• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Paskutinė minutė: baigiantis terminui gyventojai užplūdo pensijų fondus ir „Sodrą“

Daugiausia rinkosi pensijos kaupimą prisidedant savo pinigais

Šiandien buvo paskutinė diena, kai II-sios pakopos dalyviai turėjo pasirinkti, kokiu būdu toliau kaups pensiją savo senatvei.

Šiandien buvo paskutinė diena, kai II-sios pakopos dalyviai turėjo pasirinkti, kokiu būdu toliau kaups pensiją savo senatvei.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gyventojai galėjo nekeisti situacijos, t.y. toliau kaupti „Sodroje“ ir pensijų fonde, grįžti vien tik į „Sodrą“ arba prie kaupimo fonde prisidėti dar ir savomis lėšomis, tokio pat papildomo indėlio sulaukiant ir iš valstybės.

REKLAMA

Nors šis sprendimas – atsakingas ir ilgalaikis, tūkstančiai gyventojų jį, kaip įprasta, atidėjo paskutinei minutei.

„Sodros“ telefonai netilo

„Padidėjęs gyventojų susidomėjimas pensijų kaupimu jaučiamas pastarąjį mėnesį. Paskutinę lapkričio savaitę skambučių į „Sodros“ informacijos centrą pensijų kaupimo klausimais skaičius išaugo trečdaliu, o šiandien per pusdienį „Sodros“ informacijos centro specialistai šiuo klausimu sulaukė tiek skambučių, kiek įprastai sulaukia per dieną“, – teigė „Sodros“ Komunikacijos ir tarptautinių ryšių skyriaus vyr. Specialistas Martynas Žilionis.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, dažniausiai gyventojai prašė išaiškinti apie galimus pasirinkimo variantus. Taip pat dažni klausimai ir iš nedalyvaujančiųjų II pakopoje: ar galės jie kaupti pensijai, jei neapsispręstų iki galutinio termino. „Asmenims, kurie iki šiol nedalyvavo pensijų kaupime, pensijų kaupimo sutartį galima pasirašyti bet kada“, – paaiškino M. Žilionis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Paskutiniais duomenimis, prašymus stabdyti kaupimą pensijų fonduose pateikė 22 tūkst. gyventojų. Nuo 2013 m. pradžios buvo pasirašytos 52,5 tūkst. naujos kaupimo pagal 2+1+1 formulę sutartys. Tarp asmenų, kurie buvo sudarę kaupimo sutartis iki 2013 m., kaupimą pagal formulę 2+1+1 pasirinko 333,4 tūkst. gyventojų. Taigi, nuo 2014 m. dalį savo atlyginimo mokės ir priemoką iš valstybės biudžeto gaus 386 tūkst. pensijų kaupimo dalyvių. Apie 68 proc. pensijų fondų dalyvių pensijas ir toliau kaups senosiomis sąlygomis“, – pirmadienio popietę sakė „Sodros“ atstovas.

REKLAMA

Klientų padaugėjo 5 kartus

„Jaučiame, kad susidomėjimas pensijų kaupimu suaktyvėjo ne procentais, o kartais. Pastaruoju laikotarpiu sulaukiame penkis kartus daugiau žmonių, kurie nori tiek pradėti kaupti pagal naująją sistemą, tiek tų, kurie nori tiesiog pradėti kaupti pensijai“, – teigė „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.

REKLAMA

Ko teiraujasi, kokius klausimus dažniausiai užduoda žmonės? „Dažniausiai žmonės tiesiog prašo pagalbos pasirinkti tinkamiausią kaupimo būdą. Daugiausia žmonių ateina tiesiog žinantys apie tai, kad reikia priimti sprendimą dėl kaupimo pensijai. Labiausiai žmones domina, kas yra kaupimas didesne apimtimi – su savo priemoka ir valstybės parama. Žmonės tikrai aktyviau ieško galimybių sukaupti didesnę pensiją“, – pasakojo A. Grabinskė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak „Aviva Lietuva“ vadovės, įmonė artėja prie to, kad pusė jų pensijų fondų klientų kaups su savo priemoka ir valstybės parama. „Grįžti į „Sodrą nori“ labai nedaug mūsų klientų – mažiau nei procentas“, – tikino pašnekovė.

Paraiškas pateikia internetu

„Praėjusią savaitę, kuri buvo paskutinė prieš pasibaigiant pasirinkimo terminui, klientų aktyvumas padidėjo beveik 5 kartus lyginant su vidutiniu aktyvumu. Į mus praeitą savaitę kreipėsi 15 tūkst. klientų, kai vidutiniškai besikreipiančiųjų skaičius siekdavo apie 3 tūkst.“, – įvardijo UAB „Swedbank investicijų valdymas“ direktorius Aurimas Maždžierius.

REKLAMA

Pasak jo, vis daugiau pensijas kaupti nusprendusių dalyvių nebegaišta laiko eidami į banko padalinius, o paraiškas pateikia elektroniniu būdu: „Paskutinėmis dienomis daugėja paraiškų, pateikiamų interneto banke – jos sudaro apie 25 proc. visų paraiškų. Palyginimui, viso laikotarpio tokių paraiškų vidurkis nesiekia 10 proc.“

REKLAMA

„Apsisprendimą mokėti papildomą įmoką ir kaupti maksimaliai pareiškė 30 proc. visų „Swedbank“ pensijų fondų dalyvių, tai yra, apie 130 tūkst. dalyvių. Stabdyti įmokas nusprendė iki 2 proc. dalyvių“, – pirminius skaičius atskleidė A. Maždžierius.

Nauji klientai – ir savaitgalį

„Suaktyvėjimas yra nepaprastai didelis. Nuo praeitos savaitės stebėjome tokius skaičius, kad paraiškas kaupti pensijas kasdien pateikdavo tiek žmonių, kiek iki tol per mėnesį. Didžioji dalis klientų atidėliojo sprendimą iki paskutinės dienos. Netgi visą savaitgalį mes įvairiais kanalais rinkome paraiškas, nes tai darome ne tik „Finastos“ biuruose, bet ir elektroniniu būdu bei per „PayPost“ tinklą. Taip pat ir šiandien, paskutinę dieną, vis dar daug žmonių pateikia prašymus“, – sakė Tomas Krakauskas, UAB „Finasta Asset Management“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak pašnekovo, jo įmonės klientų skaičius praėjusią savaitę augo kas dieną po vieną procentą. „Statistika atitinka bendras rinkos tendencijas – didžioji dalis žmonių teikė sutikimus kaupti papildomai ir tik nedaugelis stabdė įmokas ir nutarė kaupti tik „Sodroje“. Galbūt išskirčiau tai, kad reforma ir visa ta informacija sujudino net ir tuos dalyviu, kurie iki šiol nekaupė. Dauguma žmonių galvojo, kad reikia apsispręsti iki gruodžio 2 d. ne tik tiems, kurie jau kaupia, bet visiems – kad ir tie, kurie nekaupia privačiai, turi priimti sprendimą. Labai didelė dalis klientų srauto buvo ir tokie žmonės, kurie norėjo pasirašyti naujai pensijų kaupimo sutartis.“

REKLAMA

„Standartiniai klausimai yra susiję su pensijų fondų strategija ir rizika, t.y. dažnai žmonės po konsultacijos keičia į vieną ar kitą pusę savo investicinio fondo strategiją. Kaip žinia, galima rinktis iš keturių skirtingų rizikos grupių. Taigi, priklausomai nuo kliento amžiaus, pajamų ir situacijos apskritai, jie priima sprendimą, ar likti toje grupėje, kurioje jau kaupia, ar ne. Taip pat dažnai užduodami klausimai apie paveldimumą ir kokios bus sąlygos ir ką reikės daryti atėjus laikui gauti išmokas – kai pats žmogus išeis į pensiją, kaip veiks ta sistema“,– dažniausiai klientų užduodamus klausimus įvardijo T. Krakauskas.

REKLAMA

Nerimą kelia valstybės politika

„Didžiausią padidėjimą ir susidomėjimą pajutome praeitą trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį, šiandieną jis jau buvo gerokai atslūgęs. Matyt, žmonės arba jau buvo pasirinkę, arba gal ir ne visi žinojo, kad pirmadienį dar buvo galima tai padaryti. /.../Bankinių srautų požiūriu didžiausią aktyvumą matėme ne visai paskutinę dieną“, – portalui Balsas.lt sakė DNB banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas.

REKLAMA
REKLAMA

UAB „DnB investicijų valdymas“ vadovas Šarūnas Ruzgys teigė, kad didžioji dauguma jo vadovaujamos bendrovės klientų pastarosiomis dienomis rinkosi kaupimą prisidedant savomis lėšomis.: „Vienareikšmiškai galiu atsakyti – tai pagrindinis būdas, vyraujantis pasirinkimas. Antrasis scenarijus yra tiesiog nieko nedaryti – likti antrojoje pakopoje nieko nekeičiant. Kalbant apie kaupimo fonduose stabdymą, rinkoje jį renkasi apie 2 proc. dalyvių ir pas mus taip pat matoma panaši tendencija.“

„Iki iki šiol kaupime [visoje Lietuvoje] oficialiai dalyvavo daugiau nei milijonas gyventojų, iš kurių 30 proc. laikoma neaktyviais – tai yra bedarbiai arba emigravę. Lieka apie 700 tūkstančių aktyvių dalyvių, iš kurių apie 400 tūkstančių, t.y. daugiau nei pusė, pasirinko papildomą kaupimą“, – bendras tendencijas apžvelgė sakė Š. Ruzgys.

Ekonomisto teigimu, daugiausia nerimo žmonėms kelia nenuosekli valstybės politika: „Dažniausias ir esminis klientų klausimas – stabilumas. Ar valstybė vėl nepersigalvos? Dėl to dalis žmonių net numoja į kaupimą ranka, bet mes vis tiek negalime užtikrintai atsakyti į šį klausimą. Tikimės kad kažkoks stabilumas bus, bet niekada nežinia, kaip valstybė pasielgs po kelerių metų . O kaupdamas pagal vadinamąją „2+2“ sistemą visada sukaupsi daugiau, nei to nedarydamas“.

Paklausus apie pirminius skaičius, Š. Ruzgys prognozavo, kad iki pirmadienio vakaro jo įmonė turėtų sulaukti apie 25 tūkst. dalyvių paraiškų prie kaupimo prisidėti savo lėšomis. Iš viso DNB pensijų fonduose (aktyviai ir neaktyviai) senatvei kaupia apie 90 tūkst. dalyvių. „Aišku, dar dalis yra naujų klientų, kurie tik ateina į darbo rinką ar pirmą kartą pasirašo sutartį. Jų bus dar apie 5 tūkst. Taigi, iš viso – apie 30 tūkst. dalyvių su papildomu kaupimu.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų