„Sodra“ informuoja, kad jei per 1 metus uždirbama mažiau nei 12 minimalių mėnesio atlyginimų (MMA) ir sumokama mažiau mokesčių, nesukaupiamas 1 metų stažas.
„Yra 160 tūkst. žmonių, kurie kovo mėnesio duomenimis per mėnesį gaudavo mažiau nei MMA. Reiškia, kad 160 tūkst. žmonių gauna oficialiai mažiau nei MMA. Tai per metus jie metų stažo nesukaups. Stažas skaičiuojamas nuo sumokėtų įmokų. Vienerių metų stažas senatvės pensijai yra įgyjamas tada, kai per metus sumokama įmokų, nuo ne žemesnės nei 12 MMA algų sumos. Šiuo metu tai yra 4560 Eur per metus. Jei nuo mažesnės sumos mokama, tai proporcingai mažėja sukauptas stažas.
Visiškai nesvarbu, kad skirtinguose darbuose po kelis etatus turi darbuotojas. Stažas skaičiuojamas nuo bendrų draudžiamųjų pajamų, įskaitant ir socialinio draudimo išmokas. Hipotetiškai, jei žmogus visus metus sirgo, bet buvo užsidirbęs išmoką didesnę nei MMA, vadinasi tuos metus sukaups vienerių metų stažą“, – naujienų portalui tv3.lt komentuoja „Sodros“ atstovas spaudai Rytas Stalnionis.
Ragina dirbti ne mažiau už minimalų mėnesio atlygį
„Sodros“ duomenimis, per šiuos metus nesukaupti 1 metų stažo rizikuoja 160 tūkstančių žmonių, t. y. jų mėnesinis darbo užmokestis nesiekia MMA – 380 eurų. Tokie žmonės, vietoj įprastos vidutinės senatvės pensijos už 30 metų stažą – 287,3 euro, gaus mažesnę, vidutiniškai 158,8 Eur.
„Dirbti ne visu etatu šalies įstatymai nedraudžia, tačiau kiekvienam dirbančiam žmogui svarbu, kad būtų oficialiai apskaitomas visas jo realiai dirbamas laikas, o dirbant visą darbo dieną ir pilną mėnesį atlyginimas negali būti mažesnis nei Vyriausybės nustatytas minimumas – 380 eurų. Jei darbo laiko apskaita valandinė, valandos įkainis negali būti mažesnis kaip 2,32 euro.
Oficialiai deklaruojant ne visą darbo užmokestį nukenčia ne tik stažas, bet ir socialinės garantijos – gaunamos mažesnės, nuo deklaruojamų pajamų skaičiuojamos ligos, nedarbo, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos.
Jiems pensija yra mažesnė: tiek jos pagrindinė, tiek papildoma dalys; jie taip pat negauna ir priedo už stažo metus“, – rašoma „Sodros“ informacijoje. Rytas Stalnionis pabrėžia, kad gyventojų skaičius, nesukaupusių 30 metų stažo, nemažėja jau mažiausiai 3 metus. Baiminamasi, kad ši problema tik stiprės.
„Kiek kalbėjome su specialistais, tokia įžvalga ne kirviu kirsta, bet iš statistinės informacijos ir spėjimų, kad ateityje situacija gali blogėti, nes tie žmonės, kurie savo didžiąją dalį stažo sukaupė iki 1994 m., kur realiai į pajamas niekas nežiūrėjo ir stažas tiesiog sukaupiamas. Kuo seniau tuo daugiau tokių žmonių buvo. Dabar, ypač atgavus nepriklausomybę, kai buvo pasirenkamos neoficialios pajamos, kai buvo didelė šešėlinės ekonomikos dalis, tai tie žmonės sukaupė mažesnį stažą, nes jie nerodydavo oficialių pajamų. Yra grėsmė, kad tokių žmonių gali daugėti. Tikimės, kad jie dar spės sukaupti tą reikiamą stažą. Su šia problematika darysime didelę akciją šiais metais. Siekiame žmones informuoti, jog šioje vietoje reikėtų atkreipti dėmesį“, – naujienų portalui tv3.lt sako R. Stalnionis.
„Sodros“ statistika rodo, kad tokių pensininkų, kurie yra nesukaupę 30 metų stažo, šiuo metu yra virš 51 tūkst. Jų vidutinis stažas – 22,5 metų.
„Sodra“ pataria reikalauti, kad darbdavys oficialiai mokėtų bent minimalią mėnesinę algą ir nuo šios sumos mokėtų valstybinio socialinio draudimo mokesčius.
2 priežastys, kodėl nemaža dalis oficialiai uždirba mažiau už MMA
„Danske Bank“ vyriausiais Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas išskiria dvi priežastis, kodėl žmonės nesukaupia būtinojo 30 metų stažo. Viena jų – įmonių savininkai nusistato sau minimalius etatus.
„Yra žmonių tūkstančiais, kurie dirba dešimtadaliu ar dvidešimtąją dalimi etato. Iš vis tokie juokingi skaičiai ir tai yra iš dalies dėl to, kad nemažai įmonių savininkų, kurie ypatingai turi smulkesnį verslą, jiems nėra jokio intereso dirbti pagal darbo santykius ir gauti didesnį atlyginimą, nes labai stipriai skiriasi apmokestinimas. Čia Lietuvos problema, turime išbalansuotą sistemą – jei tu dirbi pagal darbo santykius tai tau apmokestinimas didelis, o jeigu gauni pajamas iš dividendų tai tau apmokestinimas labai mažas, 15 proc. tiesiog GPM susimoki. Dėl šio didžiulio skirtumo, jokiam mažesnės įmonės savininkui neapsimoka sau mokėti vidutinės algos. Suforminama, kad mokama labai maža alga, o tada ką uždirba įmonė, akcininkas išsimoka dividendais. Tai masiškai tarp mažesnių įmonių savininkų paplitę, kad dirba arba už minimumą arba už kruopelytę to minimumo. Jiems tas pats, kad jie nekaupia reikiamo stažo. Atėjus pensijai, jei verslas seksis gerai tai gal užsidirbs, bet jei nepasiseks, tai liks prie sudužusios valties ir tada realiai negaus nei iš valstybės nieko, tik patys ką susitaupę užgyvenę“, – komentuoja R. Grajauskas.
Antra priežastis – didelis šešėlis.
„Apie ketvirtadalis žmonių Lietuvoje dirba už mažiau nei MMA. Tai yra dėl to, kad žmonės dirba ne pilnu etatu. Tą pačią tendenciją matėme, kai labai stipriai buvo keliama MMA. Padaugėjo žmonių, kurie perėjo dirbti mažesniu etatu. Tai vėlgi yra taip dėl to, kad tokiu būdu buvo siekiama apeiti pakeltą MMA ir mokėti tą patį atlyginimą, nes neva žmogus mažesniu etatu dirba.
Tu dirbi puse etato legaliai, kitą nelegaliai – dalį gauni šešėlyje, dalį į rankas. Čia yra didžioji problema, kad žmonės Lietuvoje apskritai nežiūri į ateitį. Gal tai galima mažomis pajamomis paaiškinti, bet trūksta to žiūrėjimo į priekį. Verslas Lietuvoje vienas iš daugiausiai dividendų Europoje išsimokančių sau ir neinvestuoja, nors investavimas ilgalaikę gerovę užtikrina. Šiai dienai, kiek pasinaudoti, pavartoti, bet ne kaip ateičiai daugiau sukurti.
Lygiai taip pat vartotojai, kuriuos šiai dienai lengva suvilioti, kad gaus daugiau, bet nepagalvoja iš ko jie gyvens ateityje, kad jų pensija bus labai maža arba, kad apskritai kitos socialinės išmokos labai mažos. Turime suprasti ką reiškia šešėlis, mažiau sumokama į biudžetą ir tada visi labai prastai gyvena. Turime prastas viešąsias paslaugas. Nesugebame pamatyti ilgalaikių pasekmių mums patiems“, – mano ekonomistas.
Žmonės turi suvokti, kad kaupia sau
Ilgą laiką pagrindiniais sektoriais, kur vyrauja šešėlis buvo išskiriami restoranai ir statybos. R. Grajausko teigimu, ten labiausiai paplitęs šešėlis, bet jo galima pastebėti visose įmonėse.
„Buvęs garsus atvejis, kai vieno tuo metu garsaus politiko gamykloje buvo mokama vokeliais. Tai paplitę visur, tą rodo ir tyrimai. Bet, aišku, gal gamyboje šiek tiek mažiau, tam tikrose paslaugose, bet turbūt statybos būtų numeris vienas sektorius, kuriame yra daugiausiai“, – teigia jis.
Anot jo, dėl susiklosčiusios situacijos nėra kalta tik viena pusė. Daug priklauso ir nuo to, kad Lietuvoje vyrauja požiūris, jog mokant į valstybės biudžetą, tie pinigai yra iššvaistomi kažkur ne pagal paskirtį.
„Nėra tikėjimo, kad tie mokesčiai yra gerai panaudojami ir todėl buvo galvojama, kad kuo daugiau atsiplėši nuo valstybės, tuo geriau bus. Tos korupcijos nemažai Lietuvoje. Jei mažiau korupcijos būtų, didesnis profesionalumas viešojo administravimo specialistų ir politikų, prisidėtų prie didesnio pasitikėjimo. Kita vertus, kai kalbame apie socialines išmokas ir pensijas, jei nekaupiame ilgalaikio stažo ir išeiname į pensiją, suvokiame, kad ji bus itin maža.
Žmonės turi suprasti, kad kaupia patys sau, tai nėra kaupimas kažkam kitam ir mažesnes pajamas gaunantys sąlyginai sumoka mažiau ir gauna daugiau, tai jų pagrindinis interesas tiesiog tą stažą susikaupti, kad pensiją normalesnę gautų. Stažo sukaupimas numeris vienas prioritetas turėtų būti, bet kažkaip nepamąsto žmonės“, – įsitikinęs ekonomistas.
