Iš viso gyventojai yra sudarę per 1,115 mln. pensijos kaupimo sutarčių.
686,8 tūkst. gyventojų liko kaupti senąja tvarka – į jų sąskaitas pensijų fonduose kitąmet bus pervedami 2 proc. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Papildomai prisidėti prie pensijų kaupimo savo lėšomis ir gauti priemoką iš valstybės biudžeto nusprendė 350,2 tūkst. pensijų kaupimo dalyvių ir dar 54,6 tūkst. naujų dalyvių, kurie sutartis sudarė po šių metų sausio 1 d. Taigi pagal kaupimo formulę 2+1+1 nuo 2014 metų pensiją iš viso kaups 404,8 tūkst. gyventojų. 23,8 tūkst. gyventojų nutarė stabdyti kaupimą pensijų fonduose ir grįžti vien į „Sodrą“.
„Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Strumskis komentavo, kad visose pensijų kaupimo dalyvių grupėse pirmauja gyventojai, kurių pajamos siekia 1000–2000 litų.
„Pagal pajamas tų, kurie uždirba iki tūkstančio ar iki 2 tūkstančių litų, yra daugiausia, taigi natūralu, kad ir vienokio ar kitokio jų pasirinkimo dalys yra didžiausios“,– paaiškino M. Strumskis.
Ryškiau gyventojų pasirinkimai išsiskyrė pagal amžiaus grupes. Grįžti į „Sodrą“ panoro daugiau vyresnio amžiaus, 50–60 metų gyventojų, kuriems pensija jau ne už kalnų. Nieko nekeisti nutarė daugiausia 30–50 metų pensijų kaupimo dalyvių, o kaupti papildomai pasiryžo didesnė dalis 40-mečių – 50-mečių. „Bet atsižvelgiant į pajamas, ši dalis truputį pasislinkusi į didesnių pajamų pusę“,– sakė M. Strumskis.
Pasak jo, iš visų 404,8 tūkst. papildomai kaupti nusprendusių gyventojų beveik 5 procentus sudaro tie, kurie uždirba 5 tūkstančius litų per mėnesį ir daugiau. Kadangi tokias pajamas gaunančių žmonių apskritai nėra itin daug, tai ženklus skaičius.
Paklaustas, ar didelis kaupti papildomai nusprendusiųjų skaičius neviršijo „Sodros“ lūkesčių ir ar valstybės priemokoms nepritrūks pinigų, M. Strumskis atsakė: „ Pagal tai, ką prognozavome, skaičius maždaug atitinka mūsų prognozes. Yra šiek tiek daugiau, bet daugiau ir tų, kurie neturi draudžiamųjų pajamų, taigi pinigais niekas iš esmės nesikeičia. Na, o jeigu dėl lūkesčių, tai mes lūkesčių neturime ir negalime turėti: yra įstatymai ir yra Lietuvos žmonių pasirinkimai – kaip jie nusprendė, taip mes ir darysim.“
Kaip jau įprasta tokiais atvejais, pasibaigus laikui visuomet atsiranda pavėlavusių ar persigalvojusių dėl savo pasirinkimo. Tačiau M. Strumskis nesiryžo prognozuoti, ar pasirinkimo terminas galėtų būti pratęstas: „Kad yra tokių, kurie nespėjo, kurie suklydo ar dar kažką, tai tokią informaciją gauname. na o kokius sprendimus priims politikai, čia jau jų reikėtų klausti“,– sakė „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas.
