Paknopstom į pensijų fondus
Įdomu, kad per trečiąjį šių metų ketvirtį – vasarą papildomą pensijų kaupimą pasirinko per 106 tūkst. gyventojų, o per pirmąsias 18 lapkričio dienų – dar 30 tūkst. gyventojų. Sustabdžiusių įmokas į privačius pensijų fondus buvo palyginti nedaug.
Nuo balandžio iki lapkričio 18 dienos tai padarė 14,5 tūkst. žmonių. Nieko nekeitė 774 tūkst. gyventojų, papildomai pensijai pradėjusių kaupti dar iki šių metų pradžios. Į jų pasirinktus pensijų fondus iš „Sodros“ ir toliau keliaus po 2,5 proc.
Ekspertai pataria nedaryti skubotų sprendimų, aklai nesivadovauti pensijų skaičiuokle, o rasti laiko pasigilinti į labai svarbius niuansus, kurie pasirinkimo karštinės apimtiems gyventojams praslysta pro akis.
Pavyzdžiui, kad II pakopos pensijų kaupimo dalyviai senatvėje neatgaus visos sukauptos sumos iš karto ir prie pensijos neprisidurs po kelis šimtus ar tūkstantį litų, o iš draudimo kompanijų privalės pirkti anuitetą ( tai iki gyvos galvos mokama periodinė pensinė išmoka, kurios visa išmokėjimo rizika tenka gyvybės draudimo įmonei) ir sukauptus pinigus gaus dalimis. Tie keliasdešimt ar šimtas papildomų litų neatrodys svari parama.
Mažai uždirbantiesiems – skirtingi patarimai
Žinoma ekonomistė Aušra Maldeikienė, paklausta, kaip apie sotesnę senatvę galvojantiems gyventojams neprašauti pro šalį, sako, kad šiandien niekas negali pasakyti, kas bus po 10, 20 ar 30 metų. Kokią tiksliai pensiją gaus, žmogus sužinos tik į ją išėjęs.
„Jeigu kas tvirtina, kad gali pasakyti, kaip šiandien elgtis, pasilikti „Sodroje“ ar kaupti privačiuose pensijų fonduose, tai meluoja“, – kalbėjo ekonomistė.
A. Maldeikienės teigimu, kaupti pensiją privačiuose fonduose naudingiau jaunesnio amžiaus žmonėms, turintiems gerą išsilavinimą, gaunantiems palyginti gerą atlyginimą, bent jau 3 tūkst. litų, jei yra perspektyva padaryti karjerą ir ateityje dar daugiau uždirbti. Jos nuomone, tokių galimybių daugiausia turi vyrai, moterys gauna ketvirtadaliu mažesnius atlyginimus.
Vyresnio amžiaus žmonėms – 50 metų perkopusiems vyrams, vyresnėms nei 45-erių moterims, – gaunantiems vidutines pajamas, neturintiems perspektyvos padaryti karjeros, daugiau uždirbti, ekonomistės galva, geriau likti „Sodroje“.
Uždirbantiesiems iki 2 tūkst. litų, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, ji vienareikšmiškai siūlo likti „Sodroje“. Pasak A. Maldeikienės, nors niekas negali pažvelgti toli į ateitį, logika sako, kad kaupti papildomai apsimoka tiems, kas daugiau uždirba. O gyvenantiesiems nuo algos iki algos nėra ko sukti galvos ir dar apsunkinti savo ir taip jau nelengvą gyvenimą.
Nepriklausoma ekspertė Rūta Vainienė yra kitos nuomonės. Pasak jos, gaunantiesiems mažesnes pajamas kaip tik labiau apsimoka rinktis II pensijų kaupimo variantą, nes jie gaus santykinai didesnę valstybės subsidiją. T. y. gaunantieji iki 2 tūkst. litų ir pensijai kaupti iš savo atlyginimo skirsiantieji 20 litų iš valstybės kas mėnesį sulauks 21 lito subsidijos. Tokio pat dydžio subsidiją gaus ir uždirbantieji 10 ar 100 tūkst. per mėnesį.
Klausimai, į kuriuos reikia atsakyti
R. Vainienė atkreipė dėmesį, kad pensiją kaupiantieji privačiuose fonduose išėję į pensiją negaus iš karto visos sukauptos sumos. Sukaupusieji valstybės nustatyta sumą (asmeniui iki 62 metų šiuo metu ši suma beveik 32 tūkst. Lt) ar dar daugiau privalės pirkti pensijų anuitetą. Nors šie žmonės ir bus sukaupę 30, 50 ar 100 tūkst litų, pinigų negalės iš karto pasiimti. Jie gaus periodines išmokas kas mėnesį arba kitu pasirinktu dažnumu.
„Žmogui teoriškai atrodys, kad jis rankose laiko briedį, o praktiškai jo neapčiuops, nes prie pensijos kas mėnesį gaus tik nedidelį priedą. Žmonės turi tai labai gerai įsisąmoninti, kad jų pensija bus didesnė ne 1–2 tūkstančiais litų, o maždaug 80–100 litų“, – aiškino ekspertė.
Kita vertus, jeigu išėjęs į pensiją žmogus gyvens dar labai ilgai, nusipirkęs anuitetą jis galbūt ir išloš. Jeigu pasimirs po metų ar kelių, sukaupti pinigai pradings. Tiesa, galima pirkti anuitetą su peveldėjimo teise, tačiau šiuo atveju vėlgi tai turės įtakos išmokų dydžiui.
R.Vainienės teigimu, papildomai kaupti pensijai ketinantys gyventojai sau turėtų užduotį klausimą, ar jie gali, ar jiems apsimoka prisidėti savo lėšomis prie pensijų kaupimo. Kitaip sakant, kaip jų biudžetui atsilieps tai, kad kas mėnesį kaupti skirs 20 ar 100 litų, o gal tuos pinigus jie galėtų išleisti kaip nors geriau. Reikia palyginti visas galimas pinigų panaudojimo alternatyvas ir pasverti galimą naudą.
Norintiesiems sulaukus pensinio amžiaus gauti visą sukauptą sumą ekonomistė siūlo rinktis trečios pakopos pensijų kaupimą. Tačiau reikia nepamiršti, kad reikės prisidėti ir savo lėšomis. Tiesa, šiuo atveju valstybė neprisidės.
Galima rinktis iš trijų
Sutartis su privačiais pensijų fondais iki 2013 metų sausio 1 dienos sudarę gyventojai turi pasirinkti vieną iš trijų galimų variantų.
I variantas: gyventojai gali sustabdyti socialinio draudimo įmokų pervedimą į pensijų fondus ir likti tik „Sodros“ sistemoje. Nusprendus vėl kaupti fonduose reikės kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę ir pateikti prašymą (nuo 2014 m. sausio 1 d.). Atnaujinus dalyvavimą, kaip ir iki šiol, bus pervedama tik nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokos dalis. Tačiau dar kartą stabdyti kaupimo nebus galima.
II variantas – gyventojai gali tęsti kaupimą prisidėdami savo lėšomis ir gaudami papildomą įmoką iš valstybės biudžeto. Nuo 2014 m. „Sodra“ už sudariusį sutartį su pensijų fondu žmogų perves į pensijų fondą 2 proc. socialinio pensijų draudimo įmoką.
Nuo 2014 metų sausio 1 dienos į pensijų fondus žmogus galės mokėti papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto galės gauti papildomą skatinamąją 1 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio įmoką. Nuo 2016 metų papildomos asmens lėšomis mokamos įmokos dydis būtų 2 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų, papildomos – iš valstybės biudžeto mokamos įmokos dydis – 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Taip pat „Sodra“ perveda 2 proc.
Tam reikia kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę ir pateikti sutikimą dėl papildomos įmokos mokėjimo. Vėliau šio sutikimo atsisakyti nebus galima.
III variantas – gyventojai gali dalyvauti pensijų kaupime ankstesnėmis sąlygomis. Tai reiškia, kad į pensijų fondus bus pervedamos tik nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokos. Tokiu atveju nuo 2014 metų į privačius pensijų fondus iš „Sodros“ keliautų 2 proc., o nuo 2020 metų – 3,5 procento. Tačiau šiuo atveju žmogus senatvėje iš „Sodros“ gautų mažesnę pensiją.
Daug dirbančiųjų sutrikę
Kad būtų lengviau apsispręsti, kurį variantą pasirinkti, „Sodra“siūlo pasinaudoti pensijų skaičiuokle, tiksliau sužinoti, kiek mažės „Sodros“ senatvės pensija kaupiant privačiuose fonduose.
Skelbiama, kad 100 tūkst. gyventojų jau sužinojo apie galimą pensijos sumažėjimą.
Tačiau spalio pabaigoje 44 proc. dirbančiųjų dar nebuvo apsisprendę, kaip kaups senatvei. Kad žmonės sutrikę, ir nežino, kaip jiems elgtis, rodo visuomenės nuomonės tyrimas.
Neapsisprendusiųjų daugiausia yra tarp jaunesnių, mažesnes pajamas gaunančių ir mažesniuose miestuose ar gyvenvietėse gyvenančių žmonių.
Beveik pusė – 49 proc. apklaustųjų nežino, kuo labiau pasitikėti – „Sodra“ ar pensijų fondais. 26 proc. sakė dar galvojantys, o 25 proc. pripažino net nesidomėję pensijų kaupimu ir nesupranta, dėl ko turėtų apsispręsti.
Apsisprendusiųjų, kokiu būdu užsitikrinti oresnę senatvę, yra 56 proc. Daugiausia tai 36–55 metų žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, gaunantys didesnes pajamas.
Inga SMALSKIENĖ