pensija

Artėja laikas, kai iki ilgai kauptos pensijos gavimo teks laukti ne 30 m., o 35 m. Palaipsniui didinamas ne tik pensinis amžius, bet ir būtinasis darbo stažas senatvės pensijai gauti, be to keičiama ir pensijų sandara. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad šie pokyčiai buvo būtini, o ekonomistai ragina kone pulsuojančiu pūliniu tapusią socialinio draudimo sistemą pertvarkyti iš esmės.

Valdžios kabinetuose vėl prisiminta su demokratinės visuomenės principais nesuderinama pensijų santaupų nacionalizavimo idėja. Jos autoriai nutarė dėl visa ko nunešti ją patikrinti į Teisingumo ministeriją. Pasitikrino. Ir čia nieko naujo. Idėja vis dar prieštarauja Konstitucijai. Žvelgiant iš platesnės perspektyvos, vien savo atsiradimu ši idėja jau daro žalą valstybei ir Lietuvos, kaip investicijoms draugiškos šalies, įvaizdžiui.

Pensijos Švedijoje vidutiniškai dešimt kartų didesnės nei Lietuvoje. Bankininkai tvirtina, kad tai lėmė stabili kaupimo sistema Švedijoje, pensijos kaupimo paslaugų kokybė ir aktyvus suinteresuotų šalių dalyvavimas kaupiant. Jie išsiskiria ką reikėtų daryti, norint Lietuvai pasivyti. Lietuvoje vidutiniška pensija apie 274 Eur, o Švedijoje apie 2300 Eur.   „Šiandien Švedijoje išėjus į pensiją asmens gaunamos pajamos vidutiniškai sumažėja 25 proc., o Lietuvoje – 60 procentų.

Sužinoti, kad daugiau nei dešimtmetį papildomai kaupta pensija gali būti nebe jūsų – karti piliulė. Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie galimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ketinimą nusavinti gyventojų pensijų fonduose sukauptas lėšas, ekonomistai ir teisininkai piktinasi, kad valdžia nesupranta, ką daro, ir beda pirštu į valdančiųjų klaidas.

Roges ruošk vasarą. Kažkas panašaus ir su pensija – jei apie tai, iš ko gyvensi senatvėje, pradėsi mąstyti tik tada, kai išeisi į pensiją, gali būti nemaloniai nustebintas – pajamos gali kristi dvigubai ar trigubai. Lyg ir panašu į istoriją apie skruzdes ir žiogą. Žiogas visą vasarą grojo ir nesirūpino ateitimi, o skruzdės kaupė atsargas žiemai. Žiemą skruzdės peržiemojo, o žiogui baigėsi nekaip. Bet čia panašumai ir baigiasi.

Kaupti pinigus ateičiai ar ne? Toks klausimas jaunimui gali kilti po premjero pasisakymų, jog pensijų fondai orios senatvės negarantuoja. Vyriausybė žada drastiškas pemainas daugiau nei milijonui kaupiančių lietuvių, o ekonomistai prognozuoja krachą - Lietuvoje gali nelikti pakankamai dirbančiųjų, galinčių pensininkus išlaikyti.  Ar gali darbingas jaunimas tikėtis sočios senatvės? Saulius Skvernelis mano, jog dabartinė pensijų kaupimo sistema šviesios ateities negarantuos.

Jau po kelių mėnesių pensijos bus skaičiuojamos visai kitokiu principu nei dabar. Išdirbti metai virs taškais, o pastarieji bus dauginami iš nustatytos sumos. Taip neva visiems pasidarys aiškiau, kokią pensiją gaus, jei dirbs ne šešėlyje. Tokia sistema palies ir į pensiją jau išėjusius senjorus. Tačiau valdininkai ramina – dabartinės pensijos dėl to nesumažės. Ekspertai kritikuoja ir tokią pertvarką. Sako, kad tai toks skaičiavimas saugumo žmonėms nesuteiks.

Premjeras Saulius Skvernelis žada, kad nuo spalio pensijos didės vidutiniškai 13 eurų, o nuo kitų metų pradžios - dar apie 30 eurų. Skaičiuojama, kad pensijų didinimas kitąmet valstybei kainuos apie 300 mln. eurų. „Bazinė pensija nuo spalio pirmos dienos bus padidinta 10 eurų, tai reiškia, kad vidutiniškai pensijos padidės 13,5 euro“, - po Vyriausybės posėdžio sakė S. Skvernelis.

Kas ketvirto lietuvio laukia skurdi senatvė ir tokių žmonių nuolat daugėja. Tai yra tie žmonės, kurie dirba, bet neuždirba minimumo, ir dėl to iki pensijos negali sukaupti stažo, reikalingo bent kiek padoresnei pensijai. Tūkstančiai Lietuvos žmonių gaus vos pusantro šimto eurų siekiančią pensiją, o tai gresia skurdas. Nors „Sodra“ ragina tokius žmonės išlįsti iš šešėlio, aiškėja, kad ir pati valstybė skurdui pasmerkia dešimtis tūkstančių savo darbuotojų. 74-tus einanti Aldona rodo savo daržą.

Lietuvoje veikiančių pensijų fondų vidutinė grąža buvo teigiama, per pusmetį II pakopos pensijų fondai vidutiniškai uždirbo 1,5, III pakopos – 2,1 proc. Didžiausią grąžą pensijų kaupimo dalyviams pelnė akcijų pensijų fondai, 0 konservatyvaus investavimo pensijų fondams pusmečio pabaiga nebuvo sėkminga – antrąjį ketvirtį fiksuota neigiama jų grąža. 2017 m. pirmojo pusmečio pabaigoje Lietuvoje veikė 20 II pakopos ir 12 III pakopos pensijų fondų, juose pensiją kaupė 1,33 mln. dalyvių.

Vos galą su galu suduriančių, kelis šimtus eurų per mėnesį gaunančių Lietuvos pensininkų laukia liūdna ateitis. Ir jau nepadės nei migracijos stabdymas, nei gimstamumo didinimas. Todėl jau dabar esą reikia galvoti apie papildomas pajamas, nes vien iš valstybinės pensijos ateityje išgyventi bus neįmanoma. 216-os eurų pensiją gaunanti, sostinės Antakalnio mikrorajone gyvenanti vilnietė Marija pasakoja, kad senatvės išmokų jai neužtenka.

Neseniai „Sodra“ pradėjo siuntinėti „vyšninius vokelius“, kurie gyventojus informuoja apie jų sukauptą stažą. Šie pradžiugina tikrai ne kiekvieną. Štai skaitytojas Edgaras (pavardė redakcijai žinoma) pasidalino savo mamos istorija. Moteris dirba vienoje Telšių siuvykloje technologe. Uždirba minimalią mėnesio algą, per metus nė karto neėmė biuletenio. Tačiau vieną mėnesį moteriai vietoj numatytos minimalios algos (380 Eur) buvo pervesta 3 centais mažiau.

Panevėžyje dviratį per perėją vedęs pensininkas tik per plauką išsisuko nuo mirties, ir tai nutiko net du kartus. Nuo susidūrimo su „Volkswagen“ , o vėliau ir su pienovežiu 70-metį išgelbėjo žaibiška reakcija. Tarp mašinų kaip vijurkas šokinėjęs pensininkas per avariją prarado tik dviratį. Išskirtinai laimingai pasibaigusi avarija įvyko Panevėžyje pačiu bene judriausiu dienos metu, prieš pietus - ties Kerbedžio ir Senamiesčio gatvių sankryža.

Seimas priėmė Valstybinių pensijų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-3530(2), pagal kurias teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją nuo kitų metų turės ir parolimpinių bei kurčiųjų žaidynių čempionai. Priimtais pakeitimais taip pat įtvirtinta teisė gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją parolimpinių, kurčiųjų žaidynių prizininkams ir į parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos sporto šakos rungties pasaulio čempionams.

Pensijos Lietuvoje ir taip nedžiugina gyventojų, tačiau „Sodra“ skaičiuoja, kad kas ketvirtas gyventojas rizikuoja negauti ir pilnos pensijos, nes bus nesukaupę būtinojo stažo. Ekonomistas įvardija dvi tokios situacijos priežastis. „Sodra“ informuoja, kad jei per 1 metus uždirbama mažiau nei 12 minimalių mėnesio atlyginimų (MMA) ir sumokama mažiau mokesčių, nesukaupiamas 1 metų stažas. „Yra 160 tūkst. žmonių, kurie kovo mėnesio duomenimis per mėnesį gaudavo mažiau nei MMA.

Gyventojams negalima kelti iliuzijų, kad finansiškai orią senatvę jiems gali užtikrinti tik „Sodra“, tvirtina SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda. Anot jo, reikia skatinti privatų gyventojų kaupimą. „Kalbant apie „Sodros“ finansų konsolidavimo projektus, reikia kalbėti ir apie tai, kokias paskatas mes sudarome žmonėms pasirūpinti savimi patiems.

Lietuvoje veikiančių antros pakopos pensijų fondų vienetų vertė per pirmąjį šių metų ketvirtį vidutiniškai išaugo 2,34 proc., o bendra šiuose fonduose sukauptų lėšų suma viršijo 2,6 mlrd. eurų. Lietuvos banko duomenimis, šiemet padidėjo 14-os antros pakopos pensijų fondų vertė, o sparčiausiai augo akcijų pensijų fondų grupė. Penkių fondų vieneto vertė sumenko, visi jie priklauso konservatyvaus investavimo fondų grupei.

83 proc. Lietuvos gyventojų nori savarankiškai rūpintis savo finansine gerove ir tikisi, kad valstybė per mažesnius mokesčius ir kitas priemones skatins juos taupyti. Tai šiandien Vilniuje vykstančiame Finansų rinkų forume pabrėžė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas, remdamasis bendrovės „Spinter tyrimai” atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis.

Valdžiai planuojant pertvarkyti antros pakopos pensijų kaupimą, pensijų anuitetus ateityje galėtų mokėti „Sodra“, sako socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka. „Anuitetus (dabar - BNS) turi mokėti gyvybės draudimo bendrovės. Tai gana brangi paslauga. Rinka neišvystyta, neišplėtota. Jeigu yra konkurencija, tai ji kainuoja tiesiog reklamos išlaidas, tai žinoma sumažina anuitetų dydį.

Pirmadienį Vilniuje prie Seimo Lietuvos pensininkų sąjunga rengė mitingą prieš skurdą, socialinį neteisingumą, mažas pensijas ir algas. Pasak Vilniaus Bočių bendrijos pirmininkės Vilijos Tūrienės, laiko turintys pensininkai siekia išjudinti visuomenę, kad ši pradėtų aktyviai reikšti savo poziciją.

Premjeras sako, kad siūlymas nutraukti „Sodros“ pervedimus į antros pakopos pensijų fondus yra pagrįstas ir svarstytinas. Saulius Skvernelis taip pat pabrėžia, kad savo lėšomis prie pensijų kaupimo antros pakopos fonduose neprisidedantys gyventojai turėtų grįžti į „Sodrą“. „Aš vertinu kaip tikrai pagrįstą reikalavimą, dėl to ir minėjau, kad antros pakopos kaupimo pensijų sistema bus peržiūrėta“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė S.Skvernelis, atsakydamas į klausimą kaip vertina Lietuvos p...

Pirmadienį Vilniuje prie Seimo Lietuvos pensininkų sąjunga rengia mitingą prieš skurdą, socialinį neteisingumą, mažas pensijas ir algas. Pasak Vilniaus Bočių bendrijos pirmininkės Vilijos Tūrienės, laiko turintys pensininkai sieks išjudinti visuomenę, kad ši pradėtų aktyviai reikšti savo poziciją. Organizatoriai planuoja, kad mitinge ir po jo vyksiančiose eitynėse dalyvaus apie 400 žmonių.

Mūsų valdžia, norėdama įtikinti, kad didėjantys mokesčiai yra normalu, puošia juos gražiais pavadinimais, kaip, pavyzdžiui, „Solidarumo“ mokestis. Valdžia nuolat lygina mūsų šalį su užsienio valstybėmis. Jie noriai pasakoja, kiek ten kainuoja koks nors prabangus daiktas, kurio dažnam net nereikia. Tačiau valdžia vengia lyginti mūsų atlyginimus ir pensijas su kitomis valstybėmis.

Senatvės pensijos Lietuvoje - 35 proc. mažesnės negu Estijoje ir 15 proc. kuklesnės negu Latvijoje, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį vidutinė senatvės mėnesio pensija Lietuvoje buvo 255 eurai, Latvijoje - 301 euras, Estijoje - 390 eurų. Per metus pensijos labiausiai pakilo Estijoje. Palyginti su tuo pačiu 2015 metų laikotarpiu, vidutinė senatvės pensija Lietuvoje padidėjo 3,4 proc., Latvijoje - 2,9 proc., Estijoje - 5,3 procento.

Senatvės pensijos Lietuvoje - 35 proc. mažesnės negu Estijoje ir 15 proc. kuklesnės negu Latvijoje, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį vidutinė senatvės mėnesio pensija Lietuvoje buvo 255 eurai, Latvijoje - 301 euras, Estijoje - 390 eurų. Per metus pensijos labiausiai pakilo Estijoje. Palyginti su tuo pačiu 2015 metų laikotarpiu, vidutinė senatvės pensija Lietuvoje padidėjo 3,4 proc., Latvijoje - 2,9 proc., Estijoje - 5,3 procento.

Mažiausiai senatvės pensijai kaupiantiems gyventojams ketinama pasiūlyti prisidėti daugiau prie savo pensijos kaupimo arba sugrįžti į „Sodrą“, sako finansų ministras Vilius Šapoka. „Antros pakopos pensijų sistema tikrai netobula, yra vietų, kur efektyvumą reikėtų padidinti. Negali būti kalbų apie naikinimą. Neefektyviausia vieta yra ta, kur gaunamas tik 2 proc. pervedimas, kur pasirinko labai minimaliai. Tie žmonės labai rizikuoja, kad nesukaups reikalingos sumos senatvei.

Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė per ketverius kadencijos metus vidutinę senatvęs pensiją ketina padidini ne mažiau kaip 37 eurais - iki 325 eurų. „Atsižvelgiant į augančią ekonomiką ir didėjantį darbo užmokesčio fondą, indeksuota vidutinė senatvės pensija 2020 metais yra ne mažesnė kaip 325 eurai“, - nurodoma Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano projekte, kurio kopiją matė BNS.

Pensiją privačiuose antros pakopos fonduose kaupiantys žmonės vidutiniškai šiuo metu turi prikaupę po du tūkstančius eurų, – rodo šiandien paskelbti Lietuvos banko duomenys. Premjeras sako, kad vargu, ar visiems pavyks prikaupti tiek, kad užsitikrintų orią senatvę. Todėl svarstoma sudaryti galimybę privačių fondų dalyviams grįžti į Sodrą.

Valdžia metais anksčiau - iki 2017 metų kovo - baigs per krizę sumažintų pensijų kompensavimą dirbusiems pensininkams - tam kitąmet papildomai reikės apie 41,6 mln. eurų. Seimas antradienį priėmė Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo pataisas, kurios numato anksčiau laiko išmokėti paskutines išmokas dirbusiems pensininkams. Už balsavo 123 Seimo nariai.

  Vidutinę senatvės pensiją nuo kitų metų pradžios planuojama didinti apie 20 eurų - 5 eurais daugiau nei buvo numatyta anksčiau, numato patobulintas 2017 metų „Sodros“ biudžeto projektas. Apie Seimo rinkimus laimėjusių „valstiečių“ pažadą iki liepos pensijas padidinti 40 eurų projekte nekalbama.   Pensijų didinimui nuo sausio 1 dienos reikės apie 167,4 mln. eurų.

2017 metų kovą tikriausiai bus baigtas per krizę sumažintų pensijų kompensavimas visiems pensininkams. Tam kitąmet papildomai reikės apie 41,6 mln. eurų, tačiau tokia pat suma sumažės lėšų poreikis 2018 metais. Seimo Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai trečiadienį pritarė siūlymui dirbusiems pensininkams paskutines išmokas išmokėti 2017 metų kovą, o ne metais vėliau. Senatvės pensininkams paskutinės išmokos bus baigtos mokėti dar šiais metais.

Siekdami metais anksčiau negu buvo numačiusi ankstesnė valdžia baigti senatvės ir valstybinių pensijų kompensavimą, „valstiečiai“ siūlo išmokas pabaigti mokėti 2017 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį.

Į finansų ministrus siūlomas ekonomistas Vilius Šapoka kol kas nesileidžia į detales apie galimą pensijų ir mokesčių reformą ir teigia, kad visus pakeitimus reikia analizuoti bei ieškoti sutarimo tarp Vyriausybės ir Seimo. „Aš manau, kad kalbant apie bet kurias pensijų reformas, tai yra politinio sutarimo klausimas, ir tai yra bendras darbas tiek Vyriausybės, tiek Seimo, ieškant bendro gero rezultato Lietuvai.

Estijos ministrų kabinetas nusprendė nuo 2027 metų pensinį amžių susieti su tikėtina gyvenimo trukme ir kiekvienam šalies gyventojui leisti pačiam rinktis, kada išeiti į pensiją. „Apskaičiuojant pensijos dydį, be kita ko, bus atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip darbingo amžiaus žmonių skaičius ir jų sumokėtas socialinis mokestis. Dabartinė sistema, žvelgiant į nacionalines tendencijas, nėra gyvybinga.

Vidaus reikalų ministerijai pavaldaus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Remigijus Baniulis išeina į pensiją. Vyriausybė turės apsispręsti dėl vidaus tarnybos generolo atleidimo. Pagal Vyriausybės nutarimo projektą, iš pareigų jis būtų atleidžiamas nuo lapkričio 25 dienos. 52-ejų R.Baniulis 1985 metais baigė Sankt Peterburgo priešgaisrinės technikos mokyklą ir įgijo priešgaisrinės saugos techniko kvalifikaciją.

Seimas po pateikimo pritarė „Sodros“ biudžetui. Įstatyme numatyta, kad pensijos nuo kitų metų būtų indeksuojamos – kiltų tiek, kiek kiltų atlyginimai. Tiesa, pensijų klausimas nueinančiam Seimui, po pirmo rinkimų turo jau nepasirodė toks aktualus. Seimo salėje buvo vos 35 Seimo nariai. Už įstatymą balsavom vos 23 jų. Premjeras aiškina, kad galimybė indeksuoti pensijas atsirado dėl išaugusių atlyginimų.

Finansų rinkos trečiąjį šių metų ketvirtį nudžiugino investuotojus gerais rezultatais. Augo akcijų ir obligacijų kainos. Tai leido pasiekti teigiamas grąžas ir pensijų fonduose. Nors dėl kylančių rinkų nuotaikos turėtų būti labai geros, tačiau pensijų fondų valdytojai dideliu optimizmu nesigiria. „Šiuo metu konservatyviau investuojame obligacijų rinkose ir mažiname akcijų dalį fonduose.

Nuo birželio, kuomet Jungtinės Karalystės (JK) žmonės referendume nusprendė palikti Europos Sąjungą (ES), svaro kursas darda žemyn . Tuo pačiu mažėja ir emigrantų siunčiamos piniginės perlaidos į Lietuvą. Neseniai BBC pranešė, kad daugelio JK oro uostų valiutų keityklose svaras pirmą kartą nukrito iki 99 euro centų. Tuo tarpu didieji JK verslai ragino vyriausybę išsaugoti laisvąją prekybą su ES, mat kitaip maisto produktai šalyje brangtų apie 20 proc., o automobiliai – 10 proc.

Jei per mėnesį uždirbate 500 eurų „į rankas“, kam išleidžiate daugiausiai? Maistui? Būstui? Ne. Daugiausiai išleidžiate mokesčiams. Apie 330 eurų nuo uždarbio yra nuskaičiuojama daugeliui to net nežinant. Valdiška pensija, valdiškas sveikatos draudimas, pajamų mokestis. Dar apie 90 eurų per mėnesį sumokate kaip pridėtinės vertės mokestį tuos 500 eurų išleisdamas parduotuvėje. Per metus susidaro apie 5000 eurų mokesčių (šaltinis mokumokescius.

Pagal patvirtintą naująjį socialinį modelį, nuo 2018 metų keisis senatvės pensijų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Naujasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas ne tik perkėlė bazinės pensijos mokėjimą iš Sodros į Valstybės biudžetą, bet ir prailgino pensijai gauti būtinąjį socialinio draudimo stažą. Dabartiniu metu būtinasis stažas yra 30 metų, o pagal naująjį įstatymą jis bus palaipsniui ilginamas iki 35-erių metų.

Seimas antradienį pradėjo svarstyti mechanizmą, kaip grąžinti per krizę sumažintas pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Už grupės Seimo narių parengtą projektą po pateikimo balsavo 45 parlamentarai, prieš buvo trys, devyni susilaikė. Nutarta projektą svarstyti skubos tvarka. Pagal projektą, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, sumažintos 2010–2013 metais, būtų kompensuojamos etapais: 2017–2018 metais – po 10 proc. kompensuojamosios sumos; 2019–2022 metais – po 20 proc.

Atlyginimai ir pensijos Lietuvoje išlieka mažiausi Baltijos valstybėse, rodo Latvijos centrinė statistikos duomenys. Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje - 14 proc. kuklesnis nei Latvijoje ir 38 proc. menkesnis nei Estijoje. Lietuvos senatvės pensininkams mokama 13,5 proc. mažiau nei Latvijos ir beveik 35 proc. mažiau nei Estijos.

Padorios senatvės nori kiekvienas gyventojas. Tačiau iš pensininkų kalbų matyti, kad Lietuvoje vien „Sodra“ jos neužtikrina. Tačiau ir privatūs pensijų fondai išgyvena blogesnius laikus. Neaugant ekonomikai, mažėja ir jų pajamingumas. Ekonomistai įsitikinę, vieno kelio nėra. Pajamas reikėtų paskirstyti taip, kaip leidžia finansai. „Panašu, kad negalima jokiu būdu dėti visų kiaušinių į vieną krepšį, negalima 100 proc.

Nepaisant to, kad „Sodra“ skęsta skolose, o tiek dalis politikų, tiek ekonomistai pabrėžia, kad šią sistemą reikia pertvarkyti, didžioji dauguma šalies gyventojų tikisi ateityje kokybiškai gyventi iš „Sodros“. Net 83 proc. gyventojų pensijoje tikisi gyventi iš „Sodros“, o papildomais taupymo ir kaupimo senatvei būdais naudosis tik palyginti nedidelė dalis apklaustųjų: pensijų fondų išmokomis remsis 36 proc., kaupiamojo gyvybės draudimo išmokomis – 11 proc.

Seimas trečiadienį pritarė socialinio draudimo reformai, numatančiai „Sodros“ įmokų lubas, naują pensijų skaičiavimo būdą, didėjantį savarankiškai dirbančių asmenų socialinį draudimą, didėjančias motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas ir kitas naujoves.

Seimas priėmė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais nutarta nuo 2018 metų pakeisti pensijų skaičiavimo būdą, naujai reglamentuoti valstybinės socialinio draudimo pensijos finansavimo šaltinius, didinti būtinojo stažo reikalavimą. Už pagrindinio įstatymo pakeitimus trečiadienį balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 19, susilaikė 13 parlamentarų.

Seimas trečiadienį galutinai leido nuo 2017 metų pradėti socialinio draudimo sistemos reformą, numatančią „Sodros“ įmokų lubas ir bazinės pensijos finansavimą iš valstybės biudžeto.  Už tai numatantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymą balsavo 62 Seimo nariai, prieš - 3, o susilaikė šeši parlamentarai. Taip pat pritarta ir naujai Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcijai: už balsavo 72 Seimo nariai, prieš 19, susilaikė 13 parlamentarų.

Paskaičiuota, kad net trys iš keturių neseniai į pensiją išėjusių žmonių prisiduria iš papildomų pajamų šaltinių. Saugodami vaikus, slaugydami ligonius ar augindami bei pardavinėdami daržoves senjorai sugeba užsidirbti dar bent pusę pensijos. Tokie darbštuoliai sako, kad bambantys dėl mažų pensijų kalti tik patys. Domeikavoje gyvenanti Liucija amžiaus neatskleidžia, bet neslepia, kad pensininkė jau senokai.

Po trejų metų pertraukos vidutinės senatvės pensijos augimo tempas pagaliau truputį priartėjo prie vidutinio darbo užmokesčio augimo tempo. Nors pensijos padidėjo, pensininkai sako, kad pagerėjimo nejaučia. Trys iš keturių neseniai pensinio amžiaus sulaukusių žmonių SEB banko atliktoje apklausoje sako, kad prie pensijos prisiduria iš papildomų pajamų šaltinių, kurie, deja, nėra neišsenkami.