensijos mokėjimą. Kasmet daugėja asmenų, kuriems kitose valstybėse mokama Lietuvoje paskirta senatvės pensija.

„Anuiteto pirkimas“ – ši frazė gali sukelti abejonių ne vienam pensiją kaupti apsisprendusiam gyventojui. Ką ir kodėl dar reikia pirkti, kad gautum savo visą gyvenimą kauptus pinigus? Atsako ekonomistas, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos ir Draudimo brokerių rūmų Garbės teismo narys Vladas Černiauskas. Mano nuomone tai tik toks pasakymas, posakis. Iš tikrųjų pensijų anuiteto pirkti nereikia, t.y. nereikia mokėti už tai kažkaip papildomai.

Pensijų kaupimu užsiimančių bendrovių veikla nuolat griežtai valstybės prižiūrima bei kontroliuojama. Valstybinę gyvybės draudimo bendrovių bei pensijų fondų valdymo įmonių priežiūrą vykdo Lietuvos Banko Priežiūros tarnyba. Ši tarnyba išduoda kaupimo bendrovėms veiklos leidimus, atlieka reguliarius jų veiklos patikrinimus, pensijų kaupimo įmonės joms siunčia veiklos ataskaitas.

Gyvenime nutinka įvairių dalykų – žmonės netenka darbo, nusprendžia viską palikę išvykti į kitą šalį ar ištikus nelaimei gali tapti visai nedarbingi. Kas nutiks, jei nustosite mokėti kaupiamąsias įmokas? Net ir tuo atveju, jei kuriam laikui ar visai nustosite mokėti kaupiamąsias įmokas, jūsų sukauptos lėšos ir toliau „dirbs” pensijų fonde (bus investuojamos) ir lauks, kada jūs sukaksite pensinį amžių.

Dalyvauti pensijų kaupime iki gruodžio 2 d. apsisprendė daugiau kaip milijonas šalies gyventojų, o daugiau kaip 400 tūkst. iš jų pasiryžo savo senatvei kaupti dar ir papildomai, prisidedant iš savo lėšų. Ką rodo toks gyventojų aktyvumas? Į klausimus atsako ekonomistė Rita Nogė: Kokie gyventojų pasirinkimo rezultatai paaiškėjo po gruodžio 2 d. termino? Pagal oficialią statistiką, naujoje pensijų kaupimo sistemoje su savo priemoka ir valstybės skatinimu kitais metais dalyvaus iš viso 408 tūkst.

Vertinti dabartinę Lietuvos pensijų sistemą – sudėtinga užduotis. Sunku prognozuoti 10 ar daugiau metų į priekį, viskas priklausys nuo ekonominės situacijos tiek Lietuvoje tiek ir Pasaulyje. Pasakyti tvirtai, kad dabartinė Lietuvoje vykstanti pensijų reforma ir pastarieji jos pakeitimai, kurie įsigalios nuo 2014 m. (turiu galvoje sistemą 2+1+1, o nuo 2016 m. 2+2+2) yra vieninteliai teisingi, neįmanoma. Tačiau kad tai yra žingsnis pirmyn sprendžiant nūdienos „Sodros“ problemas, neabejotina.

Skirtingų rūšių pensijos, motinystės, tėvystės pašalpos, šiemet, kaip ir ankstesniais metais gyventojus gruodį pasieks kiek anksčiau nei įprastai. Kadangi įprastinės išmokų dienos sutampa su nedarbo dienomis per Kalėdas, vadovaujantis nustatyta tvarka, jos bus išmokėtos darbo dieną prieš šventes. Didžioji dalis senatvės pensijų į gavėjų sąskaitas bankuose jau pervestos praėjusią savaitę – gruodžio 10–12 dienomis.

Kas penktas darbingas Lietuvos gyventojas teigia, jog rūpintis pensija dar per anksti, panašiai tiek pat mano, jog jiems pakaks pinigų, kuriuos senatvėje mokės „Sodra“. Tik kas tryliktas jau dabar papildomai atideda dalį savo atlyginimo, kas devintas investuoja, imasi verslo, pajamas nuo kurio pridės prie valdiškos pensijos kai išeis užtarnauto poilsio. Tokias tendencijas atskleidė specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atlikta apklausa.

Naujausiais duomenimis, iki 2013 m. gruodžio 2 d. pateikusiųjų sutikimus į pensijų fondus mokėti papildomą pensijų įmoką savo lėšomis skaičius – 407,5 tūkst. Pateikusiųjų pranešimus apie pensijų įmokų pervedimą į pensijų fondą sustabdymą skaičius – 24 tūkst. Skaičius asmenų, kurie pensijų įmokas kaups pagal sąlygas, galiojusias iki 2012 m. gruodžio 31 d. – 684,3 tūkst.

Pensinis amžius ir ypač jo ilginimas – jautri tema kiekvienoje šalyje, kurios vyriausybė ryžtasi priimti tokį sprendimą. Pensinio amžiaus ilginimas Lietuvoje (2026 metais jis pasieks 65 metų ribą) taip pat sukėlė daugybę prieštaringų vertinimų – bet ekonomika nestovi vietoje ir gyventojai turi prisitaikyti prie neišvengiamų pokyčių. Daugelyje Europos šalių, pvz. tokių kaip Danija, Švedija, Belgija ir kt., pensinis amžius jau dabar siekia 65 metus.

„Sodros“ duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje nuolat daugėja dirbančių pensininkų. Vien šiemet dirbančių pensininkų skaičius išaugo nuo 62,1 tūkstančio sausio mėnesį iki 63,7 tūkst. spalį, nors bendras pensijų gavėjų skaičius sumažėjo nuo 601 tūkst. iki 598,8 tūkst. 2009 metų gruodį, kai tik buvo pradėta vesti dirbančių pensininkų statistika, jų buvo 57,7 tūkstančio. 2010 metais dirbančių senjorų sumažėjo – sausį jų buvo 55,2 tūkst.

Pensiją kaupti pasiryžusiems gyventojams neretai iškyla klausimas – kokiu gi būdu sulaukus pensijos jiems bus išmokėti visą gyvenimą kaupti pinigai? Atsako finansininkė, pensijų ir gyvybės draudimo specialistė Rita Nogė: – Kokiu būdu gyventojams išmokami sukaupti pinigai atėjus pensijai? – Visų pirma – jei pensijų fonde kaupęs žmogus miršta iki tol, kol sulaukia savo pensinio amžiaus, visą jo sukauptą sumą paveldi jo artimieji.

Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2013-aisiais kilo maždaug po 1 litą per mėnesį ir metų gale pasiekė apie 825 litus – apie 40 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Tačiau tai nereiškia, kad sulaukus pensinio amžiaus turite gyventi vien iš pensijos.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad sumažintos pensijos bus kompensuojamos iš valstybės ir „Sodros“ biudžetų viršplaninių pajamų. Tuo tarpu finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad tai priklausys nuo finansinės šalies padėties. „Mes kompensavimo mechanizme numatysime, kad būtų ir valstybės biudžeto viršplaninės pajamos, ir „Sodros“ biudžeto viršplaninės pajamos“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Skirtingose pasaulio šalyse pensinis amžius nevienodas – vienur darbuotojai užtarnauto poilsio gali išeiti dar nesulaukę 60-ies, kitur dirba kone iki 70-ojo gimtadienio. Anksčiau į pensiją išeina pareigūnai ir kariškiai, kai kur nustatytas skirtingas pensinis amžius vyrams ir moterims. Lietuvoje iki 2012-ųjų pensinis moterų amžius buvo 60 metų, o vyrų – 60 metų ir 6 mėnesiai.

Jungtinėse Amerikos Valstijose tarp vyresnio amžiaus gyventojų vis populiaresnis tampa tik dalinis išėjimas į pensiją – net ir sulaukę garbaus amžiaus, senjorai neskuba pasitraukti iš darbo rinkos. Mičigano universiteto tyrimas parodė, kad vis daugiau į pensiją išeinančių amerikiečių priima pasiūlymus ir toliau darbuotis ne visu etatu ar pareigose, teikiančiose mažiau nei pusę iki tol gautų metinių pajamų.

Jei visą gyvenimą sunkiai dirbę ir kaupę santaupas svajojate pensiją praleisti kokioje nors saulėtoje pajūrio šalyje, turime jums gerų žinių – Amerikoje įsikūrusi tyrimų ir viešųjų ryšių bendrovė „Live and Invest Overseas“ sudarė palankiausių pensijos praleidimui vietovių sąrašą. Vietovės buvo vertinamos pagal 12 kriterijų, tokių kaip klimatas, pragyvenimo kaina, sveikatos apsauga ir infrastruktūra, ar šalyje galima susikalbėti angliškai ir kt.

Kiek pinigų jums reikės, kai išeisite į pensiją? Tai vienas sudėtingiausių klausimų planuojant savo auksinius metus. Tiesą sakant, šis klausimas toks „slidus“, kad daugelis žmonių net nesivargina skaičiuoti ir naudojasi universalia taisykle: išėjus į pensiją galima patogiai gyventi, jei gaunate 70 proc. savo buvusių pajamų, rašo Businessinsider.com. Tie, kuriems patinka iššūkiai, gali suskaičiuoti tiksliau. Išėjus į pensiją ir senstant, neišvengiamai padidės išlaidos sveikatos apsaugai.

Ar esate paskaičiavę, kelerių metų būdami išeisite į pensiją? Iki 2012-ųjų metų Lietuvoje pensinis moterų amžius buvo 60 metų, o vyrų – 62 metai ir 6 mėnesiai. Nuo 2012 m. pensinis amžius pradėtas didinti: jis kasmet moterims ilginamas 4 mėnesiais, vyrams – 2 mėnesiais, kol 2026 metais pasieks 65 metų ribą.

Regina MUSNECKIENĖ Kaimuose dabar geriausiai gyvena senukai. Jie turi stabilias pajamas, nes gauna pensijas. Tačiau pensininkams nutinka ir blogų dalykų - kartais jie turi išlaikyti penkiasdešimties metų vaikus. Sumažėjo pašalpos gavėjų Pakražančio seniūnijos socialinė darbuotoja Elena Kasparavičienė sako, jog šį rudenį seniūnijoje sumažėjo pašalpų gavėjų. Jų būdavo po 127 – 130. Šiuo metu iš valstybės gyvena tik 103. Viena iš priežasčių, dėl ko sumažėjo pašalpų gavėjų, tai griežtesnė kontrolė.

Manote, kad dirbate daug ir sunkiai? Kurių šalių gyventojai iš tiesų dirba negailėdami savęs ir viršydami įprastas darbo valandas? Statistikos ir vizualizacijų mėgėjai pasaulio šalių (deja, ne visų) duomenis sudėjo į vieną žemėlapį, kuriame atsispindi „darbininkų“ ir „tinginių“ regionai, rašo „Business Insider“. Šiame žemėlapyje raudona arba oranžine spalva nuspalvintose šalyse žmonės dirba sunkiausiai ir ilgiausiai.Vienos tokio indekso lyderių – Pietų Korėja ir Meksika.

Ketvirtadienį „Sodra“, gavusi galutinius duomenis iš pensijų fondų, suskaičiavo, kiek gyventojų kokį pensijos kaupimo būdą pasirinko. Kartu paaiškėjo ir tarp kokių gyventojų grupių vienas ar kitas pasirinkimas buvo populiariausias. Iš viso gyventojai yra sudarę per 1,115 mln. pensijos kaupimo sutarčių. 686,8 tūkst. gyventojų liko kaupti senąja tvarka – į jų sąskaitas pensijų fonduose kitąmet bus pervedami 2 proc. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Seimas atsisakė priimti opozicijos inicijuotą rezoliuciją, kuria siūlyta įpareigoti Vyriausybę dar kartą apsvarstyti per krizę sumažintų pensijų kompensavimo galimybes ir tam numatyti lėšų kitų metų biudžete. Už rezoliucijos priėmimą balsavo 33 Seimo nariai, prieš - 44, o susilaikė 23. Po to 64 balsais prieš 33 rezoliuciją Seimas iš viso atmetė.

Seimas iš naujo pradėjo svarstyti patikslintą kitų metų "Sodros" biudžeto projektą. Vyriausybė, tikslindama projektą, 400 tūkst. litų sumažino "Sodros" deficitą, tačiau neatsižvelgė į parlamentarų priekaištus dėl Darbo biržos finansavimo iš "Sodros", taip pat į tai, kad "Sodros" pervedimams į antros pakopos pensijų fondus lėšos skiriamos ne iš valstybės biudžeto, o iš "Sodros". Kitais metais planuojamos "Sodros" pajamos yra 9,974 mlrd. litų, o išlaidos - 11,2 mlrd. litų.

Iki gruodžio 2 dienos gyventojai, dalyvavę II-osios pakopos pensijų kaupime, turėjo apsispręsti, kaip savo senatvei kaups toliau? Pensijų kaupimo bendrovės apie gautas gyventojų paraiškas turėjo pranešti per 3 darbo dienas, tad ketvirtadienį „Sodra“ susumavo ir pranešė galutinius rezultatus, kaip gyventojai rinkosi kaupti pensiją ateityje. Spręsdami dėl tolesnio pensijų kaupimo gyventojai aktyviausi buvo baigiantis apsisprendimo terminams.

Europos pensijų krizė savaime nepraeis. Vyriausybės turi stengtis labiau, o gyventojai – priimti pokyčius. Šiuo metu Europa patiria tarsi sulėtintą sprogimą, kurį sukėlė visų laikų nuspėjamiausia socioekonominė uždelsto veikimo bomba.

Dalies lėšų pervedimas iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto į privačius pensijų kaupimo fondus yra tik žaidimas, kenkiantis viešiesiems finansams ir „Sodrai“; pensijų reformos perspektyvos – liūdnos, sako LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ kalbinti ekonomikos ekspertai. „Dabartinės pensijų reformos ir egzistuojančių trijų pakopų pensijų kaupimo būdų perspektyvos – liūdnos. Pasaulis nėra sugalvojęs nieko geriau už socialinio draudimo pensijas.

Šiandien buvo paskutinė diena, kai II-sios pakopos dalyviai turėjo pasirinkti, kokiu būdu toliau kaups pensiją savo senatvei. Gyventojai galėjo nekeisti situacijos, t.y. toliau kaupti „Sodroje“ ir pensijų fonde, grįžti vien tik į „Sodrą“ arba prie kaupimo fonde prisidėti dar ir savomis lėšomis, tokio pat papildomo indėlio sulaukiant ir iš valstybės. Nors šis sprendimas – atsakingas ir ilgalaikis, tūkstančiai gyventojų jį, kaip įprasta, atidėjo paskutinei minutei.

Atsiradus galimybei pensijas kaupti II-osios pakopos pensijų fonduose papildomai prisidedant savo lėšomis, tokio pat papildomo indėlio sulaukiant iš valstybės, šį būdą pasirinko žymiai daugiau žmonių, nei tikėtasi.

Ar jau pagalvojote, kokio dydžio pensiją gausite ateityje? 2013 metų pradžioje vidutinė pensija Lietuvoje siekė 816 litus, t.y. apie 40 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Ar jums pakaktų tokios sumos, o gal finansiškai užtikrintai senatvei jau dabar taupote ir investuojate papildomai? Sužinoti, kokios pensijos galite tikėtis kaupdami vienu ar kitu būdu, padės speciali Pensijų skaičiuoklė, o Balsas.

Apsispręsti dėl pensijos kaupimo būdo ateityje gyventojai turi iki lapkričio pabaigos. Kadangi paskutinė mėnesio diena šeštadienis yra nedarbo diena, pagal teisės aktus galutinis terminas apsisprendimui yra pirmadienis.

Svarstant, kaip kaupti pensiją savo senatvei, daugeliui iškyla klausimų –kuo ypatingas vienas ar kitas kaupimo būdas? Šiuo metu dirbantieji Lietuvoje gali kaupti pensijas trimis būdais – „Sodroje“, t.y. mokėdami socialinio draudimo mokesčius, „Sodroje“ ir privačiuose pensijų fonduose bei kaupti savarankiškai, tam skirdami dalį savo gaunamų pajamų.

Pensijų kaupimo bendrovių duomenimis, šiuo metu daugiau kaip 80 proc. pensijų fonduose senatvei kaupusių gyventojų, sulaukusių pensinio amžiaus, renkasi galimybę jų artimiesiems paveldėti pensijų fonde sukauptas lėšas. Likusi dalis vietoje to renkasi didesnes išmokas be teisės į paveldėjimą. Jeigu dirbantysis miršta nesulaukęs pensijos, jo sukauptas lėšas, kaip ir kitą jo turtą, gauna paveldėjimo teisę turintys artimieji.

Rami ir finansiškai saugi senatvė – kiekvieno dirbančio žmogaus svajonė. Iki lapkričio 30 d. Lietuvos gyventojai, dalyvaujantys papildomame pensijų kaupime, turi apsispręsti ir pasirinkti, kokiu būdu toliau kaups savo senatvės pensiją. Tačiau ne vienam šis sprendimas atrodo painus ir sudėtingas.

Pensijų kaupimo sistema – tai galimybė kiekvienam, mokančiam socialinio draudimo įmokas, kaupti lėšas savo būsimajai pensijai. Iki lapkričio 30 d. tie, kurie jau dalyvavo pensijų kaupimo sistemoje, turėjo pasirinkti, kaip dalyvauti joje toliau. Tam galimi trys variantai: I variantas: stabdyti socialinio draudimo įmokų pervedimą į pensijų fondus ir nuo 2014 m. likti tik „Sodros“ sistemoje.

Likus vos kelioms dienos iki galutinio termino apsispręsti, kaip kaupti senatvei, gyventojai suskubo rinktis galimybę kaupti papildomai. „Sodros“ duomenimis, nuo balandžio mėnesio, kai atsirado galimybė rinktis pensijai kaupti papildomai, iki lapkričio 18 dienos ją pasirinko 319 tūkst. 422 dalyviai. Kitaip sakant, tiek žmonių pensijų kaupimo bendrovėms pateikė sutikimus į pensijų fondą mokėti papildomą įmoką savo lėšomis.

Iki lapkričio 30 d. kiekvienas antrosios pensijų pakopos dalyvis turi pasirinkti tolesnį pensijos kaupimo būdą. Pensijų ekspertas Teodoras Medaiskis sako, kad, renkantis būdą, vienas iš kriterijų – ar žmogus pasiryžęs dalį atlyginimo primokėti pats, kad gautų valstybės subsidiją.

Liko keletas dienų iki lapkričio 30-osios, kai Lietuvos gyventojai turi apsispręsti kaip kaups pensijai ateityje. Jūsų dėmesiui – interviu su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene. – Liko savaitė per kurią Lietuvos gyventojai turi apsispręsti kaip kaups pensijai ateityje, ar daug jau apsisprendusių? – Toks jau mūsų žmonių bruožas – skubame paskutinę dieną. Kol kas iš visų pensijų kaupimo II pakopos pensijų fonduose dalyvių, kurių yra beveik 1 mln. 107,4 tūkst.

 Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarsto galimybę nuo kitų metų vidurio kompensuoti dėl ekonomikos krizės sumažintas pensijas. Apie tai parlamentarus ketvirtadienį informavo komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas. "Jeigu surastume galimybę ir pradėtume kompensuoti jau kitais metais nuo liepos 1 dienos, manau, kad mes su koalicijos partneriais surasime tokį būdą ir tokį variantą, ir tikrai socialiai labiausiai pažeidžiamai grupei turėtume surasti išeitį", - teigė B.Bradauskas.

Nors Lietuvos gyventojai sako taupantys tiek pramogoms, daiktams įsigyti, vaikų mokslams, tiek savo pensijai ar netikėtoms išlaidoms, tačiau didžiausia dalis - ketvirtadalis lietuvių teigia visiškai netaupantys, rodo bendrovės „Aviva Lietuva“ atlikta apklausa. Apklausos duomenimis, 21 proc. lietuvių nurodė kaupiantys piniginį fondą nenumatytoms išlaidoms, beveik tiek pat arba 20 proc. mūsų šalies gyventojų sako taupantys konkrečiam daiktui įsigyti.

Nepaisydamas savo paties finansų patarėjo ir kelių nepriklausomų ekspertų vertinimo dėl dabartinės pensijų kaupimo sistemos ydingumo, premjeras neseniai pareiškė, kad sistema keičiama nebus. Taip Vyriausybė parodė, kad jai svarbiausi yra bankų, jų valdomų pensijų fondų, o ne paprastų žmonių interesai. Ar tikrai tai geras kelias? Juk darbais, ne žodžiais mes Tėvynę mylim.

Komentarą parengė Darius Kuzmickas, „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius Pastaruosius mėnesius nepaliaujamai liejasi įvairiausi pasiūlymai, kaip vėl ir vėl reformuoti II pakopos pensijų sistemą, žeriama pikta kritika pensijų fondams, nekreipiant jokio dėmesio į tai, kad būtent dabar žmonėms reikia konkrečių patarimų ir pavyzdžių, ką rinktis, o ne gąsdinimų ar klaidinimų.

Nemažai gyventojų dar neapsisprendė, kaip pensiją kaups ateityje. Tačiau vis daugiau jų pasinaudoja galimybe sužinoti, kiek mažės jų „Sodros“ senatvės pensija kaupiant privačiuose fonduose. Spalio pabaigoje „Sodros“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės apklausa parodė, kad 44 proc. dirbančiųjų nėra apsisprendę, kaip kaups pensiją. Neapsisprendusiųjų daugiausia yra tarp jaunesnių, mažesnes pajamas gaunančių ir mažesniuose miestuose ar gyvenvietėse gyvenančių respondentų.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad kitąmet nenumatoma keisti pensijų fondų veiklą reglamentuojančios tvarkos. „Yra jau senai pasakyta ir niekas nebus keičiama, tas, kas yra patvirtinta, tas ir bus įgyvendinama. Galiu labai aiškiai visus nuraminti - tiek investuotojus, tiek fondų valdytojus, tiek žmones, kurie dalyvauja tuose vadinamuosiuose pensijiniuose kaupiamuosiuose fonduose, kad niekas nesikeis ateinančiais metais“, - interviu LRT radijui antradienį sakė A.Butkevičius.

 Šią savaitę išėjusiame „Balsas.lt savaitė“ numeryje skaitykite žurnalisto Vismanto Žuklevičiaus straipsnį „Skurdo Lietuva“. Autorius rašo, kad ekonominiai rodikliai gerėja, tačiau Lietuvoje skurstančiųjų ne mažėja, o daugėja. Svarbiausios priežastys: aukštos maisto kainos, maži atlyginimai ir pensijos bei didžiųjų prekybos tinklų vykdoma politika.